Populiariausios parduotuvės pasiaiškino, kodėl parduoda prastesnės kokybės produktus

Tyrime dėl galimai žemesnės kokybės maisto produkcijos Lietuvoje prakalbo ir maisto produktų pardavėjai bei tiekėjai. Dalis jų prastesnės kokybės produkciją aiškino techninėmis klaidomis, kiti gynėsi, kad pardavėjai neturi įtakos produktų sudėčiai.

tv3.lt koliažas
2

Paskutiniame Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje lankėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika bei maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų atstovai.

Neturi įtakos produktų sudėčiai

Komisija maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų teiravosi, kodėl tarp jų prekių rasta ta pati prastesnės kokybės produkcija nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Anot UAB „Maxima LT“ atstovės Ingos Bartkevičiūtės, prekybininkai neturi įtakos produktų sudėčiai, jie gali tik kontroliuoti produktų kokybę.

Maxima (nuotr. Fotodiena.lt)

„Dauguma tų produktų yra įsigyjama iš Lietuvoje įsikūrusių distributorių. Kalbant apie tarptautinius prekės ženklus, prekybininkas neturi nei svertų, nei priemonių įtakoti tų produktų sudėtį. Tai mes kontroliuojame produktų kokybę. Tai tokią kontrolę mes vykdome ir iš tiriamų produktų sąrašo neturime duomenų, kad nė vienas iš jų neatitiktų reglamentuojamų reikalavimų“, - posėdyje tvirtino parduotuvės atstovė.

(2 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Maisto produktai, kurių sudėtis skiriasi

Vis dėlto, vadovė pastebėjo, kad prekių kokybė gali skirtis dėlto, kad „gamintojai turi neretai skirtingus fabrikus skirtingose šalyse ir gal iš vieno važiuoja šiek tiek vienokios sudėties produktai, iš kito kitokios“.

Į Lietuvą prastesnės kokybės nei Vokietijoje šokoladinį kremą „Nutella“ ir jogurtus „Activia“ importuojančios įmonės UAB „Eugesta“ atstovas Aurimas Stabingis taip pat tikino, kad įmonė neturi įtakos praduodamų prekių sudėčiai.

REKLAMA

„Tai nėra vienintelis kriterijus, kaip mes atsirenkame produkciją. Pirmiausia susirandamas partneris, su juo pasirašoma bendradarbiavimo sutartis. Paprašome gamintojų pateikti jų asortimento sąrašą, pavyzdžius, kuriuos būtų galima parduoti Lietuvos teritorijoje. Sąrašui mes neteikiame specialių reikalavimų“, - posėdyje kalbėjo A. Stabingis.

Negali rinktis

Tuo tarpu UAB „Palink“ (parduotuvės „Iki“ savininkė) atstovė Nijolė Kvietkauskaitė posėdyje teigė, kad rinkdamiesi produkciją prekybininkai neturi galimybės rinktis iš prekių gausos.

Prekybos centras Iki

„Pirmiausia mes, kaip prekybininkai, renkamės vieną produktą iš vieno. Niekada nesam situacijoje, kad vienas platintojas ar gamintojas užsienyje pateiktų mums spektrą produktų ir sakytų mums: išsirinkite kokybę. Tai labai svarbus aspektas, kad netęstume diskusijos, kad prekybininkas gali kažkokiu būdu lemti kokybę produktų, tiekiamų į rinką“, - sakė atstovė.

Ginasi techninėmis klaidomis

Padažą „Uncle Ben‘s“ į Lietuvą importuojančios įmonės „Mars Lietuva“ atstovė Skaistė Sruogaitė aiškino, kad padažo sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skyrėsi dėl apvalinimo klaidos.

„Tai yra tikrai apvalinimo klausimas, buvo padaryta klaida etiketėje iš šiuo atveju tiek vokiškas, tiek lietuviškas produktas turi 2,6 proc. daržovių“, - posėdyje teigė atstovė.

(26 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Parodė, kiek kalorijų turi skirtingi maisto produktai

Tuo tarpu UAB „Dr. Oetker Lietuva“ atstovas Sergej Polovčenko taip pat tikino, kad Lietuvoje platinama jų produkcija nepelnytai laikoma prastesnės kokybės nei Vokietijoje, nes ant pakuotės neva suklysta įvardinant sudėtį.

REKLAMA

„Įvyko techninis nesklandumas, buvo keičiama receptūra – palmių aliejus keičiamas į saulėgrąžų aliejų ir įvyko techninis nesklandumas. Vokietijoje buvo nupirktas produktas senoje pakuotėje su palmių aliejumi, o pas mus buvo ant pakuotės buvo nurodytas saulėgrąžų aliejus. Tai techninė klaida, kuri buvo pašalinta“, - tvirtino atstovas.

Techninėms klaidoms sudėties skirtumus priskyrė ir UAB „Nestle Baltic“ atstovė Ariana Rastauskaitė.

„Mūsų produktas, kiek mes žinome, buvo lyginamas Lietuvoje ir Vokietijoje. Jis gaminamas abiem rinkoms Vengrijoje ir yra tos pačios receptūros. Tas ženklinimo skirtumas, kuris buvo pažymėtas, atsiduria ant pakuotės grynai dėl to, kad keitimas pakuočių po tam tikro gamybos proceso pakeitimo greičiau įvyko Lietuvoje nei Vokietijoje“, - teigė atstovė. 

Problemos ir kitose rinkose

Seimas Laikinąją tyrimo komisiją yra įpareigojęs išanalizuoti, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko vėliau nei kitos Vidurio ir Rytų Europos šalys.


Rašyti komentarą...
H
Hahaha
2018-01-11 15:09:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Litovcus kaip visad per subine varo!
Atsakyti
-1

H
Hihihi
2018-01-11 17:15:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Varo ne litofcus, o visus buvusius sovietus, tam tarpe maskolius.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų