Facebook (nuotr. 123rf.com)

Facebook (nuotr. 123rf.com)

Po įsilaužimo į „Facebook“ paskyrą prasidėjusi painiava klaipėdietę Samantą (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privertė griebtis už galvos. Iš moters banko sąskaitos prapuolus 600 eurų, kibernetinio saugumo ekspertai prabilo apie galimą ataką.

Samanta pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ turinti puslapį ir užsakinėjanti mokamą reklamą. Internautė už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele, kurią nurodė „Facebook“ sistemoje. Sistema šiuos duomenis išsaugodavo ir po kiekvienos įvykdytos reklamos pinigus nuskaičiuodavo savaime.

„Vieną mėnesį mano vyras puslapiui iš mano paskyros užsakė reklamos už 50 eurų. Tačiau po kurio laiko mus pasiekė žinia, kad iš banko sąskaitos nuskaičiuoti net keli šimtai eurų", – sakė Samanta.

Pirmą kartą moteris neteko 200 eurų. Galvodama, kad galbūt apsiskaičiavo, iš pradžių ji numojo į šią sumą ranką, tačiau po kurio laiko iš banko sąskaitos nuskaičiuota dar 200 eurų. Trečiojo pavedimo metu banko sąskaita taip pat patuštinta panašia suma.

REKLAMA

Patikrinusi banko išrašą, moteris pamatė, kad 600 eurų nuskaičiuoti už „Facebook“ reklamą, nors „Facebook“ reklamos sistemoje pateiktame įvykdytų reklamų sąraše už tokias sumas pirktų paslaugų nebuvo matyti.

Pavedimai esą buvo įvykdyti net kelis kartus. Samanta susisiekė su banko „Swedbank“, kuriame yra jos sąskaita, konsultantais, šie pažadėjo problemą išspręsti ir esą užblokavo pavedimų internetu galimybę.

Kovo 7 dieną tariamai nepagrįstai nuskaičiuoti Samantos pinigai grįžo į sąskaitą avansu, o bankas esą pradėjo tyrimą. Tačiau po kelių valandų dar didesnė suma vėl buvo nuskaičiuota.

„Man buvo šokas“, – ištarė Samanta.

Susisiekus su „Swedbank“ atstovais, klaipėdietei jie grąžino pinigus ir patarė nedelsiant išimti juos iš sąskaitos ir laikyti kitoje sąskaitoje.

Mįslingas įsilaužimas

Kalbėdama su žurnalistu, moteris priminė, kad prieš porą dienų, kai iš banko sąskaitos ėmė dingti pinigai, ji mėgino prisijungti prie „Facebook“, kai elektroniniu paštu gavo laišką, raginantį tai padaryti. Ji spustelėjo nuorodą, staiga atsivėrė naujas naršyklės langas. Jame buvo prašoma pateikti socialinio tinklo prisijungimo slaptažodį, esą tik tokiu būdu galima prisijungti.

Kibernetinio saugumo ekspertų teigimu, mergina tokiu būdu atidavė savo duomenis įsilaužėliams. Kadangi „Facebook“ reklamos sistema buvo susieta ir su jos banko kortele, įsilaužėlis galėjo užsakyti reklamos savo reikmėms, o tai galėjo tapti priežastimi, kodėl imti nuskaičiuoti pinigai.

REKLAMA

„Puslapis sukėlė įtarimų, tačiau nesuveikė mano savisauga“,  – apie tai, kodėl nusprendė pateikti savo prisijungimo duomenis gavusi laišką, aiškino Samanta.

Įtaria nusikaltimą

„Jūsų minimu atveju žalą patyręs asmuo turi kontaktuoti su banku, taip pat apie galimą nusikalstamą veiklą pranešti policijos atstovams“, – teigė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai.

Anot kibernetinio saugumo specialistų, tai panašu į vadinamąją socialinę inžineriją.

„Socialinė inžinerija – tai metodas, kai piktavalis, pasinaudodamas žmogiškosiomis emocijomis ir silpnybėmis, pavyzdžiui, smalsumu, godumu, pramogomis ir panašiai, siekia atlikti aukos rankomis tam tikrus veiksmus“, – teigė jie.

