„Šiandienos diskusija parodė, kad mūsų pramonės pajėgumai atlieptų ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių poreikius. Galima sutrumpinti tas tiekimo grandines ir jas sulietuvinti. Tik reikia sutvarkyti įstatyminį reguliavimą. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad kuo greičiau turėsime Seimą pasiekusius projektus ir juos lydinčiuosius, kurie leistų įsigijimus daryti kuo daugiau Lietuvoje“, – ketvirtadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su valstybės institucijų ir verslo atstovais teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjas taip pat paminėjo, kad svarbus aptartas elementas dronų gamyboje – tiekimo grandinės sutrumpinimas iki to, kad jie būtų gaminami Lietuvoje ir užtikrintų būtinuosius poreikius
„Nacionalinio saugumo interesas šiek tiek keičiasi. Mes kalbame apie tai, kad vykstant karui ir esant tam tikriems tiekimo apribojimams, visa gamyba būtų koncentruota Lietuvoje. Kad galėtume užtikrinti savo būtinuosius poreikius“, – teigė prezidento patarėjas.
A. Anušauskas: lietuvių dronų gamintojų galimybės daro įspūdį
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad Lietuva yra pajėgi pati gaminti dronus ir Ukrainai, ir mūsų kariuomenei.
„Man teko lankytis mūsų dronų gamybos įmonėse. Galiu pasakyti, kad daro įspūdį lietuvių gamintojų galimybės. Prieš porą metų mačiau tas galimybes, tai jos pasikeitė tikrai“, – sakė ministras.
Jo teigimu, Lietuvos kariuomenė turi bepiločių orlaivių ir dronų vystymo koncepciją, o viešieji konkursai dėl bepiločių orlaivių įsigijimų vyksta jau dabar.
„Mes [dronus] įsigyjame Ukrainai ir numatome įsigyti Lietuvos kariuomenei. Šiuo metu vyksta viešieji konkursai dėl mikro ir mini dronų įsigijimų. Tai yra šimtai vienetų. Manau, kad sutartys bus sudarytos šių metų pavasarį ir antroje metų pusėje turėsime mikro ir mini dronus“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Preliminariai dronų įsigijimams per metus planuojama skirti apie 30 mln. eurų.
Bepiločių orlaivių įsigijimai būtų vykdomi dviem keliais: pasinaudojus amerikiečių parama ir perkant dronus iš vietinių gamintojų.
Lietuva galėtų Ukrainai gaminti dronus su kiniškomis detalėmis
A. Anušauskas pridūrė, kad Lietuvoje būtų galima gaminti dronus su kiniškomis detalėmis.
„Lietuvoje yra galimybės pagal Ukrainos poreikį gaminti kovinius dronus, kurių sudedamosiose dalyse gali būti kiniškų detalių. Žinau, kad greitai Seime bus pristatytas vienas įstatymo projektas“, – sakė A. Anušauskas.
Seimo Nacionalinuo saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kuria būtų numatyta išimtis taikomiems apribojimams dėl nepatikimų tiekėjų dalyvavimo viešojo pirkimo procedūrose tuo atveju, jeigu iš tokių tiekėjų įsigyti komponentai yra naudojami gaminti dronus, kurie naudojami išimtinai tik testavimui ar bandymams.
Siūlyme taip pat numatyta, kad saugumui svarbios perkančiosios organizacijos įsigytus dronus, kuriuose yra nepatikimų gamintojų, pavyzdžiui, kiniškų komponentų, galėtų perduoti kaip paramą užsienio valstybėms, pavyzdžiui, su Rusijos agresija kovojančiai Ukrainai.
„Tą įstatymo projektą reikėtų šiek tiek patikslinti, kad neatsitiktų taip, kad tas projektas, tapęs įstatymu, veiktų neribotą laiką, kas apribotų lietuviškų įmonių investavimą į grynai lietuvišką produkciją, nes kiniškos detalės bus pigesnės ir mes galime kai kurių įmonių plėtrą pristabdyti“, – dėstė A. Anušauskas.
„Mūsų tikslas, kad logistinė grandinė būtų kuo trumpesnė ir mes apsieitume be Kinijos indėlio“, – pridūrė jis.
A. Anušauskas nurodė, kad šie dronai būtų gaminami trečiosioms šalims, pirmiausia Ukrainai.
Taip pat, pridūrė ministras, dviejų įmonių pastangomis šiuo metu kuriamas skraidantis šaudmuo.
„Šį mėnesį jau yra vieno projekto bandymai su kovine galvute. Tikimės, kad sėkmingai išvysčius šį projektą iš prototipo bus galima pradėti konvejerinę gamybą“, – teigė jis.
Verslo atstovai: mūsų gynybos pramonė yra nekonkurencinga
Šiuo metu esamų teisės aktų ir Seimui ruošiamų jų projektų visuma sudarys visas teisines prielaidas lietuviškos produkcijos įsigjimui, įsitikinęs Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos (LGSPA) direktorius Vaidas Sabaliauskas.
„Lietuviški dronai, siunčiami į Ukrainą, yra labai didelė pagalba verslui, nes verslas ne tik iš realizuotų produktų galės išgyventi, bet ir galės vystyti ir savo technologijas, inovacijas. Kas svarbiausia – gaus atgalinį ryšį iš vartotojų, o atgalinis ryšys yra pati didžiausia vertybė gamintojui“, – po susitikimo komentavo jis.
Tiesa, anot LGSPA direktoriaus, reikalai galėjo pajudėti anksčiau.
„Kalbos vyksta ilgai ir jeigu mes anksčiau būtume perėję prie realių darbų, Ukrainoje skraidytų daugybė lietuviškų dronų, ir ne tik dronų, bet ir daug kitos lietuviškos produkcijos būtų Ukrainoje“, – kalbėjo V. Sabaliauskas.
Vis dėlto, jo teigimu, Lietuvos gynybos pramonė, lyginant su kitomis ES šalimis, yra nekonkurencinga, o vienas iš didžiausių konkurencingumą mažinančių veiksnių yra draudimas tiekti A kategorijos ginklus ir kitoms šalims, ir savo valstybei.
„Šiuo metu Lietuvoje leidžiama tik gaminti A kategorijos ginklus ir juos parduoti bei remontuoti. Tuo viskas ir užsibaigia“, – patikslino V. Sabaliauskas.
A kategorijos ginkluotei priskiriami koviniai dronai, taip pat automatiniai ginklai, kulkosvaidžiai, tankai, raketos. Norint leisti tiekti A kategorijos ginklus, reikėtų keisti gynybos pramonės ir viešųjų pirkimų įstatymus.
Anot V. Sabaliausko, Lietuvoje yra iki 10 pajėgių dronų gamintojų, iš jų 4–5 – patys pažangiausi ir galingiausi.
Diskusijos dėl dronų plėtros
Vasario pradžioje prezidentas leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų industrijos Lietuvoje padėties. Tuo metu jo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Tomas Godliauskas yra sakęs, kad prezidentūros pozicija yra, jog kariuomenės dronų pajėgumų plėtra turi „įgauti žymiai greitesnė pagreitį“.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) sausio pradžioje aptarė bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvoje. Pasak susitikime dalyvavusio krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, tam kasmet planuojama skirti 30 mln. eurų.
NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, planuojama, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Lietuva šių metų pabaigoje ar ateinančiųjų pradžioje galėtų pradėti masinę lietuviško dizaino ir komplektacijos kovinių dronų gamybą. Ministras pabrėžia, kad visi šių dronų komponentai būtų surinkti ir pagaminti Lietuvoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
