Tyrimas dėl prastesnės kokybės maisto produktų tyrimo eina į pabaigą. Šiandieną Seime apsilankęs Europos Komisijos narys, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Povilas Andriukaitis tikino, kad nereikėtų skirstyti Rytų ir Vakarų Europos į atskiras dalis, mat problemų dėl dvejopos kokybės rado visos šalys. Tiesa, kaimynai latviai problemos čia nemato.

Vytenis Povilas Andriukaitis (nuotr. Fotodiena.lt)

Vytenis Povilas Andriukaitis (nuotr. Fotodiena.lt)

V. Andriukaitis posėdžio metu kalbėjo, kad apie dvejopą maisto produktų kokybę pradėta kalbėti dar 2015 m. Airijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Lenkijoje bei kitose šalyse. Tuomet nuspręsta, kad reikėtų šį klausimą pradėti kelti Europos Komisijos lygmenyje.

Skirtinga kokybė nereiškia, kad produktas nesaugus

Visgi, kaip pabrėžia V. Andriukaitis, net ir dabar atlikti tyrimai parodė, kad nėra nė vieno atvejo, jog tuose maisto produktuose būtų elementų, kurie neleistini maisto saugos kontekste.

„Maisto sudėtyje tik tie elementai gali būti, kurie praėję tyrimus ir gavę sertifikatus. Nesvarbu ar tai papildai, ar konservantai, jokių nukrypimų nuo saugumo nekonstatuota nė vienoje šalyje. Maisto gamintojai žino kokiomis teisinėmis pasekmėmis gali baigtis, jei taip padarytų, tad iš maisto saugos požiūrio kol kas dabartinei maisto industrijai neturime priekaištų“, – sako jis.

REKLAMA

Tiesa, jis pastebi, kad prastesnė maisto kokybė ilguoju laikotarpiu be abejo daro įtaką žmonių sveikatai – daugiau sergama diabetu, nutukimu, vėžių, kraujagyslių ligomis.

„Kokybės ingredientai, receptūra, brandiniai gaminiai, kurie visoje ES parduodami, akivaizdu, kad industrija turi teisę keisti receptūras, bet ji jas keisdama turi laikytis taisyklių“, – prideda jis.

V. Andriukaičio teigimu, gali iškilti problemų, kai pasikeičia skoninės produkto savybės pakeitus receptūrą ir dėl to galvojama, kad produktas prastesnės kokybės, tačiau tai nėra tiesa. Kaip pavyzdį eurokomisaras nurodo, kad dalis industrijos cukrų keičia saldikliais.

„Tai iššaukia kitą problemą, žmonės neinformuoti, nesusiduria su tuo ir mano, kad jei skonis pasikeitė, kokybė suprastėjo“, – sakė jis primindamas, kad šalių institucijos turėtų informuoti apie pasikeičiančias sudėtiės kompozicijas.

Lietuva ne paskutinė pradėjusi tyrimą

Pasak jo, kai šalys narės iškėlė klausimą, kad dideli nukrypimai receptūrose, nors pavadinimas tas pats, ir, kai pradėta teigti, jog turtingesnės ES šalys turi kokybiškesnius produktus, o ne tokios turtingos – prastesnius, tai privertė suklustu Europos Komisiją, nes atsirado politinis pagrindas.

Komisija į tai reaguodama iš karto skyrė milijoną eurų, kad visose šalyse būtų atliktas tyrimas. Vienos tik savo prekių viduje atliko, kitos palyginamąsias studijas, kaip Lietuva atliko su Vokietija. Duomenys dabar iš visų šalių jau gauti.

„Aš nematau čia problemos, kad vėliau įsijungė. Nes po to, kai Lietuva pateikė savo duomenis, dar vėliau pateikė ir kitos šalys. Lietuva tarp devynių, kurios anksčiau pateikė, o dabar gruodį užbaigta su visomis“, – teigė jis.

REKLAMA

Pasak jo, šie tyrimai tėra pirminiai, nes kiekvienos šalies atsakingos institucijos vadovavosi savomis metodologijomis, mat bendros dar nebūta.

„Kadangi nėra bendros metodikos, tai kol kas atsakymai tų šalių yra preliminarūs. Jie parodė, kad taip, kokybės problemos varijuoja visoje ES, tai nėra Lietuvos vartotojų diskriminavimas kaip suformuota Seimo nutarime. Vargu ar tai įrodysit, nes tyrimai parodė, kad ta problema visuotinė, visoje rinkoje, tik skiriasi variacijos produktų ir pan.“, – nurodė V. Andriukaitis.

Šiuo metu yra paprašyta, kad būtų nustatyta bendra metodologija iki balandžio mėnesio, tuomet laboratorijos iki šių metų gruodžio mėnesio paruoš tarpinę ataskaitą jau naudodamos nustatytą metodologiją.

