Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja.

Emigracija (nuotr. Organizatorių)

Emigracija (nuotr. Organizatorių)

Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei nekilnojamojo turto rinkai kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dėstytoju doc. dr. Ričardu Mileriu.

Įvertinęs faktą, kad šiais metais ypatingai išaugo emigrantų skaičius (per pirmus 8 mėnesius iš šalies išvyko jau 42 tūkstančiai gyventojų, kai per visus 2016 m. išvyko 50 tūkstančių), KTU docentas tikina, jog migracijos srautų ir mastų pasikeitimas mažai tikėtinas tol, kol Lietuvos ir kitų labiau ekonomiškai pažengusių Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominio išsivystymo lygis bus reikšmingai besiskiriantis.

REKLAMA

Geresnė padėtis – tik didžiuosiuose rajonuose

Pasak pašnekovo, 56-iose Lietuvos savivaldybėse daug optimistinių prognozių įžvelgti negalima, nes kiekvienais metais gyventojų skaičius tik mažėja. Čia 1996–2017 m. laikotarpiu kasmet vidutiniškai gyventojų skaičius sumažėjo nuo 0,28 iki 2,31 proc.

„Blogiausia padėtis yra Visagino, Akmenės, Ignalinos, Skuodo, Biržų ir Kelmės rajonų savivaldybėse, kur kasmet prarandama po 2 ir daugiau proc. gyventojų“, – tikina R. Mileris.

Ričardas Mileris (nuotr. Organizatorių)

Ričardas Mileris (nuotr. Organizatorių)

Geriausia demografinė situacija yra trijų didžiausių miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – rajonuose. Nors čia gyventojų skaičius didėja, R. Milerio teigimu, taip vyksta tik dėl vidinės migracijos, kai šių miestų gyventojai išsikelia gyventi į priemiesčius.

„Tokiu atveju padėtis iš esmės išlieka ta pati: nors ir atrodo, kad gyventojų skaičius didėja, pagal administracinį Lietuvos teritorijos suskirstymą pasikeičia tik šių mažais atstumais migruojančių gyventojų gyvenamoji savivaldybė“, – sako KTU docentas.

Nors minėtuose rajonuose padėtis geresnė, pažvelgus į bendrą situaciją ir šių miestų savivaldybėse gyventojų iš lėto mažėja: Vilniaus apskrityje vidutinis metinis gyventojų sumažėjimo tempas yra 0,39 proc., Klaipėdos apskrityje kasmet gyventojų sumažėja po 0,9 proc., o Kauno apskrityje – po 1,05 proc.

„Akivaizdu, kad šie teigiami skirtumai, lyginant su kitais regionais, yra sąlygoti didžiųjų miestų aukšto ekonominio aktyvumo, didelės verslo subjektų koncentracijos, investicijų, aukštesnio gyvenimo lygio ir didesnės darbo jėgos paklausos“, – teigia R. Mileris.

REKLAMA

Tikėtina perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla

Kaip veiksnius, darančius įtaką nekilnojamojo turto rinkos paklausai, KTU docentas įvardija ekonomikos ciklus, gyventojų pajamų lygį, vidaus migracijos srautų kryptis, užimtumą, verslo aktyvumą regione, komercinių bankų kreditų politiką ir netgi emocinį faktorių, kurį dažnai lemia subjektyvios nuomonės formuotojai dėl artėjančių kainų burbulų ir panašiai.

Nekilnojamo turto rinka, kaip ir demografiniai rodikliai, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išsiskiria. Didžiųjų Lietuvos regionų rinka savo specifika visai nebūdinga kitiems šalies regionams, kur tokie spartūs ekonomikos augimo ir plėtros procesai šiuo metu nevyksta.

„Ten didele dalimi viską lemia demografija – dėl vidaus ir tarptautinės migracijos susidarančių nuolatinių neigiamų srautų mažėjant gyventojų skaičiui, nekilnojamojo turto paklausa mažėja“, – sako R. Mileris.

KTU docentas pažymi, kad mažėjant Lietuvos gyventojų tankumui, kinta ir gyventojams tenkantis gyvenamojo ploto dydis: jei 1996 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 21 kv. metrų gyvenamųjų patalpų ploto, jau 2017 m. ploto dydis išaugo iki 30,7 kv. metrų. Remiantis dabartinėmis statybų apimčių ir gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis, 2040 m. šis rodiklis turėtų išaugti iki 53,6 kv. metrų.

„Kyla klausimas: ar realu, kad kiekvienas statistinis Lietuvos namų ūkis iš keturių asmenų ateityje galėtų gyventi vidutiniškai 200 kv. metrų būste? Labai tikėtina, kad regionuose jau netolimoje ateityje ims formuotis perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla, kas turėtų lemti kainų mažėjimą“, – mano pašnekovas.

REKLAMA

Mažėjant gyventojų skaičiui – auga kainos

„Verslas jau dabar neabejotinai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Dėl mažėjančios darbo jėgos pasiūlos, rinkoje auga kvalifikuotos darbo jėgos kaina, o tai didina gamybos sąnaudas“, – sako R. Mileris.