Anot KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departameno, nusikaltėliai siunčia elektroniniu paštu suklastotus pranešimus, pavyzdžiui, elektronius laiškus arba SMS žinutes.

„Jomis piktavaliai, apsimesdami institucija, įmone ar asmeniu, siekia išgauti naudotojo informaciją, prisijungimo ar finansinius duomenis (banko prisijungimus, kredito kortelių duomenis) arba priversti atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, pervesti pinigus lėšas į nusikaltėlių sąskaitas“, – dėstė specialistai.

REKLAMA

KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento atstovai patikino, jog, neteisėtai gavę informaciją, nusikaltėliai gali atsiskaityti už prekes svetimomis kortelėmis.

Jie pabrėžė, kad tokių suklastotų pranešimų paplitimas yra toks didelis, kad su šio tipo atakomis susiduria bene kiekvienas interneto naudotojas.

„Finansinės paslaugos elektroninėje erdvėje vartotojams jau tapo ir kasdienybe, ir būtinybe. Tokioje aplinkoje šias paslaugas teikiančios finansų įstaigos turi skirti ypatingą dėmesį vartotojų švietimui ir kibernetiniam saugumui, kad finansinės paslaugos elektroninėje erdvėje būtų teikiamos saugiau ir patikimiau“, – teigia Lietuvos banko valdybos narys Tomas Garbaravičius.

Kokia nauda įsilaužėliui?

Kibernetinio saugumo ekspertas Darius Povilaitis dienraščiui „Vakarų ekspresas“ komentavo, kad šis atvejis – tai tikras kibernetinis išpuolis.

„Taip, tai šiuolaikinės atakos. Klausimas tik toks, kokių veiksmų ji ėmėsi po to, ar pasikeitė savo slaptažodį.

Socialiniame tinkle „Facebook“, užsakinėjant reklamą, reikia nurodyti mokėjimo būdą. Nurodoma sąskaita. Ir staiga kažkoks įsilaužėlis ima tai kontroliuoti. Sunku pasakyti, kokią naudą įsilaužėlis gauna. Galbūt norėjo pakenkti. Arba pareklamavo ką nors kitą savo naudai. Tai yra įmanoma“, – sakė kibernetinio saugumo ekspertas.

REKLAMA

D. Povilaitis ragina patyrus įsilaužimą nedelsiant keisti savo slaptažodį.

Be to, jis priminė, kad galima blokuoti kreditinės kortelės atsiskaitymus interneto pavedimu.

Ragina kreiptis

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius Samantos atvejo nekomentavo, tačiau išdėstė, ką turėtų daryti klientas, susidūręs su internetiniais piktavaliais.

„Iškilus klausimams ar pastebėjus įtartinas operacijas, visada raginame klientus nedelsiant kreiptis į savo banką, kad būtų imtasi veiksmų ir klientai nepatirtų nuostolių.

Klientams taip pat patariame išlikti budriems ir prieš pateikiant savo mokėjimo kortelės duomenis internete pasidomėti, ar tai saugu, paieškoti informacijos apie paslaugų teikėją, ar nėra neigiamų atsiliepimų ar įrašų apie galimą sukčiavimą.

Taip pat galima paminėti, kad mūsų banko mobiliojoje programėlėje veikia pranešimų funkcija (push notifications), kuri klientus informuoja apie pokyčius jų sąskaitoje. Tai leidžia atpažinti įtartinas operacijas ir apie jas nedelsiant pranešti banko darbuotojams“, – dienraščiui atsiųstame atsakyme teigė S. Abraškevičius.

Socialinių tinklų apgaulės

Tai – ne pirmas kartas, kai „Facebook“ vartotojai nukenčia nuo sukčių. Lietuvoje yra žinomi atvejai, kai, įsilaužę į paskyras, nusikaltėliai rašo draugams žinutes ir prašo paskolinti pinigų. Patiklūs vartotojai gauna nurodymus, į kokias tariamų draugų sąskaitas pervesti pinigus.

REKLAMA

Kibernetines atakas patiria ne tik eiliniai interneto vartotojai, tačiau ir įmonės. Lietuvos bankas skelbia, kad 2018 m. pirmąjį pusmetį keturios finansų įstaigos iš 29 apklaustų susidūrė su kibernetinių nusikaltimų keliama rizika, o viena jų dėl to patyrė nuostolį.

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras praneša, kad 2017 metais Lietuvoje tirta per 55 tūkst. kibernetinių incidentų.

„Policija tiria įsilaužimus į „Facebook“. Jūsų paminėtų atvejų pasitaiko, bet, anot nusikaltimus elektroninėje erdvėje tiriančių pareigūnų, jie nėra labai dažni“, – tikino Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnioji specialistė Jūratė Albrektienė.

Jis
2019-03-25 17:06:31
Nuo žioplumo vaistų nėra.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
KENIS 2019-03-29 09:20:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
zinos kaip mokescius slepti nuo valstybes :D   ATSAKYTI
Aldona Kaženiauskienė Šiauliai. 2019-03-25 16:28:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Deja teko bendrauti su vaikinu , ir susitikti gyvai iš Vilniaus . Tik deja aš buvau Luminor banke. Taip jis mane apvogė ir daug . Tai Vytautas Ignatjevas.   ATSAKYTI
Jis 2019-03-25 17:06:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nuo žioplumo vaistų nėra.   
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Šimtmečių radybos Vilniuje – paaiškėjo ir pikantiškos detalės
DABAR RODOMA
Valdas Adamkus žmonėms siunčia svarbią žinią
DABAR RODOMA
Naujausi kandidatų į prezidentus reitingai: užvirė žūtbūtinė kova
DABAR RODOMA
LFF burtų traukimas virto sensacija: aistras kurstė pusnuogė mergina
DABAR RODOMA
Šiurpus momentas: Lekavičius aikštę paliko kraujuojančiu veidu
DABAR RODOMA
Kaimynai ir pareigūnai prabilo apie „Iki" užpuoliką
DABAR RODOMA
Greitas ir lengvas velykinis desertas: pavyks kiekvienam
DABAR RODOMA
Viskas, ką reikia žinoti apie velykines gėlių kompozicijas
DABAR RODOMA
Sausas ir šaltas oras trukdo pradėti sėją
DABAR RODOMA
Šaro techninė Stambule. Ar „Žalgirio“ strategas pasikarščiavo be reikalo?
REKLAMA
Elvinas Jankevičius (nuotr. LRVK | Darius Janutis)
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ragina teisėjus ir politikus nesivelti į žodžių karą, Teisėjų tarybos vadovui Algimantui Valantinui įžvelgus pavojų demokratijai po ...
Arvydas Juozaitis Fotodiena/Arnas Strumila
Naujų parlamento rūmų steigimas, keičiama ministrų skyrimo tvarka, dėmesys regionams ir glaudesnis bendradarbiavimas su valstybe, kurios vadovą ir valdžios metodus kritikuoja ...
Šienligės sezonas įsismarkauja: medikai ragina nesikankinti (nuotr. TV3)
Šienligės sezonas įsismarkauja. Vis daugiau žmonių čiaudėja, kenčia nuo varvančios nosies ir akių ašarojimo. Medikai ragina nesikankinti ir išsitirti, kam esate alergiškas. O ...
Mokslininkų verdiktas dėl šiuolaikinių vaikų: bedė pirštu į tėvus (nuotr. 123rf.com)
Lietuvoje ikimokyklinio amžiaus vaikai praleidžia per daug laiko prie ekrano, dėl to prastėja jų emocinė savijauta, atsiranda miego sunkumų ir elgesio problemų, rodo Vilniaus ...
Filmo premjeros dalyviai (nuotr. stop kadras)
Dainuojanti, garsiai besijuokianti, mėgstanti ir net viršijanti greitį. Būtent tokios detalės apie šalies vadovę Dalią Grybauskaitę atskleidžiamos režisieriaus Donato Ulvydo ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų