Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio įkūrėja Rasa Žemaitė savo socialinių tinklų paskyroje pasidalijo apie netikėtą gyvenimo etapą – po beveik 30 metų nepertraukiamo darbo stažo ji pirmą kartą tapo bedarbe.
Savo įraše R. Žemaitė rašo, kad prisijungusi prie „Sodros“ paskyros susidūrė su neaiškumais dėl informacijos apie sumokėtas įmokas – esą nemato duomenų apie visų per darbo metus sumokėtų socialinio draudimo įmokų sumą bei išmokas, kurios jai priklausytų.
Ji nustebo, kad „Sodra“ pateikia informaciją tik apie pensijos stažą ir teorinį būsimą pensijos dydį.
„Kodėl negalime sužinoti kiek pinigų sumokėjome / panaudojome?“ – klausimą kėlė ji.
Be to, R. Žemaitė pastebėjo, kad įmokas „Sodrai“ visi darbuotojai pradeda mokėti nuo pirmos darbo dienos. Tačiau išmokos, pavyzdžiui, nedarbo draudimo išmokos, išmokamos tik nuo 8 dienos gavus bedarbio statusą.
„Išmokas mokėti po NN dienų yra teisėta, ir niekam tai nekliūna?“ – savo įrašą užbaigė ji.
Dabartinė sistema – socialiai neteisinga?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) laikinoji vadovė Dalia Jakutavičė taip pat sutiko, kad dabartinė sistema, kai įmokas darbuotojas privalo mokėti nuo pirmos darbo dienos, o nedarbo išmoka pradedama mokėti tik nuo aštuntos dienos, nėra socialiai teisinga.
„Jeigu žmogus draudžiamas nuo pirmos darbo dienos, logiška, kad ir socialinė apsauga turėtų veikti nuo pirmos dienos, kai jos prireikia“, – pabrėžė LPSK atstovė.
Anot jos, dabartinė tvarka sudaro įspūdį, kad darbuotojas prisiima pareigas iš karto, o teises įgyja tik po tam tikro laikotarpio.
„Mūsų požiūriu, tai mažina pasitikėjimą socialinio draudimo sistema ir kelia pagrįstą klausimą – kodėl mokame už apsaugą, kuri neįsigalioja iš karto?
Profesinės sąjungos supranta, kad septynių dienų laukimo laikotarpis buvo nustatytas siekiant administracinio paprastumo ir išmokų sistemos efektyvumo. Tačiau tai neturėtų būti daroma darbuotojų sąskaita“, – pabrėžė D. Jakutavičė.
LPSK laikinoji vadovė atkreipė dėmesį, kad žmogus, netekęs darbo be savo kaltės, patiria finansinį šoką ir būtent tada jam labiausiai reikia valstybės paramos.
Todėl LPSK mano, kad šią galiojančią nuostatą reikėtų peržiūrėti.
„Nedarbo draudimo apsauga turi būti tikra draudimo apsauga – veikti nuo tada, kai prireikia, o ne po savaitės. Tai būtų žingsnis stiprinant gyventojų pasitikėjimą socialiniu draudimu“, – pažymėjo D. Jakutavičė.
Normali, įstatymuose numatyta praktika?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad tokia išmokų mokėjimo praktika, kuria piktinosi R. Žemaitė ir LPSK, esą yra visiškai normali ir teisinga.
Ministerija pažymėjo, kad Užimtumo įstatyme yra įtvirtintas toks aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelis, kuriuo siekiama kurti tvaresnį užimtumą, efektyvesnę bedarbių integraciją į darbo rinką ir lankstesnius darbo santykius.
„Užimtumo įstatyme numatyta, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės yra tokios priemonės, kuriomis siekiama padėti darbo ieškantiems asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir derinti darbo pasiūlą ir paklausą, palengvinant darbo paieškas ar tobulinant įgūdžius (parama mokymuisi, parama judumui, remiamasis įdarbinimas ir kt.).
Pasyvios darbo rinkos politikos priemonės yra orientuotos į pajamų palaikymą ir paramą nedarbo laikotarpiu“, – pabrėžė ji.
Anot SADM, Europos Sąjungos užimtumo strateginiuose dokumentuose bei užimtumo politika siekiama, kad aktyvios darbo rinkos politikos priemonės būtų taikomos pirmiau nei pasyviosios darbo rinkos politikos priemonės.
Tai reiškia, kad ES numatyta, kad priemonės skatinančios sugrįžti į darbo rinką turi būti suteiktos pirmiau, nei parama, todėl nedarbo socialinio draudimo išmoka nepradedama mokėti iš karto.
„Atsižvelgiant į šias nuostatas, Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką įgyja Užimtumo tarnyboje įsiregistravusieji apdraustieji, kuriems nepasiūlomas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės.
Taigi, per pirmąsias septynias dienas po užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje bedarbiui taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, todėl atitinkamai nedarbo socialinio draudimo išmoka pradedama mokėti nuo aštuntos po bedarbio statuso įgijimo dienos ir gali būti mokama pilnus 9 mėnesius“, – paaiškino ministerija.
Visa informacija pateikiama asmeninėje paskyroje
Tuo metu „Sodra“ pažymėjo, kad gyventojai gali matyti visą informaciją apie sumokėtas įmokas pagal pasirinktus laikotarpius.
Kiekvienas gyventojas šiuos duomenis gali matyti prisijungęs prie savo asmeninės paskyros per elektroninę bankininkystę, per elektroninius valdžios, su el. parašu arba kitu saugiu būdu.
„Prisijungus prie paskyros meniu juostoje yra skiltis „Mano suvestinės“. Reikia paspausti „Nauja suvestinė“ ir pasirinkti norimą suvestinę iš pateikto sąrašo.
Informacija apie sumokėtas įmokas per pasirinktą laikotarpį matoma pasirinkus suvestinę REP04 „Informacija apie valstybinį socialinį draudimą“, – paaiškino „Sodra“.
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad šioje suvestinėje nurodoma:
- draudėjai;
- draudimo laikotarpiai;
- draudžiamosios pajamos;
- įmokų tarifai;
- įmokų sumos;
- socialinio draudimo rūšys;
- nuo 2009 m. gruodžio 1 d. – atleidimo pagrindas, bei už kiek mėnesių apskaičiuota išeitinė išmoka arba kompensacija.
Tuo metu informacija apie išmokėtas išmokas pateikiama suformavus suvestinę pavadinimu REP01 „Informacija apie išmokėtas išmokas“.
Šioje suvestinėje rodoma:
- išmokos;
- pensijos arba kompensacijos pavadinimas;
- laikotarpis;
- išmokos mokėjimo data;
- priskaičiuota suma;
- įvykdyti mokesčių išskaitymai bei išmokėta suma.
Be to, „Sodra“ pasidalijo, kad ateityje šiuos duomenis pasiekti bus dar lengviau – šiuo metu vyksta asmeninių paskyrų tobulinimo projektas, kad pateikiama informacija būtų aiškesnė, patogiau randama ir geriau atitiktų žmonių poreikius.
Paprasčiau kaupti pinigus kaip banke?
Tiesa, Lietuvoje kartą jau buvo siūloma, kaip visą šią sistemą paversti lengviau suprantama.
2016 m. Lietuvos ekonomistas Raimondas Kuodis siūlė atsisakyti apskaitos vienų ir „Sodroje“ sukurti asmenines sąskaitas gyventojams, kuriose būtų kaupiami gyventojų sumokėti pinigai – panašiai kaip banke atsidarius sąskaitą.
Jo pasiūlymuose buvo numatyta, kad ankstesnės darbuotojų įmokos „Sodrai“ pagal specialų algoritmą būtų paverstos eurais. Tokiu būdu, anot R. Kuodžio, nebebūtų kaupiami jokie mistiniai „taškai”, vietoj jų – asmeninėse sąskaitose būtų kaupiami eurai, kaip banke.
R. Kuodis tada pabrėžė, kad eurų buvimas sąskaitoje įgalina sukurti socialinio kredito sistemą.
T. y. bazinė pensija (perskirstomoji) būtų mokama centrinio biudžeto iš bendrųjų mokesčių.
Tuo metu „Sodra“ – integruojama į bendrą valstybės biudžetą.
„Tada „Sodra“ nustotų absurdiškai „skolintis“ iš kitos valstybės kišenės (Finansų ministerijos), nebeliktų „neapibrėžtumo dėl jos ateities”, – pasiūlymuose buvo išdėstęs ekonomistas.
Tuo metu papildoma pensijos dalis būtų mokama „Sodros“ pagal principą „kiek per visą gyvenimą įnešei – tiek pasiimsi”.
Anot ekonomisto, priėmus tokią tvarką atkristų problemos su stažo skaičiavimais, o ypatingai tų asmenų, kurie emigravo / grįžo / vėl emigravo.
Be to, R. Kuodžio nuomone įgalinus tokią tvarką sprendimai dėl pensijų iš esmės depolitizuotųsi savaime. T. y. pensijų dydžiai priklausytų ne nuo politinių sprendimų ar valdžios pažadų, o nuo kiekvieno žmogaus per gyvenimą sumokėtų įmokų.
