REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šiuo metu reikalinga diskusija dėl valstybės institucijų ir gynybos pramonės santykių didelių ginkluotės pirkimų kontekste, kadangi nėra aiškiai nustatytos bendradarbiavimo ribos. Anot jo, anksčiau institucijos bandė užtikrinti kuo mažesnį ryšį su gynybos pramonės bendrovėmis, bet šiuo metu kyla poreikis joms kuo artimiau bendrauti su kariuomene.

Prezidento vyriausias patarėjas Kęstutis Budrys teigia, kad šiuo metu reikalinga diskusija dėl valstybės institucijų ir gynybos pramonės santykių didelių ginkluotės pirkimų kontekste, kadangi nėra aiškiai nustatytos bendradarbiavimo ribos. Anot jo, anksčiau institucijos bandė užtikrinti kuo mažesnį ryšį su gynybos pramonės bendrovėmis, bet šiuo metu kyla poreikis joms kuo artimiau bendrauti su kariuomene.

REKLAMA

„Kas yra akivaizdu, kad mes turėtume padiskutuoti apie tai, kaip mes matome valstybės institucijų ir gynybos pramonės santykį, kai klausimas susijęs su didesnių įsigijimų planavimu. Nes tam tikrų aiškių ribų mums reikia“, – antradienį „Žinių radijui” teigė K. Budrys.

„Jeigu eina kalba apie konkrečių įmonių santykius, tai turėtume apsibrėžti, kas yra leidžiama. (...) Dėl tam tikrų antikorupcinių praktikų anksčiau norėjome turėti tolimą ryšį su įmonėmis – bendrauti tik per vieną langelį, tik kai vyksta konkursas. Dabar įmonės sako, kad jos nori su kariuomene bendrauti realiu laiku gamindamos ir testuodamos tam tikrą produktą“, – aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA

Taip jis sureagavo paklaustas apie Specialiųjų tyrimų tarnybos pareiškimą, kad ši iš Krašto apsaugos ministerijos gavo informacinio pobūdžio raštą apie Raimondo Lopatos pateiktus klausimus ministerijai dėl organizuojamų viešųjų pirkimų skaidrumo. Kaip teigia R. Lopata, savo paklausimuose jis priekaištavo, kad Lietuvos gamintojų siūlymai nėra tinkamai įvertinami konkursuose, nors jų gamybos pajėgumai pralenkia užsienio tiekėjus.

REKLAMA

Visgi K. Budrys pabrėžė, kad toks komentaras nėra susijęs su konkrečia R. Lopatos situacija.

„Čia nekomentuoju konkretaus kreipimosi. Institucijos pasakė, kad vertina ir ten yra daugiau aplinkybių, kurias reikia įsivertinti“, – paminėjo K. Budrys.

Prezidento patarėjas taip pat paminėjo, kad paramos teikimą Ukrainai perkant būtent lietuvišką ginkluotę laikytų patriotišku pasielgimu, kadangi tai skatintų vietos gamintojus, o išleisti pinigai grįžtų į Lietuvos ekonomiką.

„Ir kai mes kalbame apie mūsų išleidžiamas lėšas Ukrainos paramai, man atrodo yra valstybiška ir patriotiška sakyti, kad mes turime galutinius produktus pirkti iš vietos gamintojų. Tai prisideda prie jų pajėgumų augimo ir mūsų rinkos vystymo ir tie pinigai pasilieka Lietuvoje“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

ELTA primena, kad šeštadienį iš pareigų besitraukiantis A. Anušauskas pareiškė, jog dirbdamas Krašto apsaugos ministerijoje (KAM) susidūrė su „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejais“.

Seimo opozicija netruko sureaguoti į šiuos pareiškimus – kreiptasi į parlamento Antikorupcijos komisiją, prašant įvertinti situaciją krašto apsaugos sistemoje. Savo ruožtu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą.

Situaciją pakomentavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pranešusi, kad ikiteisminių tyrimų, susijusių su KAM, nėra pradėjusi. Visgi, STT nurodė iš KAM sulaukusi informacijos apie Seimo narį Raimundą Lopatą, kurią vertina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų