Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai neseniai nustatė dvi nelegalias automobilių ardymo vietas Kėdainių rajone – vienoje buvo rasta 105 išardytos arba ardymui paruoštos transporto priemonės, kitoje – daugiau nei 160.
Daugiau patarimų vairuotojams – specialioje „Patarimai vairuotojams“ rubrikoje.
Pasak Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovo Vladimiro Jankoito, Vilniuje, Klaipėdoje ar Panevėžyje už netinkamą eksploatuoti automobilį be vertingų dalių galima gauti nuo 50 iki 250 eurų. Jei naudotinų dalių išlikę daugiau, kaina gali siekti ir 1000–2000 eurų.
„Supirkėjai, siūlantys už bet kokį automobilį „gerą kainą“, pinigus moka ne iš gero gyvenimo. Jie nori išardyti automobilį nelegaliai – dažnai tiesiog garaže ar kieme – o vertingiausias dalis parduoti internete. Kėbulus ir laidus – priduoti į metalo laužą, o tai, kas nebeturi jokios vertės, – plastiką, stiklą, gumą, salonų apdailas – išmeta į komunalinių atliekų konteinerius, pamiškes ar tiesiog sudegina“, – sako V. Jankoit.
Kaip atpažinti nelegalų ardytoją?
Ekspertai ragina atkreipti dėmesį į požymius: jei skelbime nurodytas tik telefono numeris, supirkėjas vengia suteikti dokumentus apie atliekų surinkimą ar siūlo atsiskaityti tik grynaisiais – tai stiprūs signalai, kad veikiama nelegaliai.
Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) laikomos atliekomis, todėl jos privalo būti perduotos teisėtiems atliekų tvarkytojams, kurie pateikia sunaikinimo pažymėjimą. Tik taip galima užtikrinti, kad automobilis bus utilizuotas pagal visus aplinkosaugos reikalavimus, o ne išardytas ir dalimis paleistas į „šešėlinę“ rinką.
ENTPTA skaičiavimais, vidutinio automobilio (apie 1,4 t) ardymo metu susidaro per 35 % atliekų, neturinčių rinkos vertės. Vienos tonos tokių atliekų sutvarkymas gali kainuoti nuo 300 iki net 2500 eurų. Nelegaliai veikiantys supirkėjai tokių išlaidų vengia – todėl atliekas išmeta, kur papuola.
Perdirbti galima daugiau nei galvojate
Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, automobilių atliekų perdirbimas – ne tik būtinybė, bet ir galimybė saugoti gamtą.
„Litras netinkamai pašalintos alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Elektromobilių baterijos – sprogimo ir gaisro rizika. Padangos, išmestos į gamtą, nesuyra daugiau nei šimtmetį. O amortizatoriai, filtrai ir kita – ilgai lieka teršalais“, – sako ji.
Lietuvoje veikia ENTP perdirbimo sistema. Švino bei elektromobilių baterijos perdirbamos taip, kad beveik 100 % jų medžiagų vėl naudojamos naujiems akumuliatoriams gaminti. Perdirbamas metalas, stiklas, plastikas, gumos – visa tai gali tapti žaliava naujiems produktams: nuo sporto aikštelių dangų iki statybinių elementų.
Transporto priemonių ardymas ir atliekų tvarkymas – griežtai reglamentuota veikla. Tam reikia turėti taršos leidimus, pavojingų atliekų tvarkymo licencijas, draudimus, būti įtrauktiems į atliekų tvarkytojų valstybės registrą. Fiziniams asmenims savarankiškai ardyti automobilius draudžiama – tai pažeidžia įstatymus.
Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvoje, net 95 proc. visų ENTP atliekų turi būti perdirbamos arba panaudojamos pakartotinai. Tinkamai pašalinti leidžiama vos 5 proc. likučių.
Kaip legaliai utilizuoti automobilį?
Prieš perduodant eksploatuoti netinkamą transporto priemonę, būtina įsitikinti, kad ją perimti ketinantis asmuo ar įmonė yra registruotas atliekų tvarkytojas. Nevenkite paklausti, ar jis turi teisę ardyti automobilius ir išduoti sunaikinimo pažymėjimus.
Jeigu siūloma atsiskaityti tik grynaisiais, o dokumentai apie atliekų tvarkymą nesuteikiami – tai rimtas signalas, jog veikla gali būti vykdoma nelegaliai. Tokiu atveju yra reali rizika, kad jūsų automobilis bus išardytas neteisėtai, o likusios atliekos – netinkamai pašalintos ar net išmestos gamtoje.
Visais atvejais reikalaukite oficialaus dokumento, patvirtinančio transporto priemonės sunaikinimą. Tik tai užtikrina, kad nebetinkamas eksploatuoti automobilis bus sutvarkytas pagal teisės aktus ir nekels grėsmės nei aplinkai, nei jūsų atsakomybei.
Pardavę seną automobilį nežinomam supirkėjui „už grynus“, galbūt gausite keliasdešimt eurų daugiau, tačiau tuo pačiu galite tapti neteisėtos veiklos grandimi – prisiimdami galimą atsakomybę už aplinkos taršą ar net baudžiamuosius padarinius. Rizika didelė, nauda – labai abejotina.
