Daugėja vilniečių, perkančių butus „ant popieriaus“

Kelioms statybų įmonėms pastaraisias metais į rinką „išmetus“ kelis tūkstančius butų, atrodo pasirinkimas bus didžiulis, tačiau statistika rodo, kad nepaisant to, žmonės lyg akis išdegę skuba pirkti butus jų dar nematę.

Per devynis 2015 metų mėnesius vien Vilniuje parduoti 2770 butai iš kurių 67 procentai įsigyti dar tik statomuose projektuose. O tai dešimtadaliu daugiau nei pernai. Tad kas skatina lietuvius skubėti ir pirkti butus net nežinant ar statybininkai nepridarys broko ir po to nereikės dėl to išleisti tūkstančių eurų taisymams?

Pavojai perkant būstą „ant popieriaus“

„Capital Pro“ brokeris Andrej Naumčik teigia, kad didesnio susidomėjimo ankstyvoje stadijoje sulaukia projektai jau užsitarnavę gerą reputaciją arba būstai esantys išskirtinėje vietoje, kur yra didelė paklausa, bet labai ribota pasiūla. Vis dėlto perkant būstą dar tik statomame name patiriama didesnė rizika. Klientas gali likti nepatenkintas ne tik pačiu būsto pastatymu, bet yra tikimybė, kad statybų terminas užtruks ar statytojas nepabaigs projekto.

„Gyventojai gali netekti išleistos avansinės įmokos, kuri paprastai siekia 10–15 proc. nuo buto kainos, jei projektą plėtojanti bendrovė bankrutuotų ir nebaigtų statyti būsto. Taip pat gali nutikti, kad vystytojai ne viską padarys iki galo, ką žadėjo, ypač kalbant apie aplinkos sutvarkymą, kelių, šaligatvių nutiesimą ir panašiai“, – pasakoja „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

REKLAMA

Brokeris A. Naumčik priduria, kad kartais gali kilti nesutarimų dėl fasado apdailos elementų arba dalinės apdailos darbų. Vis dėlto pasak nekilnojamojo turto „Citus“ biuro Vilniuje vadovės Viktorijos Vanagės, vykdytojai patvirtindami projektą įsipareigoja naudoti tam tikras medžiagas bei vizualizaciją.

„Rezervacijos vyksta tada, kai projektas jau patvirtintas. Prie sutarčių yra pasirašomi priedai, kuriuose nurodoma kas tiksliai bus padaryta, kokios medžiagos panaudotos, kiek centimetrų apšiltinta ir net kokios firmos langai. Viskas tiksliai surašoma, o jei vyksta kokie pakeitimai žmogus turi būti informuotas“, – sako V. Vanagė.

Galima pastebėti ir kitą problemą, kai statomame pastate įsigyjamas ne gyvenamosios paskirties būstas. Pasak V. Vanagės, Vilniuje komercinės paskirties plotų nemažai, o patys projektų vykdytojai norėdami nesusidurti su biurokratija sklypo paskirties nekeičia. Ant tokio sklypo galima pastatyti 41 procentą gyvenamosios ir 59 procentus komercinės paskirties būstų.

„Tai pirmas dalykas, kurį brokeris turi iš karto pranešti, suteikti teisingą informaciją. Klientas turi žinoti, ką jis pasirašo. Sutartis yra derinama, konsultuojamasi su teisininkais. Beje, mes turime mokesčių inspekcijos išaiškinimą, kad jei žmogus nusiperka poilsio paskirties apartamentus ir naudoja juos gyvenamajai paskirčiai, tai jis gali deklaruoti tai kaip savo gyvenamąją vietą ir tada mokesčio už komercines patalpas jam mokėti nereikia. Tačiau, jei žmogus pasirašo gyvenamosios paskirties būsto sutartį, o gauna komercines patalpas – tai projekto vykdytojų apgaudinėjimas“, – teigia V. Vanagė.

Būtina susipažinti su įmonės veikla

Nekilnojamojo turto ekspertai vieningai teigia, kad svarbiausia susipažinti su projekto vykdančiąja įmone. Jei tai didelė ir žinoma kompanija, rizika – mažesnė.

„Labai svarbu perkant dar nebaigtą statyti būstą atsižvelgti į tai, kas jį stato. Rinkoje yra nemažai patikimų įmonių, kurios pastačiusios ne vieną projektą, tad abejoti jomis prielaidų yra nedaug, nes tokios įmonės vertina savo reputaciją ir siekia verslo tęstinumo. Deja, ne visada tą patį galima pasakyti apie vieno projekto įmones. Rinkoje turime pavyzdžių, kai buvo pardavinėti butai už patrauklią kainą, surinkti avansiniai mokėjimai, o projektai taip ir nebaigti statyti, nes bankrutavo tuos projektus stačiusios įmonės“, – pataria A. Antanavičius

REKLAMA

Ekspertai taip pat pataria konsultuotis su specialistais bei pasidomėti ar nebuvo pastatytų analogiškų projektų, kuriuose būtų galima apžiūrėti butą. Pasak A. Naumčik taip pat galima imtis ir papildomų apsaugos priemonių perkant būstą iš nežinomo statytojo.

„Jei statytojas nėra žinomas ir kelia abejonių, reikėtų pasidomėti dėl galimybės sumokėti avansą į notaro depozitinę sąskaitą. Tokiu atveju sumokėti pinigai tiesiog garantas, jie užšaldomi notaro sąskaitoje ir pardavėjui pervedami tik tuo atveju, jei jis įvykdo savo įsipareigojimus. Priešingu atveju grąžinami pirkėjui“, – pasakoja A. Naumčik.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų