Ketvirtadienį Užimtumo tarnyba pristatė 19–29 metų dirbančio jaunimo darbo keitimo motyvų ir lūkesčių tyrimą. Jį tarnybos užsakymu birželio 15–liepos 7 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1021 respondentą.
Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė taip pat papasakojo, kuo jaunų darbuotojų požiūris į darbą skiriasi nuo vyresnių žmonių.
Kokio atlyginimo tikisi darbuotojai?
Tyrimas parodė, kad 70 proc. apklaustų jaunuolių atlyginimą laiko vienu svarbiausių dalykų renkantis darbą. Daugiau nei pusė jaunų žmonių darbo pasiūlymą svarstytų tik tada, jeigu atlyginimas siektų bent 1 500 eurų į rankas. Kas penktas tikėtųsi daugiau nei 2 000 eurų.
Pasak I. Balnanosienės, jaunų žmonių norimas atlyginimas nepriklauso nuo jų kvalifikacijos. Be to, sostinėje atlyginimo lūkesčiai didesni nei kitur Lietuvoje.
„Jeigu apskritai Lietuvoje jaunuoliai pradeda kalbėti apie atlygį nuo 1 500 eurų, tai Vilniuje jau galvojame, kad už darbą turime gauti apie 2 000 eurų, ir čia jau be kalbų“, – vardijo I. Balnanosienė.
Jaunimas tikisi, kad atlyginimas gana greitai didės. Net 44 proc. apklaustųjų mano, kad alga turėtų kilti iš karto po bandomojo laikotarpio, o dar 41 proc. – per pirmuosius darbo metus.
Kodėl žmonės svarsto keisti darbą, net jei juo patenkinti?
Nors 67 proc. apklaustų jaunuolių nurodė esantys patenkinti savo darbu, net 76 proc. bent kartais pagalvoja apie jo keitimą. Ketvirtadalis planuoja keisti darbą, o 13 proc. jau aktyviai ieško naujo.
Anot Užimtumo tarnybos vadovės, ne visada tam reikia rimtos priežasties. Jauni žmonės gali panorėti naujų užduočių, kitokio darbo ar tiesiog išbandyti save kitoje srityje.
„Lojalumo tikėtis nebereikia. Ir tu gali šokti, dainuoti, bet jeigu žmogaus galvoje sukirbėjo mintis, kad jis keis darbą, tai jis tą padarys labai greitai“, – tikino direktorė.
Tyrimas taip pat parodė, kad jaunuoliai vidutiniškai jau yra dirbę daugiau nei trijose darbovietėse. Tik 13 proc. visą savo profesinę patirtį įgijo vienoje įmonėje, o kai kurie spėjo padirbėti net 8–12 darboviečių.
I. Balnanosienės vertinimu, darbdaviams nereikėtų iš karto atmesti kandidato vien todėl, kad jis dažnai keitė darbą.
„Gyvenimo aprašymas nebeturėtų stebinti jauno žmogaus, jeigu per 4 metus yra net ir 12 darboviečių. Tai reiškia, žmogus tiesiog ieškojo savęs, tai yra, bandė kažkur atrasti save“, – tvirtino ji.
Kiek laiko darbuotojai taikstosi su blogomis darbo sąlygomis?
Tyrimo duomenimis, 30 proc. apklaustų jaunuolių netenkinančias darbo sąlygas toleruotų 1–3 mėnesius, o dar 36 proc. – 3–6 mėnesius. Pasak I. Balnanosienės, darbdaviams tenka susitaikyti su tuo, kad jauni darbuotojai vienoje įmonėje gali neužsibūti.
„Mes neturime prabangos arba net ir galimybės kalbėti, kad štai dabar išmokysiu tą jauną žmogų darbo vietoje ir jis 5 metus joje dirbs. Tokio dalyko nėra“, – aiškino ji.
Tačiau, anot direktorės, tai nereiškia, kad nebeverta investuoti į darbuotojų mokymą.
„Mes turime mokyti, neabejotinai, investuoti į jauną darbuotoją, bet neturime gailėti jo paleisti ir trukdyti jam skleisti sparnus“, – sakė I. Balnanosienė.
Dėl kokių priežasčių žmonės dažniausiai išeina iš darbo?
Tyrimo duomenimis, 47 proc. apklaustų jaunuolių darbą paliktų dėl netenkinančio atlyginimo, o 43 proc. – dėl streso, nuovargio ar perdegimo. Dar 25 proc. darbą keistų dėl geresnių karjeros galimybių.
Jaunimui taip pat rūpi, kiek laiko po darbo lieka šeimai, draugams ir poilsiui. 62 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems svarbu suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Kas dešimtas dėl daugiau laisvo laiko net sutiktų uždirbti mažiau.
Pasak I. Balnanosienės, vyresni darbuotojai dažniau ieško pastovumo, o jaunimui labiau rūpi, kiek laiko liks gyvenimui už darbo ribų.
„Vyresnio amžiaus žmonės sako, kad jie nori pastovumo, saugumo, užtikrintumo. O čia jau yra visai kas kita. Tai yra, asmeninis, laisvas laikas yra svarbūs, ir tas balansas išskiria jaunimą nuo kitų tikslinių grupių“, – pasakojo ji.
Jaunimui rūpi ir santykiai darbe. Apklausos duomenimis, 55 proc. jaunuolių naujoje darbovietėje tikisi draugiško kolektyvo, o 57 proc. – aiškių užduočių.
Skiriasi ir reakcija į nesutarimus darbe. Direktorės pastebėjimu, vyresni žmonės dažniau bando išsiaiškinti problemas ir jas išspręsti, o jauni darbuotojai linkę išeiti ir ieškoti kitos darbovietės.
Vyresniems žmonėms keisti darbą gali tekti ir dėl sveikatos problemų. Pasak I. Balnanosienės, ilgus metus dirbant fiziškai sunkų ar daug įtampos keliantį darbą, tęsti jį tampa vis sudėtingiau.
Ji paminėjo sveikatos priežiūros, švietimo, maitinimo, gamybos ir logistikos sektorius. Kaip pavyzdį direktorė pateikė slaugytojų darbą.
„Kodėl netenkame labai daug slaugytojų? Tai būtent todėl, kad darbas yra ir fiziškai, ir emociškai labai sunkus. Jeigu žmogus dirba tą darbą 20 ir daugiau metų, tai jo organizmas tiek fiziškai, tiek emociškai jau yra išsekęs“, – aiškino I. Balnanosienė.
Kokio darbo grafiko nori darbuotojai?
Tyrimo duomenimis, 45 proc. jaunuolių renkantis darbą svarbus lankstus grafikas, o 40 proc. – galimybė suderinti darbą su asmeniniu gyvenimu. Net 67 proc. apklaustųjų norėtų dalį laiko dirbti iš namų, o dalį – darbovietėje. Tokį darbo būdą ypač vertina Vilniuje gyvenantys ir 25–29 metų jaunuoliai.
Daugiau nei pusė apklaustųjų, 51 proc., neigiamai vertina darbą pamainomis ir budėjimus. Pasak I. Balnanosienės, jauni žmonės taip pat norėtų daugiau laisvės patys pasirinkti, kada pradėti ir baigti darbo dieną.
Tačiau ne visose darbovietėse tai įmanoma. Gamybos, logistikos, prekybos ir viešbučių bei restoranų sektoriuose dažnai tenka dirbti pamainomis, naktimis ar atlikti pasikartojančias užduotis. Anot direktorės, dėl to šioms įmonėms sunkiau pritraukti jaunų darbuotojų.
„Ko nemėgsta jaunuoliai, tai jie sako: „Tikrai nedirbsiu pamainomis, naktinio ar rutininio darbo“, – pasakojo ji.
I. Balnanosienės vertinimu, ateityje tokioms įmonėms gali tekti keisti darbo tvarką, o dalį pasikartojančių užduočių perduoti robotams ar kitoms automatizuotoms sistemoms.
Ar jauni darbuotojai bijo likti be darbo?
Tyrimas parodė, kad 45 proc. apklaustųjų nerimauja dėl perdegimo, o po 32 proc. – dėl darbdavių lūkesčių ir to, kad darbui gali tekti skirti per daug asmeninio laiko. Tačiau nedarbo baimę nurodė vos 4 proc. jaunuolių.
Pasak Užimtumo tarnybos direktorės I. Balnanosienės, jaunimas darbo praradimą vertina gerokai drąsiau.
„Visiškai nebijo. Tik 4 proc. apklaustų jaunuolių iš tūkstančio sako, kad juos gąsdina nedarbas. Jaunimo nedarbas visiškai negąsdina“, – sakė ji.
Direktorės vertinimu, jauni žmonės drąsiau keičia darbą, nes gali išbandyti skirtingas veiklas, mokytis ar net pradėti savo verslą. Be to, jie linkę greičiau įsidarbinti.
Užimtumo tarnybos duomenimis, į ją besikreipusiems jauniems žmonėms įsidarbinti vidutiniškai prireikia apie 140 dienų, o vyresniems – apie 280 dienų. Vis dėlto dėl ateities jaunimas nerimauja. Tyrimo duomenimis, tik 1 proc. apklaustųjų nurodė nejaučiantys jokio nerimo dėl savo ateities darbo rinkoje.
