Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos teigimu, šių siūlymų esmė – ne tik technologinis progresas, bet ir aiškus poveikis saugai bei vartotojų patogumui.
Palies visas Europos Sąjungos šalis
„Skaitmenizavimo tikslas – supaprastinti ir atpiginti administracines procedūras“, – pabrėžia M. Vaščega. Jo teigimu, Europos Komisijos pasiūlymai yra platesnės strategijos dalis, kuria siekiama ne tik padidinti judumo efektyvumą, bet ir išgelbėti gyvybes.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus naują sistemą laikotarpiu nuo 2026 iki 2050 metų pavyktų išvengti apie 7 tūkst. žūčių keliuose ir daugiau nei 65 tūkst. sunkių sužalojimų.
Vienas svarbiausių pokyčių – skaitmeninis registracijos liudijimas. Pagal Europos Komisijos viziją, šis dokumentais turėtų būti išduodami automatiškai ir veikti visose ES šalyse. Esą jis sumažintų administracinę naštą ir pašalintų vieną iš kliūčių laisvam asmenų judėjimui – sudėtingą ir ilgai trunkantį transporto priemonių perregistravimą kitose valstybėse narėse.
„Šiandien, kai žmogus persikelia gyventi į kitą ES šalį, automobilio perregistravimas gali tapti nemenku galvos skausmu. Nauji siūlymai padės tai išspręsti – registracijos liudijimai taps sąveikūs ir lengvai patikrinami visoje Europos Sąjungoje“, – sako M. Vaščega.
Ridos klastojimas taps praeitimi?
Naudotų automobilių rinka jau daugelį metų išlieka viena iš didžiausių vartotojų apgaulės nišų Europoje, o viena dažniausiai pasitaikančių manipuliacijų – ridos klastojimas. Europos Komisija, matydama šios problemos mastą, siūlo esminius pokyčius, kurie galėtų iš esmės pakeisti žaidimo taisykles.
M. Vaščega atkreipia dėmesį, kad šiuo metu galiojanti techninės apžiūros sistema turi silpnų vietų.
„Pagal dabartinius reikalavimus rida registruojama per techninę apžiūrą, bet tokios apžiūros dažniausiai vyksta tik po ketverių metų nuo automobilio registracijos, o vėliau – kas vienerius ar dvejus metus. Tai palieka daug laiko galimiems klastojimams, ypač naujesnių automobilių atveju“, – sako jis.
Kad tai pasikeistų, Europos Komisija siūlo kurti nacionalines automobilių ridos duomenų bazes, į kurias informacija apie ridą būtų įrašoma ne tik techninės apžiūros metu, bet ir kaskart atliekant remontą ar kitą priežiūrą.
Be to, šie duomenys turėtų būti lengvai prieinami kitoms ES valstybėms. Pavyzdžiui, kai automobilis perregistruojamas kitoje šalyje. Tai reikštų, kad ridos istorija turėtų būti matoma visos ES mastu.
Naujasis ridos fiksavimo modelis yra įkvėptas Belgijos ir Nyderlandų sistemų. Būtent šiose šalyse jau sėkmingai veikia nacionalinės informacinės sistemos, kuriose dokumentuojama automobilio rida viso eksploatacijos laikotarpio metu. Komisija tikisi, kad įgyvendinus šią praktiką visoje ES, ridos klastojimas taps ne tik techniškai sudėtingas, bet ir gerokai rizikingesnis pažeidėjams.
„Tai – ne tik apie skaidrumą pirkėjui, bet ir apie sąžiningą konkurenciją rinkoje“, – pažymi M. Vaščega.
Pasak jo, šie pokyčiai užtikrins, kad pirkėjas galėtų pasitikėti perkamų automobilių technine istorija, o pardavėjai, dirbantys skaidriai, nebeturėtų konkuruoti su nesąžiningų veikėjų „pagerintais“ automobiliais.
Kitaip tariant, Europos Komisijos siekis yra sukurti vientisą, tarpvalstybinį sistemų tinklą, kuriame būtų centralizuotai fiksuojama kiekvieno automobilio rida – nuo pirmojo aptarnavimo iki paskutinio perregistravimo. Tai reikštų realų žingsnį link skaidresnės naudotų automobilių rinkos visoje Europos Sąjungoje.
Vis dėlto, Techninės apžiūros įmonių asociacijos asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas komentuodamas šiuos siūlomus pokyčius atkreipia dėmesį, kad ne viskas yra taip paprasta.
„Bėda ta, kad informacija apie ridą ne visada keliauja toliau. Duomenimis nesidalijama automobilį perregistruojant, atliekant remonto darbus servisuose ar vertinant žalą draudimo bendrovėse“, – sako asociacijos „Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas.
Pasak jo, nors ridos fiksavimas techninėje apžiūroje yra žingsnis teisinga linkme, tai vis dar neapima visos automobilio eksploatacijos istorijos. Šią spragą ypač ryškiai atskleidžia tai, kaip Lietuvoje veikia automobilių remonto sektorius.
„Turime labai liberalią servisų rinką, kuri – švelniai tariant – menkai kontroliuojama. Oficialiai deklaruojama apie 4 tūkst. servisų, bet tai – tik įmonės, kurių pagrindine veikla nurodo autoservisą. Šalia jų dar veikia dešimtys ar šimtai neoficialių dirbtuvių, privačių meistrų, kurie net nėra įtraukti į oficialią statistiką“, – pažymi R. Gabartas.
Toks reguliavimo nebuvimas reiškia, kad ridos duomenys iš esmės lieka „įkalinti“ techninės apžiūros stotyse, o visa kita priklauso nuo atskirų subjektų sąžiningumo. Jei, pavyzdžiui, servisas neteikia informacijos apie fiksuotą ridą po remonto, šios informacijos tiesiog nėra – nei „Regitros“, nei draudimo, nei pirkėjo akiratyje.
Naujovės laukia ir techninėje apžiūroje
Europos Komisijos inicijuojami pokyčiai palies ne tik automobilio registraciją, bet ir procesus, atliekamus techninėje apžiūroje. Tačiau ar Lietuvos techninės apžiūros (TA) sektorius tam pasirengęs?
„Kol kas teisės aktų rinkinys dar svarstomas, tad sudėtinga tiksliai prognozuoti, kaip šie pakeitimai atrodys praktikoje“, – teigia R. Gabartas.
Jis pabrėžia, kad, kaip ir ankstesnių reformų atvejais (2012 ir 2018 m.), numatomas pereinamasis laikotarpis, per kurį TA įmonės turės pasirengti – įsigyti reikalingą įrangą, atnaujinti programinę įrangą ir apmokyti personalą.
Vis dėlto, pašnekovas priduria, kad tam tikros gairės jau dabar yra aiškesnės. Visų pirma – dėl elektromobilių. Numatoma, kad į apžiūros procesą bus įtrauktas aukštos įtampos sistemų, traukos baterijų, inverterių bei jungčių tikrinimas.
Tai nebus daroma ardomuoju būdu. Didesnis dėmesys bus skiriamas vizualinei apžiūrai ir vidinės diagnostikos duomenų analizei per elektroninę sąsają.
„Viena iš idėjų – naudotis transporto priemonės ECU sistemų siunčiamais signalais, kurie informuoja apie komponentų būklę. Toks principas jau dabar taikomas, pavyzdžiui, oro pagalvių įspėjamųjų indikatorių atveju“, – aiškina R. Gabartas.
Toks metodas leidžia fiksuoti gedimus ar neatitikimus be invazinių veiksmų ir užtikrina gamintojo garantijų bei saugos sistemų vientisumą.
Kur kas mažiau aiškumo yra dėl pažangių pagalbos vairuotojui sistemų – vadinamųjų ADAS. Klausimas, kaip bus tikrinama jų funkcija, šiuo metu lieka atviras.
„Neaišku, ar tai bus tik indikatorinių pranešimų analizė, ar reikės imtis aktyvesnių tikrinimo veiksmų“, – priduria „Transeksta“ atstovas.
Pirmasis postūmis – rudenį
Skaitmeninės automobilių registracijos sistemos kūrimas visoje Europos Sąjungoje pajudės iš vietos jau šį rudenį.
Kaip nurodo „Regitros“ atstovė ryšiams su visuomene Eglė Bačionytė, pirmasis etapas bus teisės aktų priėmimas Europos lygiu.
„Priėmus direktyvą dėl registravimo dokumentų, kuri įteisins elektroninį registracijos liudijimą ir apibrėš jo reikalavimus, visos valstybės narės pradės ruošą vienodai sistemai“, – sako ji.
Kaip numatyta projekte, elektroninis dokumentas taps privalomas po ketverių metų nuo direktyvos įsigaliojimo. Vis dėlto, gyventojams taip pat bus paliekama galimybė pasirinkti fizinį dokumentą, jeigu tik jie to pageidaus.
Kol kas neaišku, kaip tiksliai atrodys sistema Lietuvoje. Direktyva vis dar ankstyvoje svarstymų stadijoje, tad lieka neatsakyta daugybė klausimų – nuo būsimos tvarkos iki tokių niuansų kaip dokumento keitimo kaštai. Visgi E. Bačionytė patikina, kad projektinėje versijoje numatyta, jog elektroninis registracijos liudijimas vartotojams turėtų būti išduodamas nemokamai.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas M. Vaščega taip pat nurodo, kad naujieji teisės aktai vis dar svarstomi Europos Parlamente ir ES Taryboje. Tik patvirtinus direktyvas, bus rengiami įgyvendinimo aktai, kuriuose apibrėžtos techninės detalės – nuo duomenų struktūrų iki registrų sąveikos principų.
Tai reiškia, kad konkrečios datos, kada naujoji tvarka ims veikti Lietuvoje, dar nėra. Vis dėlto aišku viena – valstybės narės turės adaptuoti savo nacionalinius teisės aktus, o Europos Komisija planuoja teikti metodinę paramą, kad perėjimas prie naujo modelio vyktų sklandžiai.
Pasak M. Vaščegos, svarbiausias naujovių tikslas – skaidrumas ir pasitikėjimas naudotų automobilių rinka. Naudojant centralizuotą ridos duomenų sistemą ir skaitmeninius registracijos liudijimus, turėtų ženkliai sumažėti sukčiavimo atvejų.
„Tai bus naudinga visiems vartotojams, ypač tokioms šalims kaip Lietuva, kur naudotų automobilių rinka sudaro itin didelę dalį viso transporto sektoriaus“, – sako jis.
