Ekonomistų prognozė: kainos augs visą vasarą, o rudenį laukia cunamis

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau.

Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Taip pat paskutinį pavasario mėnesį dėl naujų vasaros sezono kolekcijų drabužių ir avalynės kainos padidėjo 4,4 proc. – avalynė pabrango 4,9 proc., drabužiai – 4,3 proc.

Gegužės metinė infliacija sudarė 3,6 proc. Šiam rodikliui daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, drabužių, azartinių lošimų, odontologų paslaugų, tabako gaminių, daržovių, šilumos energijos, medicinos paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas, taip pat elektros energijos, mėsos ir jos produktų, transporto draudimo kainų sumažėjimas, praneša SD.

Kainos auga dėl kuro kainų

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad prekių ir paslaugų kainų didėjimas yra glaudžiai susijęs su pastaruoju metu į bene priešpandeminį lygmenį grįžusiomis kuro kainomis.

„O degalų kainos auga turbūt dėl to, kad pasaulis pradeda atverti vartus, kurie buvo užverti ir užkalti per pandeminį laikotarpį. Vakcinacija, persirgusių žmonių skaičius lemia tai, kad galime vis laisviau elgtis, nueiti ir į kavinę, ir į darbą drąsiau važiuoti.

Tai matome ir iš automobilių kiekio miestuose, spūstis, kurios vėl atsirado, kai jau bene metus buvome pripratę gatvėse laisvai važinėti. Ir tai vyksta visame pasaulyje. Tad galime įsivaizduoti, kaip per metus potyrių, pramogų, normalaus darbo išsiilgę žmonės pradeda judėti ir veikti ir šiandien tai labiausiai veikia būtent naftos kainas, kurios auga ir praktiškai atsistato į priešpandeminį lygmenį“, – sako ekonomistas.

M. Dubnikovas prideda, kad taip pat per pastaruosius metus padidėjo ir verslo apimtys, jo aktyvumas, augo ir statybų, maisto žaliavų kainos.

„Vienas dalykas – praėjo jau metai, kai visi buvo tokiame sąstingyje ir dabar bandoma atsigriebti už prarastą laiką ir aktyvumas greičiausiai bus ir jau yra dvigubai didesnis nei pernai, nes vartotojų poreikiai bus tenkinami už kelis metus.

REKLAMA

Tai reiškia, kad brangimas šiemet bus didelis, jis gali dar intensyvėti, kas jau matoma iš JAV infliacijos. Ten jau matome 4 proc. tai šia prasme Lietuvoje irgi matysime spartėjantį kainų augimą ir tai turėtų nestebinti“, – paaiškina M. Dubnikovas.

Ekonomistas prideda, kad pabrango ir dar vienas paslaugų ir prekių kainos komponentas – darbuotojai.

„Atlyginimai auga kelerius metus jau, po 10 proc., ir natūralu, kad darbo rankos kainuoja vis daugiau. Todėl matome didesnes kainas tiek kavinėse, tiek prekybos centruose. Taigi, pabrango visi komponentai, todėl natūralu, kad ir mes turime išleisti daugiau“, – sako M. Dubnikovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Lietuvoje įsisuko pavojinga kainų augimo spiralė, mat kai kuriuose sektoriuose kainos auga nepaaiškinamai.

„Įsivaizduokime kokį priemiestį ar kaimelį, kur kas nors brangiai nupirko vieną ar kitą būstą. Visi kaimynai iškart persiskaičiavo savo turto eilutes ir suprato, kad tapo turtingesni, nes jų būstas staiga reikšmingai pabrango.

Taip prasideda pasiutpolkė – žmonės pradeda pardavinėti savo turtą už brangiau, arba drąsiau skolintis ir leisti pinigus. Tai šitoje vietoje visi įsivaizduoja, kad tapo daug turtingesni dėl išaugusių NT kainų“, – sako M. Dubnikovas.

Kainų augimo banga dar laukia

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pritaria, kad kainų augimą daugiausia lėmė augusios naftos kainos, tačiau taip pat pažymi, kad didįjį infliacijos cunamį dar pajusime artimiausiais mėnesiais.

„Infliacija turi didelę tikimybę augti toliau ir neatmesčiau galimybės, kad metų viduryje, rudens pradžioje, gali pasiekti netgi 5 proc. augimą.

Pastarąjį kartą tai matėme 2017 metais ir galime prisiminti, kad tada infliacija buvo labai dažnai linksniuojamas veiksnys, buvo skelbiamas ir karas prieš maisto kainų kilimą. Įvairios šalys, ne tik Lietuva, žiūrėjo, kaip jį galima suvaldyti ir atitinkamai vartotojų lūkesčiai buvo prislopinti, nes ypač tie gyventojai, kurių pajamos neaugo arba neaugo sparčiai, jie labiausiai juto tą 5 proc. augimą, nes toks skaičius jau yra psichologinė riba, kuri jaučiasi tiesiogiai“, – sako Ž. Mauricas.

REKLAMA

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad augo ne visų sektorių prekės ir paslaugos.

„Telekomunikacijų paslaugos, taip pat kol kas automobiliai, drabužiai nebrangsta, nes jų paklausa kol kas yra atsigavusi, tačiau vis dar nedidelė, nes per pandemiją žmonės sėdėjo namuose, galbūt naudojo tą patį kostiumą ilgesnį laiką.

Tai skirtumas tarp skirtingų sektorių yra ir tikrai ne visos prekių kainos kyla.

(...) Linkėčiau Lietuvai nepamesti galvos ir neišpūsti kainų burbulo, nes, jei pripūsime, tai neatmesčiau galimybės, kad infliacija galėtų išaugti ir iki 6–7 proc. Bet tai jau būtų perteklinis kainų augimas“, – sako Ž. Mauricas.

Maistas turės brangti 

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas sako, kad, remiantis Pasaulio maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiavimais, žemės ūkio produktų kainų indeksas gegužę augo dvyliktą mėnesį iš eilės ir jau yra 40 proc. didesnis negu prieš metus.

„Istoriškai šio indekso kryptis su tam tikru užbėgimu į priekį sutapdavo su maisto kainų pokyčių Lietuvos mažmeninėje rinkoje kryptimi.

Toks indekso pokytis indikuoja, kad maisto kainos parduotuvių lentynose Lietuvoje taip pat turi didėti. Tačiau bent iki balandžio pabaigos taip neatsitiko ir tai kiek stebina“, – sako T. Povilauskas.

Ekonomistas spėja, kad iki šiol nuo didesnės maisto prekių kainų infliacijos lietuvius apsaugojo tai, kad lentynose svarbių produktų – kiaulienos, vištienos ir pieno – kainos per metus mažai pakito.

„Jų svoris FAO žemės ūkio produktų kainų indekse nėra toks didelis ir to indekso šuolį labiau lėmė tokių produktų kaip cukraus, aliejų ar grūdų kainų šuolis“, – paaiškina T. Povilauskas.

Vis dėlto, ekonomistas prognozuoja, kad kainų kilimas turės įvykti, nes gegužę Europoje tiek pieno produktai, tiek vištiena ir kiauliena jau brango.

„Ir veikiausiai kaina dar augs, o tai indikuoja, kad ir maisto produktų infliacija artimiausiais mėnesiais Lietuvos parduotuvėse visgi paspartės“, – sako ekonomistas.

REKLAMA

T. Povilauskas prideda, kad, pagal istorinius pokyčius, toks 40 proc. šuolis tarptautinėje rinkoje gali lemti 5 proc. maisto kainų infliaciją Lietuvoje.

„Visgi daug kas priklausys ir nuo to, kaip galiausiai šiemet bus ir su daržovių ir vaisių derliumi ne tik Lietuvoje, bet ir tose šalyse, iš kur mes atsivežame tuos produktus“, – sako T. Povilauskas.


Rašyti komentarą...
A
Ah teip siteip
2021-06-09 06:53:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valdžia paskutinės kelnes baigia numaut, ką toliau reiks daryt?
Atsakyti
0

M
Moteris
2021-06-09 08:19:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirksim esant akcijoms,arba rūbus per išpardavimą
Atsakyti
-1

U
Ukis
2021-06-09 09:09:11
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kas ten Tas kainas augina?? Kokias Trasas naudoja??
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (24)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų