Pasirašytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų sutartys (nuotr. Organizatorių)

Pasirašytos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos darbų sutartys (nuotr. Organizatorių)

 

Energetikos įmonių holdingas „Lietuvos energija“ ketvirtadienį pasirašė sutartis su 345 mln. eurų vertės Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos rangovais. Teigiama, kad tai bus viena moderniausių jėgainių Europoje, ji yra pripažinta valstybei svarbiu projektu. Tačiau projektas turi ir priešininkų - prieš jėgainės statybą pasisako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

„Tai vienas svarbus žingsnis šiame projekte. Dabar dalykai vyks greičiau, aiškiau ir paprasčiau. Ši jėgainė padės išspręsti tris problemas: pirma - atliekų tvarkymą, antra - generuos šilumos mažesnę kainą ir trečia - pagaminsime lietuviškos elektros energijos“, - spaudos konferencijoje prieš sutarčių pasirašymą sakė „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas.

REKLAMA

Anot jo, naujoji jėgainė šilumą turėtų gaminti 2018-2019 metų šildymo sezono pradžioje.

Premjeras Algirdas Butkevičius kalbėjo, jog tai vienas svarbiausių Lietuvos energetikos projektų.

„Projekto kelias buvo sunkus ir buvo daug kliūčių, kad jis būtų gyvybingas. Buvo daug ginčų ir diskusijų. (...) Elektros energijos čia bus pagaminta 25 proc. visos Lietuvoje pagaminamos elektros ir apie 50 proc. Vilniui reikalingos šilumos. Svarbu, kad naudosime biokurą ir deginsime atliekas. Makroekonominiu lygiu šis projektas Lietuvai yra labai svarbus“, - tvirtino premjeras.

D.Misiūnas po sutarčių pasirašymo teigė, kad jėgainės statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje.

„Jau kai kas yra padaryta - yra išvalytas sklypas, kai kurie čia buvę pastatai nugriauti, kai kurios komunikacijos iškeltos. Statybos darbai turėtų prasidėti 2017 metų pradžioje, o 2018 metų pabaigoje turėtų būti patiekta pirmoji energija. Tai nereiškia, kad bus užbaigtas projektas. Mes jau tieksime energiją, o dar reikės kelių mėnesių visam projekto užbaigimui“, - BNS sakė D.Misiūnas.

Jo teigimu, nepaisanti to, kad projekto finansavimas yra užtikrintas, „Lietuvos energija“ vėliau ketina toliau ieškoti partnerio - finansinio investuotojo.

„Partneris nusipirktų akcijų iki 49 proc. Tiesiog nuo pat pradžių mes buvome nusprendę, kad tai bus projektas su privačiu partneriu ir laikomės savo plano“, - kalbėjo D.Misiūnas.

Projektui 150 mln. eurų paramą neseniai suteik Europos Komisija (EK), o Europos investicijų bankas (EIB) statyboms suteiks 190 mln. eurų paskolą - ji bus skirta iš Europos strateginių investicijų fondo (ESIF), dar vadinamo Junkerio planu. Dar apie 10 proc. lėšų jegainei skirs pati „Lietuvos energija“.

REKLAMA

Tokios pat jėgainės Kaune projektas įgyvendinamas kartu su Suomijos koncerno „Fortum“ antrine įmone „Fortum Heat Lietuva“. Vienos iš Vilniaus projektų rangovių Vokietijos koncerno „Steinmuller Babcock Environment“ vykdomasis direktorius Gertas Riemenschneideris (Gertas Rymenšnaideris) kalbėjo, jog projektas koncernui nebus per daug sudėtingas.

„Mes nematome jokių problemų šiame projekte. Mes jau pastatėme vieną jėgainę Klaipėdoje prieš keletą metų ir gavome daug patirties, dirbant su vietos įmonėmis, todėl mes nematome problemų, realizuojant šį projektą“, - BNS teigė G.Riemenschneideris.

