Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Aplinkos ministerijai pateikė siūlymą sumažinti leistiną 34 metrų kvadratinių buto plotą iki 25 metrų kvadratinių. Galimybė turėti mažesnio ploto būstą galėtų dominti įvairias socialines grupes, ypač jaunesnius ir vienišus pagyvenusius asmenis. Tačiau būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje. Todėl Aplinkos ministerija, kartu su kitomis institucijomis, išsamiai išnagrinėjo šį siūlymą ir teikia informaciją apie šio nagrinėjimo rezultatus ir priimtą sprendimą.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal Lietuvoje ir Europoje atliktus sveikatos tyrimus jaunesni ir vieniši pagyvenę asmenys yra pažeidžiamiausi neigiamam gyvenamosios aplinkos veiksnių poveikiui.
Butuose ir individualiuose namuose žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. 2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas "Būstas ir sveikata" (toliau - Tyrimas). Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis gyventojų vidutiniškai per parą savo bute praleidžia apie 10 val., senyvo amžiaus žmonės - daugiau kaip 14 valandų. Tyrimo metu nustatyta tendencija, kad gyventojai gyvenantys mažesniuose nei 59 m2 butuose, savo sveikatos būklę subjektyviai vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose butuose. Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų ar sergantys ligomis, sietinomis su gyvenimo sąlygomis, pasitenkinimą bendru buto dydžiu ir kambarių dydžiu vertina prastai. Infekcinėmis lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis gerokai dažniau serga tie individai, kurie gyvena mažose, perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiomis sąlygomis žmogaus organizmą veikia įvairūs kenksmingi veiksniai: triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, oro tarša.
Pagal Tyrimą viename namų ūkyje gyvena vidutiniškai 3,15 gyventojo, būste yra 3,3 kambario, vidutinis būsto plotas - 57,8 m2. Beveik pusė tirtų namų ūkių gyventojų yra nepatenkinti būsto dydžiu ir dažniausiai teigia, kad jiems per maža vietos. Vienam gyventojui tenka nuo 3,13 m2 iki 126,5 m2. Nemažai atvejų būsto plotas, tenkantis vienam gyventojui, neatitinka šalyje nustatytų tinkamos kokybės būsto reikalavimų. 23,8 proc. atvejų vienam gyventojui tenka mažiau nei 14 m2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 m2. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja ir preliminariais šių metų duomenimis vienam gyventojui tenka 28,3 m2 naudingo gyvenamojo ploto. Tikėtina, kad esant galimybei Lietuvos gyventojai renkasi didesnio ploto būstą.
Remiantis Tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis mažesnėse patalpose depresija vystosi greičiau, nei didesnėse patalpose.
Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio. Dauguma apklaustųjų gyventojų norėtų gyventi didesniame bute.
Gyvenamosios aplinkos oro užterštumo (CO2 ir NO2) lygis tokio dydžio patalpose bus padidėjęs, kas neleis užtikrinti leidžiamų didžiausių cheminių medžiagų (teršalų) koncentracijų.
Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, padidintas nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas, padidintas nervinis dirglumas. Ilgalaikio poveikio efektu gali būti nervų sistemos pažeidimas bei onkologinių susirgimų vystymasis.
Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo ir šioje srityje nuolatos vykdomi tyrimai. Tyrimų rezultatai rodo, kad triukšmo jutimas priklauso nuo garso stiprumo ir garso bangų virpesių dažnio: kuo didesnis garso stiprumas ir virpesių dažnis, tuo garsas juntamas stipriau, t.y. didesnis jo garsumas. Triukšmo garsumas priklauso ir nuo patalpų akustinių savybių, kurias nulemia jų tūris, forma, apstatymas baldais ar įrengimais, grindų, sienų, lubų danga. Remiantis būsto Tyrimo duomenimis net du trečdaliai namų ūkių mano, kad juos trikdo triukšmas dėl nepakankamos garso izoliacijos. Mažose patalpose būtų sunku užtikrinti tinkamą triukšmo lygį.
Tarp esminių statinio reikalavimų yra ir saugus naudojimas. Nemažai gyventojų teigia, kad jiems yra įvykę nelaimingų atsitikimų būste. Dažniausios priežastys dėl ko kyla nelaimingi atsitikimai namuose yra konstrukcijos elementai (sienos, grindys, durys, langai, laiptai, liftas), baldai, kilimai, užuolaidos ir kt. (nepritvirtinti kilimai), laiptai, durų slenksčiai, laiptinės, šildymo įrenginiai, viryklė ar orkaitė, kiti elektros prietaisai ar įrenginiai (atviri ar nepritvirtinti laidai ir kt.). Mažose erdvėse padidės nelaimingų atsitikimų tikimybė, dėl mažos erdvės judėjimui ir arti vienas kito sustatytų daiktų, konstrukcijų elementų.
Statistikos departamento duomenimis 2005 m. Lietuvoje buvo 1 455 276 lengvųjų automobilių, tūkstančiui gyventojų teko 395 individualūs lengvieji automobiliai (1 automobilis 2,53 gyventojams), o 2006 m. – jau 1592238 lengvieji automobiliai, tūkstančiui gyventojų teko 472 individualūs lengvieji automobiliai (1 automobilis - 2,11 gyventojams).
Pagal 2001 m. gyventojų ir būsto surašymo rezultatus vidutinis namų ūkio dydis (gyventojų viename būste) 2,55 asmens (mieste – 2,48). Nesunku suskaičiuoti, kad 2005 m. duomenimis 1 butui teko 1 automobilis (mieste – 0,98, bendrai – 1,01), o 2006 m. duomenimis 1 butui teko 1,2 automobilių. Taip pat neįvertinti prie gyvenamųjų namų laikomi įmonių automobiliai, kuriais naudojasi šių namų gyventojai. Todėl manytina, kad butui tenkantis automobilių skaičius viršija statistinį vienetą. Be to, matoma automobilių skaičiaus augimo tendencija. Visa tai sąlygoje tai, kad gyvenamųjų namų kiemai perpildyti automobiliais ir kiemai tapo nepravažiuojami specialiajam transportui. Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose. Sumažinus butų plotą, padidėtų jų skaičius tokio pat dydžio teritorijose, o tai transporto problemą padarytų dar opesne.
Pasaulinėje praktikoje mažesnio dydžio gyvenamosios patalpos yra vertinamos teigiamai, tik tokiu atveju yra taikomas kompleksinis gyvenamosios paskirties ir pagalbinių patalpų projektavimo modelis. Mažesnio, nei šiuo metu reglamentuojama, dydžio butas negalėtų būti traktuojamas kaip visapusiškai tinkamas būstas pastoviam gyvenimui.
Atsižvelgusi į atliktos analizės rezultatus, Aplinkos ministerija nepritarė butų ploto mažinimui daugiabučiuose namuose.
Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad jaunų, pagyvenusių ir kitų socialinių grupių žmonių tarpe yra jaučiamas poreikis mažam laikinam būstui, kurį jie galėtų išsinuomoti ar įsigyti laikinam gyvenimui. Atsižvelgiant į augančią gyvenimo kokybę ir į kitus veiksnius, šis būstas nebūtų skirtas gyventi ilgus dešimtmečius, o tik tam tikrą laikotarpį, pvz., studijų metais, atvykus į kita miestą dirbti kelis metus ar kol finansinės galimybės leis įsigyti geresnį būstą. Aplinkos ministerijos nuomone, tokio būsto atsiradimo klausimai gali ir turi būti sprendžiami. Šiuo atveju, sprendiniai turi būti kompleksiniai, išlaikant tiek higienos, tiek saugos reikalavimus, įvertinant gyvenimo kokybės poreikį, t. y. numatomos bendrosios pagalbinės patalpos ir sprendžiami kiti klausimai, kurie leistų užtikrinti visavertį gyvenimą, pvz., turėtų būti įrengiama bendra skalbykla ar dviračių sandėliavimo patalpos, įrengiamas pakankamas automobilių saugyklų vietų skaičius ir t. t. Todėl Aplinkos ministerijos nuomone, mažesnio būsto reglamentavimas galėtų būti sprendžiamas nustatant reikalavimus atskirai pastatų ar patalpų grupei, pvz., gyvenamosios paskirties įvairių socialinių grupių asmenims skirtiems pastatams. Aplinkos ministerija, spręsdama šį klausimą, numato parengti reikiamus teisės aktus, kurie sudarytų galimybes atsirasti namams su mažesniu būstu skirtu laikinai gyventi.
