Po Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimų – išvada: nevalgyti išvis

Rugsėjį paviešintas Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) maisto kokybės tyrimas atsakingas institucijas persekioja iki šiol. Seime vienas po kito eina aiškintis institucijų pareigūnai, kodėl apie prastesnės kokybės maisto produktus, tiekiamus Lietuvai, neprabilta anksčiau.

3

Šiandien pranešta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba jau paprašė finansavimo iš Europos Komisijos: beveik 200 tūkst. eurų skirtų išsiaiškinimui, ar vartotojai pastebi skirtingą produktų kokybę Lietuvoje ir, ar jie dėl to nepatenkinti. Tuo tarpu Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas teigė, kad apskritai šie tirti produktai nepriklauso sveikai mitybai ir jų nereikėtų valgyti.

Tokie produktai nepraleidžiami į mokyklas

Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas tikino, kad atliktas 33 maisto produktų kokybės Lietuvoje ir Vokietijoje tyrimas – ne mokslinis. Tai tik pilotinis tyrimas skirtas, apskritai įvertinti, ar tokia problema egzistuoja.

„Tie rasti skirtumai minimalūs – vienur vienas blogas aliejus, kitur kitoks blogas aliejus, bet pažymėta. Jei būtų klaidinama būtų pažeidimas. Bet yra nurodyta. Pavyzdžiui, Lietuvoje kolos skardinėje 9 šaukšteliai cukraus, o Graikijoje 12. Tai sakyti, kad Lietuvoje nelygu ir negerai, tai gal kaip tik gerai.

Visi šie produktai (33 tirti – tv3.lt) nepriklauso sveikai mitybai ir praktiškai nei vieno, gal išskyrus jogurtą, nesiūlyčiau jo vartoti. Jei kalbant populiariai, iš šlamšto kategorijos vos ne visi. Ir tos didžiulės korporacijos teikia visam pasauliui prekes. Mažai tikėtina, kad vienai šaliai paleistų atskirą liniją, juo labiau kad tas skirtumas nei su pigumu susijęs“, - kalbėjo Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.

(3 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Paviešino, kurie maisto produktai Lietuvoje daug prastesnės kokybės nei Vokietijoje

Pasak jo, geriau išvis nevartoti sąraše nurodytų produktų, o vartoti šviežią pagamintą maistą, bet ne džiūvėsius ir konservantus.

REKLAMA

„Dauguma šių produktų mokyklose net neleidžiami ir jie yra netinkami, nesveiki. Aiškintis, kas blogiau ar, kad čia per daug cukraus, ar kad saldikliai. Nenoriu supopuliarinti, bet tie kurie rūpinasi mažinti svorį, jie stengiasi mažiau cukraus vartoti.

Tai nėra mūsų kompetencija drausti, mūsų kompetencija neleisti to vaikų mitybai, ligoninėse keičiame maitinimo tvarką. Dalis praeina, bet tie produktai sveikai mitybai nepriklauso.

Iš šitų tyrimų nesimato tendencijos, kad tiekiami blogesni produktai. Po kablelio dešimtoji dalis gramo ir tai nebūtinai į blogąją pusę. (...) Kvapiosios medžiagos nėra pageidaujamos, bet jei jos nurodytos tai vartotojai pageidauja“, - kalbėjo A. Kranauskas.

Jo teigimu, reikia laukti nustatytų bendrų Europos Sąjungos kriterijų, kad būtų galima įvertinti maisto produktų skirtingą kokybę.

G. Burokienė: negaliu atsitokėti nuo sveikatos apsaugos atsakymų

Dar posėdžio metu, po Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo pastebėjimų buvo klausima, tai gal nevartoti tada iš viso produktų. Po posėdžio, Seimo narė, Laikinosios tyrimo komisijos (dėl maisto produktų) pirmininkė Guoda Burokienė teigė, kad nėra gauta atsakymų, kodėl diskusija pradėta tik dabar, o ne nuo 2011 m., kada pirmą kartą pradėti kelti šie klausimai. O Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymai problemos nė nesprendžia.

