Kriptovaliutos (nuotr. 123rf.com)

Kriptovaliutos (nuotr. 123rf.com)

Vis daugiau girdima apie blokų grandinės technologiją („blockchain“), diskutuojama apie kriptovaliutų naudą. Visa tai dar tik vystosi, tačiau šių sričių ekspertai neabejoja, kad jau kelių metų bėgyje žmonių kasdienis gyvenimas keisis.

„Blockchain“ technologija apibūdinama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Tai reiškia, kad nereikia jo tarpininko, viskas gali vykti daug greičiau ir pigiau.

Į renginį „Crypto Rally Lithuania 2018” atvykę verslininkai, inovacijų kūrėjai savo mintimis apie kriptovaliutų ir „blockchain“ ateitį dalinasi ir su naujienų portalui tv3.lt.

Kriptovaliutų ateitis – tik investicijai ar kasdieniam naudojimui?

Dar praeitų metų pabaigoje viena pagrindinių kriptovaliutų – bitkoinas – pasiekė prieš tai neregėtą 20 tūkst. dolerių vertės ribą. Dabar kaina svyruoja apie 6–7 tūkst. dolerių. „CoinGate” technikos direktorius Rytis Bieliauskas tv3.lt sako, kad toks kain7 burbulas buvo penktasis bitkoino istorijoje ir tai – dar ne pabaiga.

REKLAMA

„Šis paskutinis burbulas atrodo didelis skaičiais, bet jei žiūrėsime procentaliai, tai buvo mažesnis nei 2013 metų pabaigoje. Tai istoriškai staigūs kilimai, po to kritimai, bet po kritimo kaina likdavo aukščiau nei prieš kilimą.

Ar augimas gresia kriptovaliutoms? Reikėtų žiūrėti ne į kainą, o kitus parametrus. Pavyzdžiui, ar transakcijų kiekis tinkle didėja, ar daugėja žmonių atsiskaitančių jomis, programuotojų dirbančių prie kriptovaliutų projektų. Tai šiais parametrais žiūrint viskas auga“, – sako R. Bieliauskas.

Jis nesiryžta tiksliai prognozuoti, kada kaina galėtų nusistovėti, tačiau, pasak jo, tam gali prireikti ir dešimties metų.

„Kuo trumpesniu laikotarpiu tuo sunkiau kainą nuspėti. Kiek po mėnesio ar metų kainuos nežinau, bet po dešimties metų: arba nulį kainuos ,arba tikrai daugiau nei dabar“, – sako jis.

Amerikiečių verslininkas, kriptovaliutų startuolio Londone kūrėjas Davidas Siegelis taip pat tiki, kad bitkoino kaina dar augs. Jis įsitikinęs, kad ji viršys 20 tūkst. dolerių ribą. Bent jau per artimiausius 2–3 metus. Taip jis nemano, kad turi nusistovėti „tikra“ vertė ir bitkoino kaina.

„Tikra kaina yra tokia, kokia yra dabar, nes tai kaina už kurią žmonės perka ir parduoda būtent dabar. 19 tūkst. dolerių buvo taip pat tikra kaina, žmonės pirko už ją. Žmonės, kurie pirko ties ta riba, jie nebuvo kvaili, jie manė, kad kaina padidės. Po to, aišku, gali sakyti, kad tai nebuvo toks geras sprendimas, tačiau po dešimt metų sakysi, gaila, kad nepirkau, kai bitkoinas kainavo 19 tūkst. dolerių“, – tv3.lt sakė jis.

REKLAMA

Tiesa, pašnekovų nuomonė išsiskiria kalbant apie bitkoino ir apskritai kriptovaliutų ateitį.

„Kriptovaliutos nėra sukurtos būti pinigais, jie nėra pinigai. Kriptovaliutos gali būti skirtos kasdieniams mainams, auginti savo portfelį, bet ne atsiskaitymams. Tai kaip auksas, tu nenaudosi aukso kasdien. Bet kitu atveju kritpovaliutas gali naudoti „išmaniesiems“ kontraktams: perkant draudimą, rašant testamentą, gaunant kreditą, skolinantis ar skolinant“, – sakė jis.

Tuo tarpu R. Bieliauskas mano, kad kriptovaliutomis naudosis visi. Tiesa, gal ir netiesiogiai ir net nežinos, kad naudoja, nes jų veiksmams bus tiesiog pritaikyta kriptovaliutų pati technologija.

„Turės žmogus kokią banko aplikaciją ir siųs draugui į Australiją 100 eurų, jis po akimirkos gavo Australijos doleriais, o kad ta transakcija jau technologijų lygyje bus įvykusi pagal bitkoino ar kitokį protokolą, jau nežinos to. Kitas scenarijus galėtų būti susijęs su tradicinėmis valiutomis. 95 proc. jų egzistuoja kaip elektroninė valiuta banko kompiuteriuose, tų fizinių banknotų ar monetų palyginti nedidelis kiekis. Tik technologiškai tai centralizuota skaitmeninė sistema Tai vienas scenarijus, kad jos bus kriptonoziuotos: ECB išleis kriptoeurą, FED – kriptodolerį. O jei tai ir neįvyks, tokias stiprias valiutas, kaip eurą ar dolerį, kriptovaliutos nepakeis. Be tokiose šalyse, kaip Venesuela, Zimbabvė, kur žmonės savo valstybinių valiutų nelabai naudoja, kai yra hiperinfliacija ir esi garantuotas, kad per mėnesį tavo pinigai penkis kartus nuvertės, tai ir kriptovaliutų svyravimas po keliasdešimt procentų ne toks baisus atrodo“, – pasakoja R. Bieliauskas.

REKLAMA

Jis taip pat priklausai vienai iš darbo grupių Briuselyje, kur yra svarstoma, kaip kriptovaliutos turėtų būti reguliuojamos. Pasak jo, Europos Sąjunga nesiruošia griežtai suvaržyti šios technologijos. Mat ir pačių kirptovaliutų, kaip sistemos, neįmanoma reguliuoti. Įmanoma reguliuoti tik jų keityklas, mokėjimų procesorius.

„Tokios įmonės turės atitikti pinigų plovimo prevencijos nustatymus, pažinti savo vartotoją ir panašiai. Reguliacijos negali užgniaužti technologijų, nebent įmanoma nustumti viską į pogrindį. Panašiai, kaip su failų persiuntimais per torrentus. Jie nelegalūs, bet 50 proc. interneto eismo sudaro per torrentus parsisiųsti parsisiuntimai, ir niekas to nesugeba sustabdyti. O nesugeba dėl to, nes tai decentralizuota technologija.

Lygiai tas pats su kriptovalituomis. Jeigu kokia šalis uždraustų, ar imtų griežtai reguliuoti, tai būtų du efektai. Viena, visos įmonės, kurios ten teikia paslaugas, tiesiog į kitas šalis išsikraustytų. Antra, decentralizuoti sprendimai išpopuliarėtų: decentralizuotos piniginės, keityklos, mokėjimų procesoriai. O tai reiškia, kad teisėsaugai nebebūtų kur kreiptis, gauti duomenų, jie nieko nebematytų. Priešingai nei dabar, su jais yra bendradarbiaujama. Be to, išpopuliarėtų anonimiškos, sunkiai susekamos, kriptovaliutos“, – mano „CoinGate” technikos direktorius Rytis Bieliauskas.

Nė nesuprasime, kur veikia „blockchain“

Kalbant apie „blockchain“ technologiją, pašnekovai įsitikinę, kad ji puikiai įsilies į mūsų gyvenimus mums to nė nepastebint.

REKLAMA

„Vienas iš tikėtinų variantų, kad įvyks kažkas panašaus kaip su „Linux“ operacine sistema. Daugumos žmonių paklausus, ar jie ją naudoja, dauguma pasakys, kad ne. Bet iš tikrųjų visi žmonės naudoja tiesiogiai ar ne, bet to nežino. Kompiuterinės sistemos, serveriai ,svetainės, išmanieji – už visko „Linux“.

Yra daug kalbama, „blockchain“ žodį deda ir kur reikia, ir kur nereikia. Panašiai, kaip internetui populiarėjant online ir web visur klijuodavo. Sprogus .com burbului, 90 proc. įmonių bankrutavo, bet tai mums davė „Google“ ir „Facebook“. Panaši stadija dabar su „blockchain“ ir kriptovaliutomis“, – pasakoja R. Bieliauskas.

Jis paaiškina, kad atėjus „blockchain“ technologijai, nebereikės trečiosios šalies, kuris padėdavo išspręsti pasitikėjimo klausimą. Pavyzdžiui, nebereikės notaro, banko. „Blockchain“ technologija padės užfiksuoti patį sutarties faktą, padės atliktai tai, kam nereikės žmogiškojo faktoriaus.

„Ar tikrai žmonės visi supras, kaip ta technologija veikia? Tai nėra būtina ir manau, kad nebus. Kaip dabar, kad didžioji dalis nesupranta, kaip veikia technologine prasme internetas, ar mobilusis, ar el. paštas, bet naudojasi“, – teigia jis.

D. Siegel mano, kad „blockchain“ į kasdienį įprastų žmonių gyvenimą įsilies jau po 3–5 metų.

„Važiuojant autobusis, skrendant lėktuvu, „blockchain“ tokeną naudosi, kaip savo bilietą. Neturėsi jokių kortelių. Kaip dabar ir programėlės telefone padeda, tik viskas taps daug paprasčiau, greičiau ir pigiau. Kitose vietose gal ir ilgiau viskas truks, tačiau Lietuvoje ir Estijoje 3 metų gali užtekti.

REKLAMA

Manau, kad žmonės net nepastebės „blockchain“, tiesiog matys, kad dalykai pigesni greitesni ir geresni, nebebus taip sunku viską daryti ateityje. Dabar kainuoja daug naudotis kreditine kortele, ja lengva naudotis, bet daug kainuoja. Ir yra daug kreditinių kortelių apgavysčių, vagiami numeriai ir mes mokame daugiau mokesčių dėl to. Manau, kad ateityje viskas atrodys taip pat, tik su daug mažesniais mokesčiais Visada viskas apie žmones, ne technologijas. O žmonės pradeda po truputį keisti savo mąstymą“, – sako D. Siegel.

Paklaustas apie Lietuvos poziciją vystant „blockchain“ technologiją, D. Siegel neabejoja, kad rinka nors ir maža, galima kurti gerus produktus visam pasauliui – čia jau įsikūręs „blockchain“ centras, tad padedama stiprėti šioje pozicijoje.

Tiesa, čia turime privalumų ir prieš Estiją.

„Problema su Estija, kad ten mažai technologijų vystytojų, inžinierių, jie visi tokie užsiėmę, kad neturi galimybių. Lietuvoje turime daug ir tai geria, bet Ukraina turi dar daugiau. Tai Lietuva kažkur viduryje. Čia viskas dar prasideda, dar tik statoma“, – sako D. Siegel.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
[email protected]

Naujienų portalo tv3.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB All Media Lithuania sutikimo draudžiama.

Top Video

Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Vilnietės kruopose – nelaukti svečiai
DABAR RODOMA
Vėlinės šiemet kainuos daugiau: vien žvakės brango 70-80 centų
DABAR RODOMA
Mirtinos ligos židinys Kaune: gyventojams iškilo didelė grėsmė
DABAR RODOMA
Jonavos rajono gyventojai negali atsigauti po vilkų antpuolio
DABAR RODOMA
Jaunos moters tragedija: praradęs žmoną vilnietis protu nesuvokia ligoninės veiksmų
DABAR RODOMA
Tai, dėl ko žiūrime krepšinį: Chriso Kramerio dėjimas iš visų kamerų
DABAR RODOMA
Skaudūs lietuvės išgyvenimai gimdymo palatoje: tokie daktarai dirbti negali
DABAR RODOMA
„X Faktoriaus“ dalyvės stiprybė gali būti pavyzdžiu: paprasčiausių dalykų teko mokytis iš naujo
DABAR RODOMA
Sąjūdžio mitingas Vingio parke: ką tautai pažadėjo Algirdas Brazauskas?
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Tomas Beinaravičius (nuotr. tv3.lt)
Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando ...
Huawei Mate 20 PRO (nuotr. YouTube)
Metų pabaigos prekybos karštinei ruošiasi visi išmaniųjų telefonų gamintojai. Vienas po kito rinkoje pasirodo patys naujausi, geriausi ir išmaniausi telefonai, kurie galėtų ...
LVPA diskusija
Be mokslo kuriamų inovacijų pasaulis negalėtų tobulėti ir judėti į priekį, tačiau be verslo sugebėjimų tos inovacijos turbūt taip ir nepasiektų dienos šviesos ir savo galutinių ...
Mikročipas (nuotr. SCANPIX)
Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ pirmajai grupei savo darbuotojų Estijoje jų noru jiems po oda ketvirtadienį implantavo NFC lustus, taigi dabar jie galės be jokių raktų ar ...
REKLAMA

Top Video

Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Kraupi žmogžudystė Palangoje: aiškėja šiurpaus nusikaltimo detalės
DABAR RODOMA
Vilnietės kruopose – nelaukti svečiai
DABAR RODOMA
Vėlinės šiemet kainuos daugiau: vien žvakės brango 70-80 centų
DABAR RODOMA
Mirtinos ligos židinys Kaune: gyventojams iškilo didelė grėsmė
DABAR RODOMA
Jonavos rajono gyventojai negali atsigauti po vilkų antpuolio
DABAR RODOMA
Jaunos moters tragedija: praradęs žmoną vilnietis protu nesuvokia ligoninės veiksmų
DABAR RODOMA
Tai, dėl ko žiūrime krepšinį: Chriso Kramerio dėjimas iš visų kamerų
DABAR RODOMA
Skaudūs lietuvės išgyvenimai gimdymo palatoje: tokie daktarai dirbti negali
DABAR RODOMA
„X Faktoriaus“ dalyvės stiprybė gali būti pavyzdžiu: paprasčiausių dalykų teko mokytis iš naujo
DABAR RODOMA
Sąjūdžio mitingas Vingio parke: ką tautai pažadėjo Algirdas Brazauskas?

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų