Taip nutiko kauniečiui Artūrui (vardas – pakeistas), kuris su šeima atostogavo Turkijoje.
Jis papasakojo, kad vienoje iš krautuvių už viešbučio ribų vaikams ir sau pirko įvairių nebrangių skanėstų, kurie turėjo kainuoti apie 12 eurų (572,50 Turkijos liros).
„Esu skaitęs, kad užsienyje, kur skiriasi valiuta, geriau mokėti vietine, kitaip uždės mokesčius už konvertavimą ir bus brangiau. Tai mokėjau liromis, nelabai gilinausi, kiek tiksliai jų turėjo būti suvesta į skaitytuvą, pridėjau kortelę ir tiek.
Vėliau kažkaip su žmona tikrinome, paskaičiavome, kad mus tiesiog apgavo – nuskaičiavo 850,50 liros, kas išeina maždaug 17,83 euro. Tai realiai 6 eurais daugiau. Jei taip su visais pirkėjais išeina, tai turėtų chebrytė neblogai užsidirbti“, – ironizavo Artūras.
Kitą dieną jis su žmona nuėjo į tą pačią krautuvę, mėgino paaiškinti situaciją, bet darbuotojai arba apsimetė, kad nieko nesupranta, arba iš tiesų nesuprato:
„Bergždžias reikalas. Pinigų neatgausim. Gerai, kad nedidelė suma. Bet siūlau visiems būti atsargiems ir tikrinti, kiek turi būti suvesta tų lirų ar kitos valiutos, kad ir kokioje šalyje bebūtumėt.“
Kaip išvengti apgaulių atsiskaitant užsienyje?
Lietuvos bankų asociacija (LBA) neslėpė, kad pasitaiko atvejų, kuomet į kortelės skaitytuvą pardavėja užsienyje suveda ženkliai didesnę sumą ir lietuviai sumoka per daug, bet to nepastebi, nes viskas rodoma vietine valiuta.
Anot asociacijos, kartais būna ir taip, kad lietuviai užsienyje klaidingai supranta valiutos konvertavimą ir už tai taikomus mokesčius, tad taip pat sumoka daugiau, nei tikėjosi.
Tačiau LBA pabrėžė, kad tokios situacijos – retos. Pinigus iš gyventojų sukčiai dažniau vilioja apsimesdami, kad parduoda prekes, nuomoja automobilius ar laikino apgyvendinimo vietas.
„Atsiskaitant kortele užsienyje patariama jos neatiduoti į pardavėjo rankas – skaitytuvo ekrane patikrinkite, ar nurodyta suma atitinka prekės kainą, patys įvykdykite mokėjimo operaciją.
Neatiduokite kortelės pardavėjui, jei jis siūlo ją išnešti į kitą patalpą ar priliesti kortelę po prekystaliu“, – atkreipė dėmesį asociacijos atstovai.
Banko „Revolut“ atstovai irgi įspėjo, kad atsiskaitinėjant kortele užsienyje sukčiavimo atvejų pasitaiko.
O rizika paprastai būna didesnė tose vietose, kur yra prasti prekybos vietų saugumo standartai. Pvz., neprižiūrimi mokėjimo terminalai degalinėse, gatvės turgavietėse, senesnės kartos bankomatai, ypač turistų gausiai lankomose vietovėse:
„Visada patariame klientams būti atsargiems, kai jų prašoma perbraukti kortele arba kai įrenginiai atrodo pažeisti, ir, jei įmanoma, naudotis bekontakčiais arba mobiliaisiais mokėjimais – taip bus užtikrintas didesnis saugumas.“
Kiek sutaupote mokėdami vietine valiuta?
Skenuojant kortelę užsienyje, dažnai siūlomas pasirinkimas: mokėjimas jūsų šalies valiuta (šiuo atveju – eurais) arba vietine valiuta.
Pasirinkus atsiskaitymą vietine valiuta, valiutos konvertavimo mokestį taiko klientui paslaugas teikiantis (t. y. kortelę išleidęs) lietuviškas bankas ar kredito unija.
O pasirinkus atsiskaitymus eurais, tokį mokestį pritaiko užsienio šalies prekybininkas kartu su vietine finansų įstaiga, kuris dažniausiai taiko didesnius valiutos konvertavimo mokesčius negu finansų įstaigos, esančios Lietuvoje.
Pasak LBA, šio mokesčio iš anksto žinoti negalite, o antkainių dydžiai ne Euro zonos šalyse nėra žinomi.
Vis tik, remiantis užsienio žiniasklaida, atsiskaitant savo valiuta papildomai gali tekti sumokėti 5–13 proc. nuo mokamos sumos, kai atsiskaitant vietine valiuta šis mokestis siekia vos 1–3 proc.
Pvz., jei Turkijoje perkate už 100 eurų ir atsiskaitote Turkijos liromis, galutinė suma sieks apie 102 eurus.
Jei atsiskaitysite eurais, galutinė suma gali siekti 107 eurus, kartais – net ir 113 eurų, taigi gali tekti susimokėti 7–13 eurų konvertavimo mokestį.
Banko kortele atsiskaitysite ne visur
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas aiškino, kad visose mokėjimo kortelėse yra aktyvinta galimybė atsiskaityti bet kurioje užsienio šalyje, kurioje priimamos „Mastercard“ kortelės.
„Klientai patys gali valdyti šią funkciją (išjungti, kai yra Lietuvoje, ir įjungti, kai išvyksta) interneto banke ir mobiliojoje programėlėje.
„Siekiant išvengti nesklandumų keliaujant užsienyje, rekomenduojame klientams prieš kelionę pasitikrinti, ar nėra pasibaigęs kortelės galiojimo laikas, ar nesate patys nustatę atsiskaitymo užsienio šalyse apribojimų“, – nurodė specialistas.
„Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė nurodė, kad kortele pasinaudoti negalima tik tada, kai lankomoje šalyje yra draudžiamos kortelių operacijos:
„Operacijos kortele negalimos Irane, Sirijoje, Kuboje, Sudane, Rusijoje, Baltarusijoje. Taip pat negalima atlikti operacijų Kryme.“
„Revolut“ atstovai pridūrė, kad su nesklandumais dažniausiai susiduriama regionuose, kuriuose mokėjimo kortele infrastruktūra yra mažiau išvystyta arba vietos prekybininkų sistemos nėra visiškai suderinamos su tarptautinėmis kortelių schemomis.
„Istoriškai ten vis dar populiaru atsiskaityti grynaisiais, pvz., Lotynų Amerikoje, kai kuriuose Azijos ar Afrikos regionuose. Nuolat bendradarbiaujame su savo partneriais globaliai, kad pagerintume kortelių priėmimą“, – dalijosi bankas.
Mokėjimo sustabdymas – ar gali sugrąžinti pinigus?
LBA primena, kad bankai turi teisę sustabdyti mokėjimo operaciją ar blokuoti kliento sąskaitą, o tokių atvejų pasitaiko nuolat:
„Nustačiusi galimą sukčiavimą, kredito įstaiga deda visas pastangas susisiekti su klientu ir aptarti tolimesnius veiksmus siekiant apsaugoti jo lėšas.“
Visais atvejais, esant pagrindo manyti, kad mokėjimas susijęs su sukčiavimu, atliekamas sustabdyto mokėjimo ir su juo susijusių aplinkybių tyrimas.
„Aiškinamasi, kokiu pagrindu sąskaitoje inicijuotas mokėjimas, kokie dalykiniai santykiai sieja lėšų siuntėją su lėšų gavėju. Vertinama, ar mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas.
Nagrinėjama, ar operaciją klientas norėjo vykdyti pats, o gal tik nukentėjo dėl nepasiteisinusių lūkesčių, nes gavėjas neįvykdė savo pažadų“, – dėstė asociacijos atstovai.
Jie patikino, kad, nustačius sukčiavimo požymius, nedelsiant yra kreipiamasi į lėšų gavėjo įstaigą su prašymu grąžinti lėšas.
Vis tik LBA neslėpė, kad, deja, bet dažniausiai lėšų gavėjo sąskaitoje grąžintinų lėšų jau nebūna – atgauti pinigus iš sukčių pavyksta itin retais atvejais.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
