Birželį maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta, palyginti su geguže, sumažėjo 2,5 proc. Tuo metu mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 0,3 proc. Iš pirmo žvilgsnio toks skirtumas gali pasirodyti keistas. Juk prasidėjus vasarai daugiau laiko leidžiame mieste, keliaujame, atsidaro lauko terasos, todėl kavinių ir restoranų apyvarta kaip tik turėtų augti.
Tačiau, palyginti su praėjusių metų birželiu, maitinimo įmonių apyvarta vis tiek buvo 6,6 proc. didesnė. Taigi, per metus sektoriaus apyvarta augo, tačiau pats birželis buvo prastesnis už gegužę.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad toks vieno mėnesio kritimas dar nėra ženklas, kad žmonės staiga nustojo vaikščioti į kavines. Maitinimo verslai labai priklauso nuo metų laiko, o ypač – nuo oro.
Kavinėms blogai ne tik per šalta, bet ir per karšta
Žiemą kavinių ir restoranų apyvarta įprastai būna mažiausia. Pavasarį, atšilus orams ir pradėjus veikti lauko terasoms, žmonių daugėja. Šiemet gegužė tam buvo gana palanki, tačiau birželis – kur kas sudėtingesnis. Mėnesio viduryje buvo neįprastai šalta, o jo pabaigoje jau užklupo karščiai. Pasirodo, restoranams nepalankūs gali būti abu kraštutinumai.
„Gegužę buvo pakankamai spartus augimas, lyginant su balandžiu, nes gegužės klimato sąlygos buvo panašios į įprastas, o birželis buvo labai permainingas, nes jo vidurys buvo labai šaltas, o pabaiga – labai karšta.
Nei didelis šaltis nepadeda, nei labai didelis karštis, nes kai labai karšta, žmonės tiesiog leidžia laiką gamtoje, perka maistą parduotuvėse. O kai šalta – tiesiog sėdi namuose“, – aiškina Ž. Mauricas.
Vis dėlto iš vieno birželio mėnesio ekonomistas dar nesiūlo spręsti apie visą vasarą. Per pastarąjį dešimtmetį jau yra buvę metų, kai birželio rezultatai buvo prastesni už gegužės, tad daug daugiau parodys liepos ir rugpjūčio duomenys.
Vis dėlto vien oru paaiškinti to, kas šiuo metu vyksta kavinėse ir restoranuose, pasak kalbintų ekspertų, nepavyks. Patys verslai pastebi dar vieną pokytį – žmogus gali ateiti pavalgyti kaip ir anksčiau, tačiau piniginę atveria jau atsargiau.
Atlyginimai auga, bet į restoraną eiti lengviau netapo
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė įvardija, kad pasikeitęs žmonių elgesys matyti ir iš pačių užsakymų.
„Vienareikšmiai, perka mažiau. Iš tiesų renkasi pigesnius, perka mažiau gėrimų, seniau, jeigu ir vyno butelį užsisakydavo, dabar – taurę“, – pasakoja E. Šiškauskienė.
Restoranui tai reikšminga net tada, kai klientų skaičius iš pirmo žvilgsnio nesikeičia. Prie to paties staliuko gali sėdėti tie patys du žmonės, tačiau jeigu jie atsisako dalies gėrimų ar patiekalų, jų sąskaita jau bus mažesnė.
Tad vyraujanti problema nebūtinai tokia, kad žmonės visiškai nustojo eiti į restoranus. Jie gali ateiti kaip ir anksčiau, tačiau išleisti mažiau. Pavyzdžiui, pasak E. Šiškauskienės, kai kurie žmonės net vieną porciją dalijasi dviese.
Na, o Ž. Mauricas priduria, kad panašų pokytį galima pamatyti ir žiūrint ne į vieną restoraną, o į visų gyventojų išlaidas. Jis palygino, kiek žmonės išleidžia kavinėse ir restoranuose su tuo, kiek išleidžia parduotuvėse, neįskaičiuojant degalų.
Lietuvai stojant į Europos Sąjungą, išlaidos kavinėms ir restoranams sudarė maždaug 4–5 proc. mažmeninės prekybos apyvartos be degalų. Vėliau ši dalis augo ir 2023 metais pasiekė beveik 11 proc. Nustojus taikyti lengvatinį PVM tarifą, ši dalis sumažėjo, o dabar, pasak ekonomisto, nesiekia 10 proc.
Šiemet padėtis jau stabilizavosi, tačiau ankstesnio augimo nebematyti. Tai gana neįprasta, nes gyventojų pajamos per tą laiką didėjo. Paprastai daugiau uždirbdamas žmogus daugiau pinigų gali skirti ne tik būtinoms prekėms, bet ir laisvalaikiui, kavinėms ar restoranams.
Tačiau kartu su atlyginimais kilo ir kainos restoranuose. Todėl žmogus gali uždirbti daugiau nei prieš kelerius metus, bet nuėjęs pavalgyti mieste nebūtinai jaučia, kad dabar gali sau leisti daugiau.
„Žmonės išleidžia mažesnę pinigų dalį restoranams ir kavinėms dėl to, kad kaip žiurkėnas rate sukasi – pajamos didėja, gyvenimo kokybė gerėja, bet įperkamumas negerėja. Jeigu žmogus mėgsta eiti į restoranus ir kavines, jis visiškai nejaučia jokio savo perkamosios galios pagerėjimo“, – tikina Ž. Mauricas.
Tai nereiškia, kad lietuviai staiga nebeturi pajamų kavinėms ir restoranams. Anot ekonomisto, pinigų yra, tačiau žmogus vis atidžiau renkasi, kam juos išleisti.
„Ne tiek, kad negali sau leisti. Galėtų sau leisti daugiau, bet nenori, ko gero“, – priduria jis.
Ar rudenį kainos vėl kils?
Vasara restoranams bent trumpam padeda – veikia lauko terasos, daugiau žmonių keliauja, atvyksta turistų. Tačiau sezonui pasibaigus šis pranašumas dingsta.
„Dabar tais vasaros mėnesiais kaip ir viskas susibalansavo, bet čia iki tol, kol baigsis vasara, tas medaus mėnuo, lauko kavinės ir bijome, kad vėl bus ta pati situacija“, – atvirauja E. Šiškauskienė.
Tai dar nereiškia, kad rugsėjį ar spalį visi restoranai iš karto perrašys meniu kainas. Daug kas priklausys nuo to, kaip keisis atlyginimai, produktų, energijos ir degalų kainos.
Ž. Mauricas šiam rudeniui kol kas prognozuoja gana neblogą situaciją. Jo vertinimu, šiemet restoranų pajamos turėtų augti sparčiau nei išlaidos, todėl bent artimiausiu metu padėtis turėtų išlikti gana stabili. Tačiau ilgesniu laikotarpiu spaudimas kainoms, jo nuomone, liks.
„Kadangi kaštų spaudimas išliks didelis, tai negalės nedidinti kainų. Vis tiek didins. Aišku, gal kažkiek lėčiau, bet didins ir atitinkamai tada tas įperkamumas negerės. Gal netgi dar ir suprastėti gali“, – prognozuoja Ž. Mauricas.
Vadinasi, restoranai vėl patenka į tą patį jau minėtą užburtą ratą – jiems brangsta veikla, todėl reikia kelti kainas, tačiau kuo jos aukštesnės, tuo daugiau klientų pradeda skaičiuoti.
Dėl to LVRA rudenį ketina vėl kelti mažesnio PVM maitinimo sektoriui klausimą. Asociacija tikisi, kad mažesnis tarifas padėtų verslams lengviau atlaikyti augančias išlaidas.
Vis dėlto Ž. Mauricas atkreipia dėmesį, kad mažesnis PVM savaime nebūtinai reikštų mažesnes kainas meniu. Jo vertinimu, tokiu atveju kainos augtų lėčiau nei būtų augusios be lengvatos.
Ekonomistas atkreipia dėmesį ir į dar vieną pokytį, apie kurį kalbama rečiau – namuose skaniai pasigaminti maistą tampa vis paprasčiau. Karšto oro gruzdintuvės, įvairūs virtuvės aparatai, paruoštų ingredientų pristatymas ir dirbtinis intelektas receptams reiškia, kad tam reikia vis mažiau laiko ir įgūdžių.
„Tarkime, tokių išradimų išpopuliarėjimas kaip karšto oro gruzdintuvė, ledų gamybos aparatai, įvairūs kombainai. Plius dirbtinis intelektas. Ta prasme, žmogus iš esmės gali pasigaminti pakankamai aukštos kokybės maistą“, – apibendrina Ž. Mauricas.
Pinigų išleidžia daugiau, tik nebūtinai vakarienei
Kur tuomet nukeliauja didesnės gyventojų pajamos? Ž. Mauricas įvardija, kad tai gerai matyti parduotuvėse, ypač perkant ne maisto prekes.
„Jeigu išskaidome – maistas, ne maistas ir restoranai bei kavinės – tai ne maisto prekių apyvartos augimai yra milžiniški. Iš esmės todėl, kad ten ir kainos neaugo, ir žmonės gavo pinigų, ypač iš antros pensijų pakopos. Taip pat labai aktyvi yra būsto rinka, tai jie tiesiog teikia prioritetą daiktų įsigijimui“, – pasakoja ekonomistas.
Pavyzdžiui, nusipirkus būstą dažnai tenka nemažai išleisti jam įrengti – baldams, buitinei technikai ar elektronikai. Tad tie patys papildomi 50 ar 100 eurų gali būti išleisti vakarienei mieste, bet gali nukeliauti ir kitam didesniam pirkiniui.
Tačiau tai nereiškia, kad maitinimo įstaigos šiemet uždirba mažiau. Ž. Maurico skaičiavimu, birželį žmonės kavinėse ir restoranuose išleido beveik 13 proc. daugiau nei prieš metus, o gegužę šis augimas siekė apie 15 proc.
Vis dėlto dalį šio augimo lemia ir didesnės kainos. Žmogus gali restorane palikti daugiau pinigų nei pernai, nors nebūtinai daugiau užsisakė. Todėl vien auganti apyvarta dar nepasako, ar verslams iš tiesų sekasi geriau.
Lietuviai vis dažniau atostogas renkasi svetur
Restoranams reikšminga ne tik tai, kiek žmogus išleidžia atsisėdęs prie stalo. Vasarą ne mažiau svarbu ir tai, ar jis apskritai lieka atostogauti Lietuvoje. E. Šiškauskienė atskleidžia, kad dalis asociacijos narių prastesnius rezultatus pastebėjo dar pavasarį. Kai kuriuose viešbučiuose, jos teigimu, užimtumas buvo sumažėjęs maždaug 4–10 proc.
Asociacija pastebi ir kitą pokytį – silpnėja vietinis turizmas. Po pandemijos lietuviai buvo gerokai aktyviau pradėję keliauti po savo šalį, tačiau dabar dalis jų vėl dažniau renkasi užsienį. Natūralu, kad jeigu atostogoms turi vieną savaitę, norisi kuo mažiau rizikuoti, kad ją teks praleisti po stogu, slepiantis nuo Lietuvos orų.
Todėl lietinga ir vėjuota vasara daliai žmonių tampa dar vienu argumentu ieškoti vietos, kur gero oro tikimybė didesnė. E. Šiškauskienės teigimu, išvykstančių lietuvių srautas padidėjo maždaug 10–12 proc.
„Daugelis, matyt, vis tiek renkasi užsienį ir kad turėtų tas savo garantuotas atostogas“, – svarsto ji.
Tad jeigu žmogus vasaros atostogas praleidžia ne Palangoje, Druskininkuose ar kitame Lietuvos kurorte, kartu su juo į užsienį išskrenda ir dalis pinigų, kuriuos jis čia būtų palikęs viešbučiuose, kavinėse ar restoranuose.
Tačiau oro sąlygos turi ir kitą medalio pusę. Prasta prognozė gali žmogų atbaidyti nuo kelionės, bet jeigu į kurortą jis jau atvyko, lietūs restoranams nebūtinai yra bloga žinia.
„Kai oras blogas, kavinėms nėra blogai – ir pajūry – ir kai šalta, ir šilta, tai vis tiek žmonės eina valgyti, ir jeigu lietus lyja, vis tiek nėra ką daugiau veikti, tai tada visi labiau sėdi restoranuose“, – aiškina E. Šiškauskienė.
Pilna kavinė dar nereiškia didesnio uždarbio
Net jeigu prie staliukų žmonių netrūksta, tai dar nereiškia, kad restoranams mėnesio gale lieka daugiau pinigų. Svarbu ir tai, kiek pačiam verslui kainuoja veikti.
Per metus restoranams augo darbuotojų, produktų, tiekimo ir kitos išlaidos. Maitinimo verslai ypač jaučia atlyginimų augimą, nes šiam sektoriui reikia daug darbuotojų. Be to, pakėlus mažiausiai uždirbančių žmonių algas, didesnio atlygio tikisi ir kiti.
Atrodytų, jeigu restoranams viskas kainuoja daugiau, galima tiesiog pakelti patiekalų kainas. Tačiau tokiu atveju atsiremiama į klientą, kuris, kaip jau dabar matome tendencijas, pradėjo labiau skaičiuoti savo išlaidas.
„Patiekalų kainos turėtų būti dar brangesnės, bet verslas supranta, kad jau tada ir taip niekas nebepirks. Toks uždaras ratas yra“, – komentuoja E. Šiškauskienė.
Todėl didesnė apyvarta dar neparodo, kiek restoranas iš tikrųjų uždirbo. Jeigu į kasą įkrito daugiau pinigų, bet tuo pat metu daugiau teko sumokėti darbuotojams, už produktus ir kitas sąskaitas, verslui jų nebūtinai liko daugiau.
„Restoranų pelningumas yra vienas mažiausių, gal nuo 1 iki 4 proc.“ – įvardija E. Šiškauskienė.
Taip pat elgesi ir valstybė su mokesčiais ,jos kelia nors aplinkinės valstybės jos mažina taip didindamos apyvarta ir priviliodamos LT pirkėjus pas save
