Tiesa, kaip skelbia įmonė, keleivių skaičius mažėjo 5,1 proc., bet tai kompensavo 10,7 proc. padidėjęs bilietų pajamingumas.
Pasak „airBaltic“, pajamų padidėjimas prisidėjo prie koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir nuomos sąnaudas (EBITDAR) atsigavimo, kuris pasiekė 77,7 mln. eurų.
Pakoreguota EBITDAR marža, siekianti 31,8 proc., yra 2,77 proc. punkto mažesnė nei 2024 m. trečiajame ketvirtyje, tačiau rodo pagerėjimą, lyginant su 2025 m. antruoju ketvirčiu, teigia bendrovė.
Šių metų liepos–rugsėjo mėnesiais „airBaltic“ skelbia įvykdžiusi 13,4 tūkst. reguliariųjų skrydžių, o „ACMI-out“ skrydžių skaičius išaugo 10,8 proc., iki 10,5 tūkst., taip iš viso įvykdydama 23,9 tūkst. skrydžių, kurie prisidėjo prie tinklo ir nuomos su įgula veiklos.
Kaip skelbta rugpjūtį, „airBaltic“, neaudituotais duomenimis, antrąjį ketvirtį uždirbo 27,6 mln. eurų grynojo pelno.
ELTA primena, kad Latvijos premjerė Evika Silinia kreipėsi į Lietuvos ir Estijos vyriausybes siūlydama joms apsvarstyti galimybę investuoti į „airBaltic“, kurios ketino paskelbti pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO).
Tiesa, bendrovės finansų direktorius Vitoldas Jakovlevas rugpjūčio viduryje paskelbė, kad siūlymas atidedamas iki 2026-ųjų metų.