„Kauno dujotiekio statybos“ vadovas Petras Sabalys BNS teigė, jog bendrovė bus atsakinga už kogeneracinės jėgainės projekto infrastruktūrą.

„Kontraktas yra didžiulis ir mums tokio masto - pirmas. Jis su didelėmis baudomis ir atsakomybėmis. Manome, kad bendromis pastangomis tikrai viską pastatysime. „Steinmuller Babcock Environment“ tieks katilus ir technologiją, o mes su „Budimex“ viską surinksime ir montuosime“, - teigė P.Sabalys.

Pasirašant sutartis, 6 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nariai surengė nedidelę protesto akciją prieš jėgainės statybą. Lazdynų rinkimų apygardoje kandidatuojantis LVŽS narys Vytautas Bakas sakė, jog maždaug 150 tūkst. Vilniaus gyventojų prieštarauja jėgainės statyboms.

„Mes kalbame apie sveikatą gyventojų. Toks objektas turėtų būti statomas šiek tiek toliau nuo gyvenamųjų namų. Aš remiuosi profesionaliai atlikta sociologine apklausa, kuri rodo, jog šiukšlių deginimui čia prieštarauja dauguma gyventojų iš Lazdynų, Vilkpėdės, Pilaitės ir Karoliniškių rajonų“, - BNS tvirtino V.Bakas. Jis ir atliko Lazdynų gyventojų apklausą, rašoma sąjungos pranešime spaudai.

REKLAMA

Jo teigimu, Lazdynų gyventojai labiausiai bijo smarvės, užterštumo, kad dėl nuodingų dujų didėja rizika susirgti, sunyks kraštovaizdis ir nuvertės jų turtas.

Seimo narė, LVŽS atstovė Rima Baškienė kartu su Valerijumi Simuliku ir Povilu Urbšiu įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, pagal kurias atliekų deginimo gamyklos ir kiti panašūs objektai galėtų būti statomi ne arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamųjų vietovių.

Vilniaus jėgainės komunalinių atliekų deginimo dalį ir bendras inžinerines sistemas už 178,29 mln. eurų įrengs Vokietijos koncernas „Steinmuller Babcock Environment“ kartu su didžiausia Lenkijos inžinerinių ir infrastruktūros objektų statybų grupe „Budimex“ ir Lietuvos dujotiekių statybos bendrove „Kauno dujotiekio statyba“, o Lenkijos energetikos objektų statytoja „Rafako“ už 149,65 mln. įrengs biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą.

Jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos ir biokuras. Pirmojo įrenginio elektros gamybos galia sieks 18 megavatų (MW), o šilumos - 53 MW, antrojo - atitinkamai 70 MW ir 174 MW.

 

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Pinigai, apsauginė kaukė. Justino Auškelio nuotr.
Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl ...
(Žygimanto Gedvilo ir Andriaus Bagdono nuotr.)
Dauguma tautiečių savaitgalius ar atostogas leidžia prie ežerų ar upių. Tačiau kyla konfliktai, nes žmonės nepasidalina vandens telkinių pakrančių. Šalia jų sodybas turintys ...
Asociatyvi nuotr. (nuotr. TV3)
Karantino metu išaugęs susidomėjimas sodybomis ir sodais vis dar tęsiasi. Žmonės domisi, ieško ir perka sodybas ar nedidelius namelius sodų bendrijose. Pasak nekilnojamo turto ...
Vilniaus oro uostas. Fotodiena/Justinas Auškelis
Latvijos oro bendrovė „AirBaltic“ pranešė nuo pirmadienio skraidinanti nauja kryptimi – iš Vilniaus į Kroatijos kurortą Dubrovniką.  Šiuo metu „airBaltic“ kasdien vykdo ...
Nida  (nuotr. Fotodiena.lt)
Pirmadienį po kelerių metų pertraukos atidaromas Nidos aerodromas – čia vėl galės leistis mažieji orlaiviai. „Džiaugiuosi, kad rastas sutarimas ir Neringą vėl bus galima ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų