Finansų ekspertai įspėja, kad kol kliento sąskaitos sutartis galioja ir sąskaita nėra uždaryta, bankas toliau užsiima jos tvarkymu, saugojimu ir kitomis funkcijomis.
Paprastai tariant, net jei klientas sąskaita nesinaudoja, jam gali būti taikomi sutartyje ir banko kainyne numatyti įkainiai.
Taigi, ką vertėtų žinoti visiems bankų klientams, kad vėliau netektų papildomai mokėti?
Reikia mokėti, net kai sąskaita nenaudojama
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė dalijasi, kad kol kliento sąskaitos sutartis galioja ir sąskaita nėra uždaryta, bankas toliau teikia su jos tvarkymu, saugojimu, informacijos pateikimu, atitikties reikalavimų užtikrinimu ir kitomis sąskaitos administravimo funkcijomis susijusias paslaugas.
Paprastai tariant, net jei klientas sąskaita nesinaudoja, jam gali būti taikomi sutartyje ir banko kainyne numatyti įkainiai.
„Tai nėra bauda už neaktyvumą – tai mokestis už galiojančią paslaugą“, – aiškina LBA atstovė.
Visgi V. Kiguolienė pažymi, kad Lietuvoje šiuo klausimu yra suformuota Lietuvos banko geroji praktika, skatinanti kredito įstaigas aktyviai vertinti ilgą laiką nenaudojamas sąskaitas.
„Jeigu sąskaitoje, kuri nėra pagrindinė mokėjimo sąskaita, ilgiau nei metus nevykdomos operacijos ir joje nėra lėšų, bankai ir kredito unijos turėtų nutraukti sutartį ir uždaryti tokią neaktyvią sąskaitą, apie tai klientą įspėję ne vėliau kaip prieš 60 dienų.
Taip pat rekomenduojama nekaupti skolų klientams už sąskaitas, kuriose nevykdomos jokios mokėjimo operacijos ir nėra lėšų. Todėl situacijos, kai už tuščią ir nenaudojamą sąskaitą metų metus kauptųsi reikšminga skola, Lietuvos praktikoje turėtų būti užkardomos“, – komentuoja V. Kiguolienė.
Pavyzdžiui, SEB banke minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis, „Swedbank“ minimalus kasdienių paslaugų mokestis, o „Artea“ sąskaitos tvarkymo įkainis siekia po 1 eurą per mėnesį. Paprastai tariant, per metus už tokias paslaugas bankui reikia sumokėti 12 eurų.
Tuo metu „Luminor“ banko klientams minimalus pagrindinių banko paslaugų mokestis siekia 1,3 euro per mėnesį, arba 15,6 euro per metus.
Vieno termino, kada nenaudojama sąskaita uždaroma, nėra
LBA atstovė paaiškino, kad kai nenaudojamoje sąskaitoje lėšų yra, kredito įstaigos turi aiškintis, ar klientui tokia sąskaita tebėra reikalinga, ir informuoti jį apie taikomus administravimo mokesčius bei galimybę sąskaitą uždaryti arba lėšas perkelti.
Visgi vieno visiems bankams taikomo termino, po kurio nenaudojama sąskaita automatiškai nustotų galioti, nėra.
„Konkreti tvarka priklauso nuo kliento sutarties ir konkretaus banko sąlygų. Todėl klientams, kurie sąskaita nebesinaudoja, rekomenduojame ją uždaryti arba kreiptis į banką ir pasirinkti jiems tinkamiausią paslaugų planą“, – priduria pašnekovė.
Anot jos, svarbu pabrėžti, kad įkainių pakeitimai negali būti taikomi neinformavus kliento.
„Apie bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties ar įkainių pakeitimus klientai turi būti informuojami iš anksto sutartyje numatytais kanalais – tai gali būti interneto banko pranešimas, el. laiškas, laiškas paštu ar kitas su klientu sutartas būdas“, – nurodo V. Kiguolienė.
Jei klientas interneto banku nesinaudoja, svarbu, kad bankas turėtų aktualius jo kontaktinius duomenis – adresą, telefono numerį ar el. paštą.
„Vyresnio amžiaus ar rečiau skaitmeninėmis paslaugomis besinaudojantiems klientams taip pat verta periodiškai peržiūrėti turimas sąskaitas ir, kilus klausimų, tiesiogiai kreiptis į savo banką“, – aiškina LBA atstovė.
Daugelis kaupia pinigus bankuose
Tuo metu kovo mėnesį draudimo bendrovės BTA užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad beveik kas antras 18–29 metų lietuvis ateities saugumą pirmiausia sieja su santaupomis.
Tyrimo duomenys parodė, kad lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria stipriausiu finansinio saugumo poreikiu – santaupas kaip svarbiausią pasiruošimo elementą kovo mėnesį atliktame tyrime įvardijo 38 proc. šalies gyventojų. Tuo metu Latvijoje santaupas kaip saugumo įrankį įvardija 27 proc. gyventojų, o Estijoje – 34 proc.
Finansinę „pagalvę“ labiausiai akcentuoja ne vyresni žmonės, o jaunesnės kartos: tarp 18–39 metų gyventojų santaupas kaip svarbiausią saugumo elementą įvardija apie pusė respondentų, o tarp 60–74 metų žmonių taip mano 30 proc. apklaustųjų.
„Tokį požiūrį formuoja aplinka, kurioje augo dabartinis jaunimas. Pastarąjį dešimtmetį jų kasdienybę lydėjo ekonominiai sukrėtimai, pandemija, geopolitinė įtampa ir karas Europoje, todėl finansinis rezervas tampa nebe ilgalaikiu tikslu, o būtina saugumo priemone.
Jaunoji karta labai aiškiai supranta finansinio stabilumo svarbą ir ieško būdų jaustis saugiau neapibrėžtame pasaulyje“, – sako BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė.
Vien laikyti sąskaitoje nepataria
Visgi specialistai dažnai pabrėžia, kad vien neišleisti banko sąskaitoje sukauptų pinigų nepakanka. Norint, kad santaupos užtikrintų saugesnį rytojų, reikia įvertinti infliacijos riziką ir santaupas valdyti taip, kad jų perkamoji galia ateityje nemažėtų.
SEB banko taupymo ir investavimo paslaugų vadovė Kristina Ruseckienė primena, kad net ir nieko nepirkdami leidžiame pinigams nuvertėti.
Pasak jos, viena dažniausių klaidų – įsitikinimas, kad neišleisti pinigai automatiškai reiškia taupymą.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad atsisakydami nereikalingų pirkinių savo lėšas kaupiame. Vis dėlto, jei infliacija teigiama, o pinigus tiesiog laikome sąskaitoje, lėšos tuo metu vertę praranda.
Kai kuriais atvejais reikalingą prekę įsigyti šiandien gali būti net naudingiau nei taupyti, nes po kurio laiko už tą pačią sumą prekės nusipirkti jau nepavyks“, – aiškina ji.
K. Ruseckienė pridūria, kad taupyti finansinį rezervą nenumatytoms aplinkybėms verta tik iki tam tikros ribos.
„Paprastai rekomenduojama atsidėti iki 6 mėnesių atlyginimą atitinkantį santaupų kiekį ir jį laikyti taip, kad pasinaudoti galėtumėte paprastai ir greitai. Šias sąlygas atitinka ir kaupiamasis indėlis, jei jį galite papildyti bet kada ar lėšas atsiimti greitai.
Tuo metu kitas santaupas turėtumėte įdarbinti taip, kad jos padėtų ne tik sumažinti infliacijos poveikį, bet visiškai jį eliminuotų ir padėtų papildomai uždirbti – pinigų vertę didintų. Kaupti didesnį pinigų kiekį sąskaitoje tiesiog neefektyvu“, – pataria specialistė.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, siekė 4,9 proc., o mėnesio infliacija sudarė 0,7 proc.
Tuo metu Lietuvos banko duomenys rodo, kad kovą gyventojai einamosiose sąskaitose laikė daugiau nei 20 mlrd. eurų.
Tokie duomenys rodo, kad lietuvių sąskaitose laikomi milijardai eurų prarado dalį savo vertės.
Paprastai tariant, jei šie 20 mlrd. eurų sąskaitose buvo laikomi nuo 2025 m. balandžio iki 2026 m. balandžio, jų perkamoji galia sumažėjo maždaug 5 proc.