„Nes mūsų vartotojų teisės priklauso ES šalių komitetui, kurie gauna visą naują informaciją ir viską žino. Tai. kodėl nebuvo prisijungta anksčiau prie šito tyrimo taip ir negavome atsakymų. Gavome labai abstraktų atsakymą iš Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris ne kaip išspręsti problemą atsako, o kad geriau nenaudoti tų produktų“, - sako G. Burokienė.

Pasak jos, per posėdžius išaiškėjo keli dalykai. Vienas jų, kad atsakingos institucijos aplaidžiai žiūri į savo darbą.

„Jie tikrai važinėja į komisijos posėdžius, tikrai girdėjo kokias problemas kėlė slovakai, čekai, net estai prisijungė 2015 m. ir nė vienoje jų ataskaitoje nebuvo pažymėta, kad jie girdėjo, jog galėjo toks tyrimas būti atliktas“, - aiškino G. Burokienė.

REKLAMA

Kitas svarbus aspektas – kokybės standartai. Pasak G. Burokienės, Lietuvoje juos reikėtų griežtinti ir tai būtų įmanoma padaryti iki 2019 metų, tačiau panašu, kad institucijos to daryti nėra pasirengusios.

„Kad būtų produktai kaip Vokietijoje tai ir atitinkama kokybė turėtų būti kaip Vokietijoje. Susidariau išvadą, kad pas mus skiriasi kokybės standartai ir jie turi būti europiniai. Pavyzdžiui, kodėl vokiški skalbimo milteliai geriau skalbia nei Lietuvoje? Lietuvoje veikliosios medžiagos kokybės intervalas nuo 14 iki 24, o Vokietijoje 24 arba nuo 20 iki 24. Tai komerciškai kuo mažiau veikliosios medžiagos, tuo ji pigesnė. Tai maiste ir taip pat neturėtų mažinama kiaušinio trynių kaip majonezo atveju, palmių aliejus nenaudojamas vietoje saulėgrąžų.

Tai normos griežtėti turėtų. Kol kas institucijos nepasirengusios to daryti, kad jei pradėjo dirbti tai puiku, bet dar reikės šnekėti su institucijomis, kurios atsakingos už kontrolės, kokybės standartus. Aišku, niekaip negaliu atsitokėti nuo sveikatos apsaugos atsakymų“, - po posėdžio komentavo G. Burokienė.

Skelbs papildomą informaciją, paprašė pinigų tyrimui

Tuo tarpu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Neringa Baronienė pasakojo, kad šiuo metu jau kreiptasi į Lietuvos gamintojus, kurie daugiausiai eksportuoja į ES šalis, 41 gamintoją, kuriems buvo pateikti klausimai susiję su dviguba kokybe, jau gaunami atsakymai.

Taip pat netrukus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos tinklalapyje turėtų būti pradėta skelbti informacija atskiroje skiltyje apie dvigubos kokybės produktus.

„Skelbsime visą apibendrintą informaciją, kurią tarnyba gauna bendradarbiaudama su kitomis tarnybomis, tiesiog ugdyti kritišką vartotoją“, - sako ji.


Rašyti komentarą...
n
ne apie kokybę
2017-12-20 14:00:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Prabudo po 27 metų. O kiek žmonių buvo susargdinta nuo neaiškios sudėties produktų iki šiol? Kas už tai atsakingas? Kam į prekybą įsileidžiami tokie produktai, kurie žalingi?
Atsakyti
0

N
Nepageidauja
2017-12-20 23:35:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
"vartotojai pageidauja"- tipiškas nieko neveikiančio ir už nieką neatsakingo biurokrato atsikalbinėjimas. Nuo kada vartotojai pageidauja prastesnės kokybės produktų? Ir kada kas vartotojų klausė, gal gamintojai? Almantą Kranauską už neatlikimą pareigų (veltėdis) ir tyčiojimąsi iš vartotojų, skubia tvarka reikia šalinti iš užimamų pareigų, be teisės dirbti vadovaujamą darbą. Ir dar čia kvepia korupcija.
Atsakyti
0

X
Xxxx
2017-12-21 08:03:20
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuprantu. Lietuvoje isvardinti produktai yra brangesni ir kenksmingesni. Nejau tai teisybe??? Ar nebus ispustas burbulas?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų