Pastaruoju metu Lietuvoje darbo ieškosi ir dirba vis mažiau jaunuolių. Nemažai jų tikina, kad juos atbaido itin griežti darbdavių reikalavimai ir sunkios atrankos, kuriose laimi daugiau patirties turintys darbuotojai.
Tad naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo personalo specialistų, ko tikimasi iš kandidatų darbo pokalbiuose, kokios jų savybės ar atsakymai labiausiai atstumia ar kaip tik – sudaro geriausią įspūdį.
Kas iškart krenta į akį atėjus į darbo pokalbį
Prekybos tinklo „Iki“ žmonių ir kultūros departamento vadovė Monika Milė nurodė, kad visų pirma dėmesį atkreipia į kandidato savijautą – ar neuždusęs, ar nestresuoja.
Pasak jos, būna, kad į pokalbį pavėluoja, bėga, todėl reikia duoti žmogui atsikvėpti, kitaip jis gali pasimesti nuo streso.
„Reikia, kad kandidatas būtų ramus, tik tuomet galima tinkamai įvertinti jo kompetencijas.
Todėl pirma galima pasiūlyti vandens ar kavos, pakalbėti apie orą ir tik tada pradėti darbo pokalbį“, – kalbėjo M. Milė.
Vieno Lietuvos restoranų tinklo personalo atstovas Žygis (vardas – pakeistas), norėjęs likti anonimu, nurodė, kad verslas, kuris dirba su klientais, neigiamai vertintų tas kandidato savybes, dėl kurių pyktų bet kuris klientas.
T. y.: kai vėluojama, kai apranga ir išvaizda rodo apsileidimą, abejingumą aprangos etiketui, kai kūno kalba atstumia, vengiama akių kontakto, rodomos rūgščios veido mimikos, agresyviai reaguojama į nepatinkančius klausimus.
„Nepriimtinas ir perdėtas familiarumas. Toks žmogus sunkiai pritaps svetingumo versle, todėl ir mes reaguojame atsargiai“, – pridūrė Žygis.
Tokiais atsakymais ar elgesiu darbo negausite
Restoranų tinklo atstovo teigimu, darbo pokalbyje labai dažnai žmogui koją pakiša ego.
„Jei jis kalba tik apie save. Jei negirdi klausimų, niekina buvusias darbovietes ir kolegas – greičiausiai šis žmogus anksčiau ar vėliau taip kalbės ir apie jus.
Juk darbas – tai kompromisai ir susiklausymas, todėl dideliame kolektyve dažniausiai blogai išsiskiria tie, kurie vengia pripažinti savo nesėkmes, nesidomi būsimo darbo sunkumais ir išsisukinėja atsakinėdami į klausimus“, – dėstė Žygis.
Jo teigimu, gąsdina ir tai, kai žmogus iškart klausia ne apie pareigas ir darbus, o apie laisvadienius, išimtis, pertraukas ir algos augimą:
„Norėtųsi pirma pamatyti, ką žmogus sugeba, o tada jau kalbėtis su juo apie lengvatas ir paskatinimus.“
Pasak M. Milės, jei žmogus elgiasi agresyviai, pakelia balsą ar nepagarbiai elgiasi, kvietimo dirbti tikrai nebus.
Ji akcentavo, kad viskas priklauso ir nuo to, į kokią poziciją kandidatuojama. Pvz., jei pozicija susijusi su komunikacija, bet kandidato sakiniai – nerišlūs, bendravimas – nesklandus, antro pokalbio greičiausiai nebus.
„Iki“ tinklo atstovė pridūrė, kad kandidatas neturėtų vardyti su pozicija nesusijusių faktų.
Be to, svarbu, kad jo kompetencijos būtų matomos pokalbio metu: „Turiu tikrą pavyzdį. Vykdant atranką į poziciją, kur viena iš atsakomybių yra gaisrinė sauga, interviu patalpoje suveikė gaisro signalizacija.
Pakilus eiti iš susitikimų kambario, kandidatas nesutiko ir norėjo pabaigti pokalbį. Akivaizdu, kad pozicija pasiūlyta nebuvo.“
To darbo pokalbyje geriau nedaryti / nesakyti
Anot Žygio, darbo pokalbio taisyklės yra tokios pačios, kaip bet kurio kito pokalbio.
T. y. pagarba pašnekovui ir nesistengimas jo užgožti; sarkazmas arba atvirkščiai – meilikavimas; blogas humoras ir agresija; neadekvatus savo sugebėjimų ir vertės įvertinimas.
„Jei kalbėtis bus nuoširdu ir įdomu, tikėtina, kad šios žmogaus savybės vyraus ir darbe“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Tuo metu „Iki“ specialistė patarė nesakyti, kad į pokalbį pavėluosite 5 minutes, jei žinote, kad atvyksite po dvidešimties.
Pasak M. Milės, jau geriau perkelti pokalbį, nei sutrumpinti jį iki pusės, nes kandidatas tiesiog nespės atsiskleisti, o su atrankomis dirbantis specialistas – tinkamai papasakoti apie poziciją:
„Tuomet vis vien reikės susitikti antrą kartą arba bus praleista galimybė. Dažniausiai situacijos yra žmogiškos, suprantamos ir vėlavimą dėl to, kad pakeliui sugedo mašina, tikrai lengviau suprasti, nei valandą laukti kandidato, kuris nepasirodo.“
Pašnekovė pastebi, kad tam tikrus kandidatų veiksmus nulemia anksčiau turėtos blogos patirtys. Pasitaiko, kai kandidatai pirma kalba ne apie savo kompetencijas, o tiesiog ginasi.
Pvz., sako, kad nepaisant amžiaus yra labai jaunatviški; kad turi 3 vaikus, bet samdo aukles, moka planuotis savo laiką, tad darbui tai netrukdys; kad negalės dirbti ilgiau darbo valandų, nes reiks pasiimti vaikus iš darželio; ir pan.
M. Milė pabrėžė – jei organizacija yra brandi, ji savo darbuotojus matys kaip žmones, o ne tik darbo jėgą:
„Todėl dabar ir turime ne vieną darbo / gyvenimo balansui skirtą iniciatyvą: lankstus darbo laikas, galimybė derinti darbą su studijomis, laisvalaikiu ar šeima, darbostogos.“
Kas išskiria kandidatą ir sudomina darbdavį?
Pasak personalo specialisto Žygio, labai svarbu, kad kandidatas darbo pokalbyje mąstytų.
T. y. ne tik būtų iš anksto pasiruošęs atsakymus, bet ir įsiklausytų bei prisitaikytų prie situacijos, užduotų apgalvotus klausimus, pateiktų motyvuotus pageidavimus ir pan. M. Milė antrino, kad kartais šiltas juokelis ar paprastesnės formuluotės gali sukurti tikrumo jausmą pokalbyje, tuomet neatrodo, kad atsakymai – išmokti ir atrepetuoti:
„Kandidatas iškart kitaip atrodo, kai moka save trumpai pristatyti, aiškiai geba įvardinti savo kompetencijas, nebijo būti žmogiškas.“
Anot pašnekovės, labai svarbu, kad kandidatas pasidomėtų, į kokią įmonę darbinasi.
Kadangi yra pasitaikę, kai žmonės pretenduoja į darbą perskaitę tik pozicijos pavadinimą, nors jų kompetencijos visiškai netinka darbo specifikai.
Pvz., į projektų vadovo vietą darbui su prezentacijomis, rinkodara ir prekyba pretendavo su statybų projektais dirbęs asmuo.
Dažniausios klaidos darbo pokalbyje
Pasak Žygio, labiausiai trikdo, kai pašnekovas – nepasiruošęs, iki galo nesupranta, kur darbinasi, ko siekia. Darbo pokalbyje nervuojasi ir nieko neklausinėja, kas reiškia, kad klausinės vėliau.
Vis tik M. Milė pabrėžė, kad, nors klausinėti yra labai gerai, kandidatas prieš tai turėtų pasidomėti įmone ir pozicija:
„Kai klausimų sąrašas peržengia dviženklį skaičių, o dauguma jų gali būti atsakyti atsivertus pirmąjį įmonės interneto svetainės puslapį, supranti, kad žmogus į pokalbį atėjo paprasčiausiai nežinodamas, kur rengiasi dirbti.“
„Iki“ atstovė pastebi, kad viena iš pasitaikančių klaidų – patirties pasakojimas dar nuo mokyklos laikų, dažnai nespėjant papasakoti esmės.
Jos teigimu, galbūt veikla po mokyklos ar studentavimo metu nėra taip aktualu, kaip kompetencijos, tiesiogiai susijusios su pozicija:
„Kita pasitaikanti klaida – kandidatas kalba tik bendrinėmis frazėmis, tačiau negali pateikti konkrečių veiklos pavyzdžių, konkrečių darbų ar projektų.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
