Laidoje apie darbuotojų orumą diskutavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos valdybos narys Raimondas Tamošauskas ir Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovė Aurelija Maldutytė.
Kas šiuo metu darbo rinkoje nėra oru?
R. Tamošauskas: 2008-ais metais profesinės sąjungos nusprendė, kad reikia šnekėti ne tik apie darbą, bet apie orų darbą. Kad darbas nėra tik atlyginimas, nėra tik minimali alga, apie kurią mes šnekame, bet kad tai yra ir daugiau.
Jei grįšime prie žmogaus bazinių poreikių, pirma yra pavalgyti, apsirengi, pragyventi ir toliau visa kita. Kai šnekame apie darbą, visų pirma sakome „atlyginimas“, kas yra labai teisinga, bet kiek to atlyginimo turi būti retai šnekame.
Vienintelė tema – minimalus atlygis. Bandoma jį susieti ne su realiais žmogaus poreikiais, bet su tuo, kiek išgali mokėti verslas.
Žmogus eina į darbą ne tam, kad išgyventų arba kad kažkas taptų turtingu jo sąskaita. Žmogui reikia turėti būstą, pavalgyti, apsirengti. Jei jis turi šeimą, reikia, kad vaikai gautų tinkamą išsilavinimą. Galbūt reikia turėti normalias atostogas, bent vieną kartą metuose. Jau nekalbam apie tai, kad reikia pasirūpinti savo senatve ir sveikata.
Orus darbas, kaip sąvoka, neturėtų apimti atlyginimo, nes į tai įeina ir darbo sąlygos.
Lietuvoje aktualiausia problema yra atlygis už darbą, kiek aktualūs yra kiti elementai?
R. Tamošauskas: Dalis, kurios nepaminime, yra darbų sauga. Mes Europos kontekste gana blogai atrodome.
Jei Europoje 2023-2024-ais metais buvo 1,6 mirtino nelaimingo atsitikimo šimtui tūkstančių žmonių, tai Lietuvoje šis rodiklis siekė 3,4. Mes viršijam dvigubai.
Kas dėl to kaltas?
R. Tamošauskas: Prieš kokius penkis metus turėjome gerą seminarą apie darbų saugą. Diskusija buvo trišalė: darbų saugos specialistai, darbdaviai ir profesinės sąjungos. Darbų saugos specialistai pasakė teisingą mintį – jei darbuotojas dirba nesaugiai, pagrindinis kaltininkas yra darbdavys, nes jis vienintelis turi administracines priemones, kuriomis gali paveikti darbuotoją.
Jis turi pasirūpinti, kad darbuotojas turėtu tinkamas darbo priemones, kad būtų tinkamai apmokytas dirbti, ko mes Lietuvoje taip pat pasigendame.
Darbdaviai algas vertina priešingai
Aurelija, ar jūs, darbdaviai, diskutuojate apie orumą darbo vietose?
A. Maldutytė: Aišku, oraus darbo nuneigti neturime galimybės, kiekvienas tikrai turi teisę į orų darbą.
Bet, kai Raimondas pamini atlyginimų dydžius, visų pirma tai pačio žmogaus atsakomybė. Kiek jis pasiruošia, kokią specialybę pasirenka. Viskas priklauso nuo lūkesčių, ką nori turėti, kad tavo gyvenimas būtų išsipildęs.
Dėl to atlyginimai ir yra skirtingi. Nekvalifikuotam darbui gali būti mokamas ir minimalus atlyginimas. Ar jo užtenka? Manau, kad užtenka, nes jis tam ir yra nustatomas pagal taisykles, sukurtas Europos Sąjungoje.
Tuo labiau, kad mes nubėgam vienais metais į priekį, nei turėtume pagal prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį.
Kartais profsąjungos pabrėžia dalijimosi principą: „darbdaviai lašinius augina, o su darbuotojais nesidalina“.
A. Maldutytė: Tai netiesa yra. Daug yra kalbėta apie tai, kad Lietuvoje nuo darbdavio pajamų darbo užmokesčiui skiriama daugiau, nei vidutiniškai Europoje. Manau Lietuvoje šios problemos neturime.
Jei tai yra atskiros nesąžiningos įmones, apie jas reikėtų tiksliai kalbėti. Dabar kalbam apie skaidriai ir sąžiningai dirbančius darbdavius.
Mes turime kalbėti apie tai, kad pusiausvyra turi būti normali ir negalime iš darbdavio reikalauti dalykų, kurių neįmanoma turėti.
Kas dar atrodo svarbu?
R. Tamošauskas: Jei taip dažnai minim atlyginimą, reiškia tai Lietuvoje yra svarbu. Pradėsim šnekėt apie darbo vietas, apie „vaibus“, kai būsim visiškai užtikrinti savo gyvenimu.
Norėčiau sureaguoti į Aurelijos pasakymą. Pagal oficialią statistiką Europoje BVP skiriamas atlyginimui yra 55-56 proc., o Lietuvoje 46-48 proc.
Mes diskutuojame ir jūs sakote, kad žmogus pats kaltas, kad gauna mažai, kad jis pasirinko neteisingą darbą. Čia reiktų užduoti klausimą – kurių darbų mums nereikia? Jei yra darbai, kurie nevertinami.
Kurie čia nevertinami?
R. Tamošiūnas: Pažiūrėkite, kur yra minimalus atlyginimas, reiškia tie darbai neverti aukštesnių atlyginimų. Visi valytojai, pagalbiniai darbininkai ir taip toliau. Jei įmonėje neateis direktorius kelias dienas, ar kas pastebės? Bet jei vieną dieną neateis valytoja ar įrengimo operatorius, pastebės visi.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