„Mūsų nuomone, tikėtina, kad galutiniai rezultatai ir vertinimo sistemos pataisymas bus užbaigti 2019 m. pabaigoje“, – pridėjo jis.

Problemos yra visoje Europos Sąjungoje

V. Andriukaičio teigimu, šalys narės pristatė analizes ir jos rodo, kad problemos yra visoje Europos Sąjungoje.

„Negalima daryti išvados, kad yra diskriminacijos tarp senųjų ir naujųjų ES narių. Vokietijoje yra problemos, Belgija, Malta, Protugalija. Latviai, kaip nekeista, pasakė, kad neturi problemų. Gal jų tyrimo metodika kitokia. Bet kaip paaiškinsite, kad Lietuva mato, o Latvija ne, nes yra naujosios abi ES šalys“, – kalbėjo eurokomisaras.

Kaip pavyzdį jis nurodo ir skirtingus įstatymus tarp šalių, kur numatyta, kad kiek proc. mėsos turi būti dešrelėse. Pasak jo, būna kai vienoms šalims gamina su didesniu kiekiu mėsos, kitoms eksportuoaj su mažesniu, tačiau tai nereiškia, kad maistas būtų nesaugus.

REKLAMA

„Naujų teisės aktų, kurie galėtų užpildyti spragą teisiniame reguliavime nereikia. Iš komisijos pusės naujų teisės aktų nereikia, bet kyla klausimas, ar nereikės esamų teisės aktų papildymo. Tai papildymai į segmentinius, horizontalius įstatymus galėtų būti, kaip nesąžiningos komercinės veiklos įstatymo, kur būtų galima galvoti apie bausmių ar sankcijų padidinimą. Tai pradinių diskusijų peržvalga. Tai paaiškės, kai bus tas projektas šių metų pabaigoje dėl dvejopos maisto produktų projekto ir galutinio 2019 m.“, – patikina eurokomisaras.

G. Burokienė: Lietuva privalo turėti kokybiškesnius produktus

Seimo narė, Laikinosios tyrimo komisijos (dėl maisto produktų) pirmininkė Guoda Burokienė dar prieš posėdį sakė, kad tyrimas eina į pabaigą, paskutinis posėdis numatomas sausio 11 dieną, o tada bus formuojamos išvados.

Po posėdžio, ji patikino, kad tirti dar yra ką, nes tai visgi pripažinta kaip problema, tik ne tik Lietuvos problema, bet visos Europos Sąjungos.

„Komisaras pabrėžė, kad problema visgi yra ir yra ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Ir tiesiog buvo nuostabu išgirsti, kad vienintelėje Latvijoje nėra problemos, negaliu paaiškinti šito dalyko, Lietuva mato problemą, nes yra sudaryta komisija ir mes nagrinėjame.

Kad produktai yra kitokie pripažino net Europos Komisija, penki direktoratai susivienijo ir bando ištirti, kur yra problema ir kaip ją spręsti. 28 šalys plius Norvegija susijungė ir bando ieškoti, kur problema, kodėl produktų sudėtis vienur vienokia, kitur kitokia. Kad tas produktas yra saugus ir mūsų veterinarijos tarnyba patvirtino, pakeičiama sudėtis tiesiog, aliejus kitoks panaudojamas, mažiau kiaušinių, cukraus, kas yra geria tikriausiai“, - kalbėjo ji.

REKLAMA

Pasak parlamentarės, gaila, kad Europos Sąjunga problemą įvardijo dar 2015 m., bet tik 2017 m. kovo mėnesį suformulavo užduotį, o išvadą pateiks tik 2019 m. gale.

„Bandysime savo išvadose nurodyti, kad Lietuva ne gali o privalo turėti tokių pat kokybiškų produktų, kaip ir visos kitos šalyse. Pažiūrėsime, kas direktyvoje parašyta, gal galimą ko reikalauti. Sausio 11 dieną susitinkame su gamintojais, su industrija ir kalbėsime kodėl jie perka prastesnės maisto kokybės produkciją, gal čia yra jų užsakymas. Mes to nežinom“, - svarstė ji.

 

Kiek anksčiau G. Burokienė pasakojo apie skalbimų miltelių kokybės reikalavimus. Pastaruosius, jos nuomone, Lietuvoje juos reikėtų griežtinti ir tai būtų įmanoma padaryti iki 2019 metų, tačiau panašu, kad institucijos to daryti nėra pasirengusios.

„Kad būtų produktai kaip Vokietijoje tai ir atitinkama kokybė turėtų būti kaip Vokietijoje. Susidariau išvadą, kad pas mus skiriasi kokybės standartai ir jie turi būti europiniai. Pavyzdžiui, kodėl vokiški skalbimo milteliai geriau skalbia nei Lietuvoje? Lietuvoje veikliosios medžiagos kokybės intervalas nuo 14 iki 24, o Vokietijoje 24 arba nuo 20 iki 24. Tai komerciškai kuo mažiau veikliosios medžiagos, tuo ji pigesnė. Tai maiste ir taip pat neturėtų mažinama kiaušinio trynių kaip majonezo atveju, palmių aliejus nenaudojamas vietoje saulėgrąžų.

Tai normos griežtėti turėtų. Kol kas institucijos nepasirengusios to daryti, kad jei pradėjo dirbti tai puiku, bet dar reikės šnekėti su institucijomis, kurios atsakingos už kontrolės, kokybės standartus. Aišku, niekaip negaliu atsitokėti nuo sveikatos apsaugos atsakymų“, – anksčiau komentavo G. Burokienė.

REKLAMA

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad rugsėjo mėnesį buvo atliktas Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėties skirtumai. Tirtas tokios pačios išvaizdos pakuočių skirtingas paženklinimas. Nustatyta, kad net 23–jų iš 33–jų tirtų – prastesnės kokybės.

Po to pavesta Seimas spalį sudarė komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. Tyrimą ji turi baigti iki pavasario sesijos, kovo 10-osios.  

Eklektik
2018-01-05 13:01:56
Tikras lietuviskas vagis. Pagautas su 90000 otkatu kiseneje ir tokiu pat kaip ir jis socdemu pasiustas toliau vogti I briuseli. Tai tik issigimeliai ruskiai kysininkus kisa I kalejimus. Lietuva siuncia I dar geresnius postus.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Je 2018-01-06 10:50:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Je, Andriukaitis teisėjauja iš anksto. Dar nenustatyti faktai pagal vieningą ES patikros sistemą ,o jau skėsčioja rankomis,šveplina šonan...   ATSAKYTI
Be sąžininės 2018-01-05 15:13:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ir be sarmatos. Melagis   ATSAKYTI
2018-01-05 13:50:38
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kaip skirtingų sudėčių prekės gali būti pavadintos tokiu pačiu pavadinimu? Skirtingos komplektacijos automobiliai nevadinami tuo pačiu pavadinimu.   ATSAKYTI
Eklektik 2018-01-05 13:01:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tikras lietuviskas vagis. Pagautas su 90000 otkatu kiseneje ir tokiu pat kaip ir jis socdemu pasiustas toliau vogti I briuseli. Tai tik issigimeliai ruskiai kysininkus kisa I kalejimus. Lietuva siuncia I dar geresnius postus.   ATSAKYTI

Top Video

Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Internautai pašėlo: mama įkėlė įrašą, kaip mažametis vairuoja ir viršija greitį
DABAR RODOMA
Negalėjo nenufilmuoti: praeiviai stabtelėjo žiūrėti, ką moteris vedžioja lauke
DABAR RODOMA
Mama slapta užfiksavo šokiruojantį slaugės elgesį su jos negalią turinčiu sūnumi
DABAR RODOMA
Tiesioginio eterio įrašas atskleidė vagystę: kuriozas tapo sensacija
DABAR RODOMA
Dėl gyvūno pikantiško poelgio modeliui teko raudonuoti
DABAR RODOMA
Moteris palikusi atvirus automobilio langus labai greitai to pasigailėjo
DABAR RODOMA
Darbuotojai užfiksavo poros akimirką restorane: visi internautai ėmė jų ieškoti
DABAR RODOMA
Pamačius šalia važiavusį automobilį išsitraukė kamerą: to dar nebuvo regėję
DABAR RODOMA
Keistos išvaizdos žuvis sukėlė sąmyšį: atrodo, kaip su žmogaus veidu
DABAR RODOMA
Venckienės palaikymo mitingo dalyvė: aš buvau pas Neringą kameroje
REKLAMA
Šeima (nuotr. Karolio Kavolėlio)
Darbuotojų atstovai antradienį išsakė paramą prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai suteikti papildomą laisvadienį vieną vaiką iki 12 metų auginantiems tėvams, tačiau darbdavių ...
Asociatyvi (nuotr. Organizatorių)
Už didesnių plastiko maišelių dalinimą nemokamai prekybininkus siūloma bausti tūkstantinėmis baudomis. Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Aplinkos apsaugos ...
Bankomatas (nuotr. Fotodiena.lt)
Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių ...
Lietuvos bankas Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos, prižiūrinčios  finansų įstaigas, vadove ketinama skirti centrinio banko valdybos nario Mariaus Jurgilo patarėją Jakateriną ...
Tadas Povilauskas
SEB banko užsakymu trečio ketvirčio pabaigoje atlikta gyventojų apklausa dėl būsto kainų lūkesčių atskleidė, kad žmonių nuomonė regionuose keičiasi skirtingai. Apklausti ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų