SEB atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes. Banko ekonomistai šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę šiek tiek sumažino ir dabar tikisi, kad 2026 m. šalies ekonomika augs 3 proc.
Kitąmet augimas turėtų sulėtėti iki 2,1 proc. Tuo metu vidutinės metinės infliacijos prognozė šiems metams sumažinta nuo 5,7 iki 5,3 proc.
Vartojimo pikas jau pasiektas
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo sparčiai. Prie to prisidėjo ne tik apdirbamoji gamyba, statybų ir transporto sektoriai, bet ir išaugęs namų ūkių vartojimas.
Pastarąjį paskatino ir gyventojų iš II pakopos pensijų fondų atsiimtos lėšos.
Per pirmąsias dvi lėšų atsiėmimo iš II pakopos pensijų fondų bangas iš jų pasitraukė 46 proc. dalyvių, o į pasitraukusių gyventojų sąskaitas pervesta daugiau nei 3,8 mlrd. eurų.
Pensijų fondų turtas liepos pabaigoje siekė 5,8 mlrd. eurų, kai metų pradžioje sudarė 10,6 mlrd. eurų.
SEB ekonomistų vertinimu, labai nedidelė atsiimtų lėšų dalis buvo investuota. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad iki metų pabaigos maždaug pusė atsiimtų pinigų bus išleisti.
Ekonomistas taip pat prognozuoja, kad pasitraukusių iš II pakopos dalis dar didės.
„Turėsime bent 60 proc. kaupusiųjų pasitraukusių. Skaičius priklausys nuo to, kokios bus valdžios priemonės“, – komentavo T. Povilauskas.
Vis dėlto didžiausias atsiimtų lėšų poveikis vartojimui jau turėtų būti praeityje. SEB ekonomistų vertinimu, namų ūkių vartojimo pikas buvo pasiektas antrąjį ketvirtį, o po kitų pensijų lėšų atsiėmimo etapų vartojimui turėtų būti skiriama vis mažesnė jų dalis.
T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad nepaisant išaugusios infliacijos ir didėjančių palūkanų gyventojų nuotaikos išlieka gana geros.
„Kas toliau stebina, tai vartotojų nuotaikos. Pastaraisiais mėnesiais vartotojų lūkesčiai vėl yra augantys“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu vienu iš ekonomikos augimą artimiausiu metu palaikysiančių sektorių, anot jo, turėtų būti statybos.
Statybų augimą turėtų palaikyti liepą prasidėjęs antrasis statybos darbų etapas Rūdninkų kariniame miestelyje bei augančios būsto statybų apimtys.
Šiemet Lietuva dar turėtų išlikti sparčiausiai augančia Baltijos šalių ekonomika, tačiau kitąmet šią poziciją, SEB vertinimu, veikiausiai perims Estija.
Prognozuojama, kad 2027 m. Estijos ekonomika augs 2,8 proc., Lietuvos – 2,1 proc., o Latvijos – 2 proc.
Rudenį infliacija turėtų viršyti 6 procentus
Gegužės–liepos mėnesiais infliacija buvo mažesnė, nei SEB ekonomistai prognozavo gegužės pradžioje. Vis dėlto T. Povilauskas pabrėžia, kad metinės infliacijos pikas dar priešakyje – rudenį ji turėtų perkopti 6 proc.
Viena iš rizikų artimiausiais mėnesiais – gamtinių dujų ir elektros kainos. SEB ekonomistai prognozuoja, kad jos biržose gali būti didesnės nei pernai.
„Kitas veiksnys – energetika. Čia mažiau gerų žinių“, – pastebėjo T. Povilauskas.
Anot jo, nuo 2027 m. sausio 1 d. elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams neišvengiamai turėtų didėti.
Kita vertus, gyventojų nuotaikas kitąmet gali palaikyti prognozuojamas pensijų augimas.
„Panašu, kad biudžetas bus dosnus. Tikėtina, kad vidutinės senatvės pensijos augimas bus tarp 10–11 proc. Manau, čia turėtų uždėti pasitikėjimo dugną ir pasitikėjimas nekris“, – sakė T. Povilauskas.
Kitąmet bendras kainų augimas turėtų lėtėti. SEB prognozuoja, kad 2027 m. vidutinė metinė infliacija sieks 3,5 proc., o 2028 m. – 3 proc.
Šiemet bendrą infliaciją mažino maisto produktų kainų kritimas, kuriam įtakos turėjo žemos kai kurių žemės ūkio kultūrų kainos pirmąjį pusmetį. Tačiau artėjant žiemai situacija gali keistis.
„Yra aiški rizika, kad judant link žiemos ir maisto kainos ims kelti daugiau problemų“, – akcentavo T. Povilauskas.
SEB prognozuoja, kad 2027 m. vidutinė maisto produktų kainų infliacija viršys 3 proc.
Paslaugų kainų augimas, priešingai, turėtų būti šiek tiek mažesnis nei šiemet. Tam įtakos turėtų lėtesnis minimalios mėnesio algos augimas ir silpnesnė vidaus paklausa.
Atlyginimai auga sparčiau, nei tikėtasi
Lietuvos darbo rinkos padėtis kol kas išlieka stabili. Nedarbas pirmąjį metų pusmetį mažėjo labiau, nei tikėjosi SEB ekonomistai, todėl bankas sumažino šių metų nedarbo prognozę.
Antrąjį ketvirtį užimtumo lygis Lietuvoje buvo aukščiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Užimtųjų skaičius per metus padidėjo 1,1 proc.
T. Povilauskas atkreipia dėmesį, kad darbuotojų skaičiaus augimą labiausiai lemia didėjantis Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius.
Nepaisant išaugusio darbuotojų skaičiaus, dalis apdirbamosios pramonės įmonių vis dar susiduria su darbuotojų trūkumu.
„Santykinai daug apdirbamosios pramonės įmonių skundžiasi darbuotojų trūkumu“, – pridėjo T. Povilauskas.
Atlyginimai taip pat augo sparčiau, nei tikėtasi anksčiau. Metų pradžioje vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius metinis augimas viršijo 9 proc.
Prie atlyginimų augimo prisidėjo ir nuo metų pradžios 11 proc. padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA).
Atsižvelgę į spartesnį nei tikėtasi atlyginimų augimą, SEB ekonomistai šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę padidino iki 8,5 proc. Kitąmet atlyginimų augimas turėtų sulėtėti iki 7 proc.
Jau patvirtinta, kad 2027 m. MMA didės 8 proc.
Būsto rinkos aktyvumas gali mažėti
Lietuvos būsto rinka šiuo metu išlieka aktyvi, tačiau kitąmet situacija gali keistis.
T. Povilausko teigimu, artimiausiais mėnesiais būsto rinkos aktyvumas dar turėtų išlikti, tačiau didesnio augimo nebesitikima.
„Rinka yra aktyvi, manau, ir artimiausiais mėnesiais bus aktyvi. Tas augimas bus minimalus“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, būsto įperkamumas gyventojams prastėja, be to, nebėra vienkartinių veiksnių, kurie pastaruoju metu skatino rinką.
„Būsto perkamumas yra prastėjantis, mes nebeturime vienkartinių veiksnių, kaip pensijų pakopos ar atsakingo skolinimo keitimų, kurie padėtų“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Ekonomistas prognozuoja, kad didėjančios palūkanos taip pat turės įtakos būsto rinkai.
„Palūkanos yra didėjančios, tai, mano nuomone, kitais metais mes matysime didesnį sandorių mažėjimą – didesnį nei 3 proc.“ – svarstė jis.
ECB rudenį dar turėtų didinti palūkanas
SEB ekonomistai pokyčių prognozuoja ir dėl palūkanų normų.
Anot SEB Finansų rinkų departamento vyriausiojo analitiko Lino Mickaus, Europos Centrinis Bankas (ECB) rugsėjį turėtų dar kartą padidinti indėlių palūkanų normą – iki 2,50 proc.
L. Mickus atkreipė dėmesį, kad palūkanų normos euro zonoje jau yra istoriškai gana aukštos, tačiau finansų rinkos numato tolesnio jų didėjimo galimybę.
SEB vertinimu, pirmojo palūkanų normų mažinimo euro zonoje galima tikėtis tik 2028 m. pradžioje.
Euro zonos ekonomika pasirodė atsparesnė
SEB ekonomistų vertinimu, euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį energetikos kainų šuoliui atsilaikė geriau, nei buvo tikėtasi.
„Pirmas dalykas, kas lėmė, tai yra, kad nepasiteisino blogieji scenarijai, kalbant apie naftos kainas“, – sakė L. Mickus.
Anot jo, teigiamą poveikį Europos ekonomikai daro ir didėjančios investicijos į gynybos pramonę.
Todėl šių metų euro zonos BVP augimo prognozė padidinta nuo 0,8 iki 0,9 proc. 2027 m. ekonomika turėtų augti 1,3 proc., o 2028 m. – 1,5 proc.
