Dar pernai rudenį prezidentas Seimui pateikė siūlymą spartesniam pensijų didinimui kasmet naudoti nuo 20 iki 75 proc. „Sodros“ biudžeto perviršio.
Tuomet skelbta, kad iniciatyva siekiama nustatyti aiškesnes individualiajai pensijos daliai indeksuoti skiriamos konkrečios „Sodros“ perviršio sumos ribas.
Visgi Finansų ministerija iniciatyvą vertina kaip netvarią – anot jos, naujų įsipareigojimų prisiėmimą ilguoju laikotarpiu grįsti planuojamais metiniais biudžeto rodikliais yra rizikinga, nes numatomas perteklius faktiškai gali nesusidaryti.
(„Sodros“ – ELTA) biudžeto lėšos, skirtos individualiajai pensijos daliai mokėti, yra susijusios tik su dirbančių asmenų darbo užmokesčio ir savarankiškai dirbančių asmenų įmokomis. Todėl būtina atidžiai vertinti galimus (…) pajamų pokyčius, susijusius su ekonomikos ciklo svyravimais, demografiniais pokyčiais ir anksčiau (…) prisiimtų įsipareigojimų vykdymo našta“, – teigiama ministerijos išvadoje projektui.
Finansų ministerijos vertinimu, nėra jokių struktūrinių priežasčių ar siūlomų pokyčių, pavyzdžiui, naujų pajamų šaltinių, esamų įmokų tarifų didinimo, dėl kurių būtų galima daryti prielaidą, kad „Sodros“ biudžetas perteklinis išliks ir ateityje.
„Papildoma indeksacija vien pagal vienų metų perteklių didintų visų ateities metų išlaidas“, – nurodoma išvadoje.
Taip pat teigiama, jog papildomai individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama iš bendro „Sodros“ pertekliaus, sukaupto iš visų pajamų šaltinių, todėl toks siūlymas „apskritai nedera su socialinio draudimo institutu“.
Laiko klausimas, kai „Sodros“ biudžetas nebebus perteklinis
Ministerijos skaičiavimu, nuo 2025 m. į „Sodros“ biudžetą bus vis mažiau surenkama individualiosios pensijos dalies įmokų nei reikės išmokų, tad biudžeto perteklius pradės mažėti.
Lyginant su laukiamu 2024 m. biudžeto pertekliumi, kuris sudaro 785 mln. eurų, tuo metu 2027 m. projektuojamas 554 mln. eurų perteklius.
Numatomas pensijų sistemos perteklius – socialinio draudimo įmokų pensijoms ir pensijų išlaidų skirtumas, neskaitant veiklos sąnaudų – šiuo laikotarpiu mažės nuo 613 iki 311 mln. eurų.
Prognozės rodo – biudžeto balansas turėtų mažėti ir toliau, nes dėl senstančios visuomenės daugės pensijų gavėjų, tačiau mažės dirbančių asmenų skaičius.
Pagal Europos Komisijos (EK) 2024 m. Visuomenės senėjimo ataskaitos skaičiavimus, pensijų sistemos balansas turėtų neigiamas tapti jau 2028 m. ir toliau prastėti.
„Nors pagal 2025–2027 metų valdžios sektoriaus biudžetų planavimo etapo („Sodros“ – ELTA) biudžeto projekcijas šie skaičiavimai tiksliai nepasitvirtins, Senėjimo ataskaitoje pateikiama tendencija išlieka aktuali ir tik laiko klausimas, kada nei pensijų sistema, nei bendras („Sodros“ – ELTA) biudžetas nebebus pertekliniai“, – teigia ministerija.
Pasak jos, jeigu „Sodros“ biudžeto projektuojamas rezervas būtų naudojamas Senėjimo ataskaitoje numatomam pensijų sistemos deficitui padengti, „Sodros“ rezervo lėšos būtų visiškai išnaudotos jau 2037 m. – tik metais vėliau nei remiantis pirminėmis ataskaitos projekcijomis.
„Šis aspektas parodo visuomenės senėjimo keliamų iššūkių aktualumą“, – nurodoma išvadoje.
Taip pat įspėjama – preliminariai, net vienus metus pensijas papildomai indeksuojant mažiausiu siūlomu 20 proc. numatomo „Sodros“ biudžeto pertekliaus dydžiu, bendro pensijų sistemos pertekliaus mažėjimas iš karto spartėtų.
Tuo metu pensijas papildomai indeksuojant maksimalia 75 proc. „Sodros“ pertekliaus dalimi, pensijų balansas taptų neigiamas nuo pat 2026 m.
Poreikis didinti pensijas – akivaizdus, bet reikia tvarių pajamų šaltinių
Anot ministerijos, nesikeičiančios politikos prielaida paremtos Senėjimo ataskaitos projekcijos lemia iki 2070 m. nuosekliai mažėjančią pajamų pakeitimo normą – kitaip tariant, pensijos ir žmogaus buvusio darbo užmokesčio santykį.
Nuo ataskaitos 2025 m. įverčio, siekiančio 27,6 proc., projektuojama pakeitimo norma 2070-iesiems palaipsniui mažėja iki 18,5 proc., nors pensinio amžiaus žmonių skurdo rizika Lietuvoje, kaip teigiama, jau dabar yra viena didžiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Poreikis didinti senatvės pensijas yra akivaizdus. Vis dėlto, siekiant išsaugoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių ir įvertinti kitų išlaidų paskirstymą“, – nurodo ministerija.
Dėl to teigiama, jog, senėjimo problemas sprendžiant papildomais pajamų šaltiniais nepadengtomis išlaidomis, skola ilguoju laikotarpiu susikauptų, kiltų rizika valdžios sektoriaus finansų tvarumui, o dėl didėjančių išlaidų palūkanoms susikaupusi skola nebūtinai leistų daugiau lėšų skirti socialinės apsaugos poreikiams.
Be to, pagal būsimą ES fiskalinės valdysenos sistemą, Lietuvai anksčiau ar vėliau būtų nustatytos griežtos fiskalinės drausmės taisyklės.
Diskutuojama, ar pensijoms kelti būtų galima naudoti daugiau „Sodros“ perviršio
Prezidentas teigė, kad nuo 2020 m. veikiantis papildomas individualios dalies indeksavimas vidutinės pensijos dydį šalyje pakėlė iki pusės vidutinio atlyginimo, tačiau ateityje šalies pensijų pakeitimo norma esą jį turėtų perkopti.
Lietuvos banko (LB) skaičiavimais, dabar ši norma – santykis tarp vidutinio atlyginimo ir gyventojų pajamų senatvėje – siekia apie 50 proc.
Prezidentūros teigimu, pastarųjų kelių metų „Sodros“ biudžeto rodikliai rodo, kad individualiosios pensijos dalis galėjo būti indeksuojama sparčiau. 2025 m. tam skirti 37 mln. eurų, pernai – 47 mln. eurų, tuo metu 2023 m. – 120 mln. eurų, o 2022 m. – 70 mln. eurų.
Pirmosios pakopos sistemoje privalomai dalyvauja kiekvienas dirbantysis, kuris moka „Sodros“ įmokas.
Šios įmokos netampa dirbančiojo pensija, pagal jų dydį gyventojai renka taškus, nuo kurių priklauso, kokią pensiją jie gaus senatvėje. Pensijos dydį ir jos santykį su darbo užmokesčiu nustato Seimas.
Pensijos indeksuojamos kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgiant į vidutinio atlyginimo augimą ir infliaciją.
Po antros pensijų pakopos reformos mažėjant kaupiančiųjų antroje pakopoje, taip pat diskutuojama, ar dėl to augantis „Sodros“ rezervas turėtų būti panaudotas sparčiau didinti pirmos pakopos pensijas.
Visgi Valstybės kontrolė (VK) jau įspėjo, kad prieš tai Lietuva turėtų sukurti naujų tvarių pajamų šaltinių, kurie tokiu atveju pensijas leistų panašiu tempu kelti ir ateityje.