KTU docento teigimu, susidarius spaudimui didinti darbo užmokestį, kai iš esmės nepadidėja darbo našumas, skatinamas produkcijos savikainos ir kainų augimas. Tuo pačiu sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ima mažėti vartojimas regioninėse prekių ir paslaugų rinkose.

„Toliau nuo didžiųjų miestų esančiose vietovėse gali įsisukti sunkiai sustabdomas skurdo ratas: populiacijos mažėjimas sukelia vidaus paklausos ir darbo jėgos mažėjimą, o tai mažina regiono patrauklumą investicijoms, sulėtėja jo ekonominis aktyvumas“, – įsitikinęs R. Mileris.

Socialinės apsaugos sistemai šalies depopuliacija taip pat turi didelę įtaką. R. Mileris pastebi, kad mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir senstant visuomenei valstybinio socialinio draudimo sistema ateityje gali susidurti su rimtomis problemomis, siekiant užtikrinti šalies gyventojų socialinę apsaugą.

2001 m. statistiškai 100-ui darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje teko išlaikyti 21 pagyvenusį (65 m. ir vyresnį) žmogų. 2017 m. šis rodiklis išaugo iki 29. R. Mileris teigia, kad prognozuojamas šio koeficiento augimas ir ateityje.

Tuo tarpu demografiniai pokyčiai švietimo sistemoje pasireiškia tiek sumažėjusiu bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių moksleivių, tiek į aukštąsias mokyklas stojančiųjų skaičiumi.

„2000-2017 m. moksleivių skaičius sumažėjo 45,2 proc., įstojusių į universitetus – 29,3 proc., o į kolegijas – 21,7 proc. Tikėtina, kad šie skaičiai ir toliau mažės“, – teigia R. Mileris, svarstydamas, kad tokie pokyčiai lems esminius aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo sprendimus.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
REKLAMA
Ieva Valeškaitė (nuotr. LLRI)
Jei Kalėdų laikotarpiu kurį nors šventinį vakarą praleisite prie televizoriaus, neabejotinai išvysite jau klasiką tapusį filmą „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Piktuolio niurzgos ...
Sodų bendrija (nuotr. stop kadras)
Registrų centras ragina sodų bendrijas užregistruoti savo teritorijos ribas. Pasak jų, tai padėtų išvengti teisinių konfliktų, be to turint detalų bendrijos planą lengviau ...
Z. Jedinskij (nuotr. Fotodiena.lt)
Daliai Seimo valdančiųjų linkstant atsisakyti siūlymo apmokestinti bankų turtą ir vietoj to apmokestinti jų pelną, turto mokesčio iniciatorė Lietuvos lenkų rinkimų akcija ...
Agnė Jonaitytė-Karalienė (nuotr. „Swedbank“)
Kai kalbame apie svarbius karjeros pasirinkimus, atrodo, kad dažnai atsiduriame tokiose situacijose, kuriose mūsų pasirinkimas skamba kaip „arba, arba“. Pavyzdžiui, jei ...
STT  (nuotr. Fotodiena.lt)
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) siūlo viešinti informaciją apie Aplinkos apsaugos departamento atliekamus patikrinimus ir jų kontroliuojamus subjektus.
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
DABAR RODOMA
Paviešinta: apsvaigintą moterį nusitempė nepažįstamas, o apsauga nieko nesiėmė
DABAR RODOMA
In memoriam Vitalijus Cololo: draugai ir bendražygiai apie mirusį vyrą
DABAR RODOMA
„X faktoriuje“ – pirmoji kritika Gerdai: teisėjai pasakė, ko nori iš jos
DABAR RODOMA
Paviešintas įžūlus moters poelgis parduotuvėje: ją teisė 4 milijonai internautų
DABAR RODOMA
Akimirka sujaudino tūkstančius: berniukas pirmą kartą išvydo spalvas
Ornitologai įvertino Kauno priemones išvyti varnoms: padės tik trumpam
DABAR RODOMA
Ornitologai įvertino Kauno priemones išvyti varnoms: padės tik trumpam
DABAR RODOMA
Pakaunėje – gyventojų ir darbininkų konfliktas: prireikė net medikų
DABAR RODOMA
Streikas dėl algų Vilniaus universitete: štai sumos, kurias uždirba jo darbuotojai
DABAR RODOMA
Kolegos prabilo apie Panevėžyje nukritusį ir žuvusį kolegą
DABAR RODOMA
Prekybininkai apie naują mokestį – jis atsisuks kitu galu
DABAR RODOMA
Tėvai nemokamu vaikų maitinimu džiaugiasi, tik įžvelgia dar vieną problemą
DABAR RODOMA
Apžvalgininkas apie Seimo kartelės mažinimą: bus dar daugiau „balagano“
DABAR RODOMA
Medikai įspėja išsigandusius studentus, kaip saugotis užkrato
DABAR RODOMA
Literatūros ekspertas Šileris pasakė, kas lemia prastesnius moksleivių gebėjimus
DABAR RODOMA
Kraupi nelaimė Panevėžyje: žuvo nuo pastolių nukritęs statybininkas
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų