REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečdalį šalies drabužių prekybos rinkos ir trečdalį sektoriaus apyvartos apimanti „Aprangos“ grupė skelbia puikius finansinius rezultatus ir žada toliau nemažinti apsukų, kai santykinai skurdesni Lietuvos gyventojai savo apdarams skiria tiek pat, kiek jiems išleidžia statistinis europietis.

REKLAMA
REKLAMA

Tokioje vieno prekybos milžino dominuojamoje rinkoje nepastebimai išaugo dėvėtų drabužių tinklas, pagal prekybos vietas jau gerokai peraugęs pačią „Aprangą“.

REKLAMA

Dar po gerų metų šalyje turėtų atverti ir pirmosios pigesnių drabužių H&M parduotuvės, bet, analitikų ir verslininkų vertinimu, šis Europoje ryškus vardas ryškaus poveikio Lietuvoje neturės.

Tiesa, pastarąjį dešimtmetį drabužiai šalyje kasmet po kelis procentinius punktus pinga, vis dėlto jų kainos palyginti išlieka aukštos. Ir išliks.

Užsukime į Vilniaus „Akropolį“, kuriame pirkėjus vilioja 45 drabužių parduotuvės. Šiame didžiausiame šalies prekybos centre veikia tinklo „Apranga“ tiesiogiai ir per frančizę valdomos ne tik pagal vardą atpažįstamos „Apranga“ bei „Aprangos galerija“, bet dar 10 parduotuvių su kitais žymiais prekių pavadinimais. „Akropolyje“ keturias populiarių prekių ženklų parduotuves taip pat valdo Panevėžio „Lėvuo“, po dvi – lenkų grupė LPP ir estų „Baltika“.

REKLAMA
REKLAMA

„Apranga“ ir kiti drabužiai

Šios keturios kompanijos apskritai kontroliuoja didžiumą ekonominės klasės mažmeninės apdarų prekybos šalyje.

Iš viso Lietuvoje dirba apie tūkstantį specializuotų drabužių ir avalynės parduotuvių, kurių apyvarta pernai sudarė apie 780 mln. litų.

Apie trečdalį šios visų mažmenininkų apyvartos pasiėmė trečdalį šalies rinkos užimanti „Apranga“, Lietuvoje suprekiavusi už 273,4 mln. litų.

„Taigi turime vieną didelį veikėją ir keletą smulkesnių, bet tie kiti žymiai atsilieka. Šiuo atveju, galima sakyti, vienas rinkos dalyvis diktuoja sąlygas, tendencijas, madas ir kartu – kainas“, – sako Justas Gavėnas, „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ specialistas ir priduria, kad kuo didesnis veikėjas – tuo didesnę derybų galią turi bendraudamas su tiekėjais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Puikius „Aprangos“ veiklos rezultatus sufleruoja ir pelningumo rezultatai. Praėjusią savaitę biržoje paskelbta, kad šios grupės praėjusių metų grynasis pelnas sudarė beveik 25 mln. litų ir buvo kone dvigubai didesnis nei 2010 metais. „Bendrovę reikėtų pagirti už laimėjimus ir aukštą pelningumą, – komentuoja banko „Finasta“ kapitalo rinkų departamento analitikas Tadas Povilauskas. – Kiti prekybininkai iš krizės išėjo žymiai labiau nukraujavę, tad „Apranga“ užėmė tokią poziciją, kai gali mažinti konkurentų skaičių arba silpninti jų galią. Pavyzdžiui, estų „Baltika“ jau ketvirti metai dirba nuostolingai – jos EBITDA yra minusinė.“

REKLAMA

Tuo metu investuotojams įdomiausias vadinamasis EBITDA pelningumas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją „Aprangos“ grupėje keletą metų yra pastovus ir kasmet viršija 10 proc. – jis iki 2 proc. buvo sumenkęs tik 2009 m. dėl finansų krizės padarinių.

Daugiau kaip pusę „Aprangos“ akcijų valdo koncernas „MG Baltic“. Dar prieš penkerius metus jam priklausė ir beveik pusė kito didžiojo mažmenininko „Lėvuo“ akcijų, bet jos buvo parduotos.

Lietuviai rengiasi iš „skudurynų“

Kai drabužių rinkos lyderiai generuoja užtikrintas pajamas ir pelną, gyventojų nuotaikos ir statistika rodo, kad lietuviai už drabužius permoka.

REKLAMA

Tačiau ne visi. Štai šiaulietė Erika Valiulytė sugeba užpildyti savo spintą taip, kad visų jos pirkinių suma sudėjus būtų net mažesnė negu viena suknelė, pirkta iš „Aprangos“ per frančizę valdomos parduotuvės „Mango“. Ir atrodo Erika madingiau negu dauguma miestiečių.

Jos paslaptis paprasta – dėvėtų drabužių parduotuvės. „Parduotuvėje „Gausa“ už 2 litus nusipirkau violetinę danų dizainerės Line Hawaleschkos suknelę ir negaliu atsidžiaugti, – atskleidžia E. Valiulytė. – Suknele pasipuošiu ypatingomis progomis ir vilkiu ją mieliau nei pirktąją „Mango“. Savaitraštis pateikia merginos mėgstamiausių drabužių krepšelį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Du didžiausi šalies dėvėtų apdarų tinklai „Humana“ ir „Gausa“ kartu sudėjus turi daugiau parduotuvių nei „Apranga“. Gatvės tipo tinklo „Humana“ pardavimo apyvarta gerokai didesnė negu prekybos centruose veikiančio „Lėvens“. Savaitraščio duomenimis, užpernai „Humanos“ apyvarta sudarė 80 mln. litų, o bendrovės „Lėvuo“ pernykštė mažmeninė apyvarta buvo 37,2 mln. litų.

Minėti antrųjų rankų tinklai ne vieninteliai: tuziną parduotuvių dar valdo „Pasaulio drabužiai“, pastaraisiais metais šalies miestuose pridygo ir komisų.

REKLAMA

Brangiau tik Italijoje

Dizaineris Giedrius Paulauskas, GB džinsų ženklo kūrėjas, svarsto, kad pagal dabartinį vidutinį uždarbį ir esamas naujų drabužių kainas statistiniam šalies gyventojui turėtų būti kebloka susikomplektuoti drabužinę. „Pas mus arba labai pigu ir nelabai kokybiška, arba labai brangu ir nebūtinai kokybiška, bet vidutinio produkto nėra“, – atkreipia dėmesį jis.

Anot statistikos, vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES) drabužiams namų ūkiai skiria 4,4 proc. išlaidų, kai Lietuvoje – 5,2 proc. Brangiau rengiasi nebent italai (6 proc.).

REKLAMA

Bendras Lietuvos maisto, gėrimų, tabako, drabužių ir apavo vartojimo krepšelis sudaro 63 proc. kitų ES valstybių vidurkio. Tuo metu drabužių ir avalynės kainų lygis Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, sutampa su 27 ES šalių vidurkiu.

„Skaičiai patvirtina, kad pas mus drabužiai ir batai yra santykinai brangūs, – tvirtina mažmeninės prekybos ekspertas J. Gavėnas. – Bendras kainų lygis gerokai mažesnis negu ES vidurkis, bet aprangos kainos atitinka vidurkį.“

Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje drabužių kainų lygis yra žemesnis ir sudaro 89 proc. ES valstybių vidurkio. Pagal 2010 m. statistiką ir estai už apdarus mokėjo mažiau (90 proc. vidurkio). Brangiausia rengtis Norvegijoje (138 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Paulausko teigimu, daugumai vidutinį atlyginimą gaunančių lietuvių prekybos centre yra per brangu įsigyti, sakykime, naują paltą. Tuomet jiems apsimoka kaip studentei E. Valiulytei kulniuoti į dėvėtų drabužių krautuves.

Didžiuosiuose prekybos centruose naujų drabužių dažniausiai ieško madų entuziastai ir pasiturintieji, o didžioji tautos dalis dar gali rinktis interneto parduotuves.

„Prekybos centre „Ozas“ dar veikia tokia „Peek Cloppenburg“, kur yra įvairesnių daiktų išpardavimo kainomis, bet ir tai ne tobulybė. Jeigu kas nors nepatenkintas kainomis – visuomet turime internetą. Ir prekę galima grąžinti“, – rekomenduoja dizaineris. Pavyzdžiui, lietuviai pamėgo svetainę „Manodrabuziai.lt“ arba britų el. parduotuvę „Asos.com“ ir kitas.

REKLAMA

Antai savaitraščio pašnekovas J. Gavėnas taip pat užsuka į el. parduotuvę, kurioje „labai konkurencingomis kainomis“ perka amerikiečių bendrovės „Gap“ gaminius. „Nejaučiu kompleksų įsigyti ir dėvėtų drabužių, – sako jis. – Lietuvoje man patinka nebent specializuotų drabužių tinkas „Audimas“.

H&M teks palūkėti

Galiausiai Lietuvoje kitais metais laukiama įsikuriant švedų ekonominės klasės parduotuvių tinklo H&M. „Visi supranta, kad atėjęs H&M suteiktų teigiamą impulsą, – įsitikinęs analitikas T. Povilauskas. – Žinoma, kainų mažėjimo efektas priklauso nuo masto, mat 1–2 parduotuvės didelės įtakos nepadarys. Kad ir kaip būtų, didžiuosius išgąsdins: tiek „Aprangą“, tiek „Baltiką“ privers būti lankstesnius ir konkurencingesnius.“

REKLAMA

Tačiau J. Gavėnas prognozuoja, kad net atėjusi „viena kita“ mažesnių kainų parduotuvė nepakeis viso sektoriaus konjunktūros. „Esminių pokyčių rinkoje nebus, – mano ekonomistas. – Bendra sektoriaus apyvarta toliau augs 5–7 proc. kasmet. Iš dalies turėtų mažėti ir kainos, bet dėl išorinių veiksnių. Kaip vartotojai toliau darysimės jautresni akcijoms, išpardavimams, senesnėms kolekcijoms.“

Didelių kainų pokyčių nesitiki ir „Lėvens“ generalinis direktorius bei akcininkas Deimantas Dalibogas. „Kas čia džiaugsis dėl H&M – vis vien konkurentas. Tačiau kiekviena įmonė turi savo kainodarą, tad manau, didelių pokyčių nebus“, – sako jis.

REKLAMA
REKLAMA

„Ekonomika.lt“ žiniomis, švedus anksčiau norėjo prisivilioti pati „Apranga“, bet dabar turės su jais pasistumdyti rinkoje. „Didėjančiai konkurencijai ruošiamės visą gyvenimą, – savaitraščiui teigia „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas. – Anksčiau ar vėliau H&M turi ateiti. Bet mūsų veiksmai nebus kitokie – taktika nesikeičia.“

Šiemet „Apranga“ dar neplanuoja keisti kainodaros.

Faktai: Drabužių tinklas H&M

Prekybos tinklas „Hennes & Mauritz“ yra švediškas, bet jam 75 proc. drabužių pasiuva azijiečiai. Jis laikomas trečiu didžiausiu drabužių tinklu pasaulyje po amerikiečių „Gap“ ir ispanų „Zara“. 2011 m. kompanijos pardavimai Europoje sudarė 109 mlrd. Švedijos kronų (43 mlrd. litų). H&M ketvirčio pelnas svyruoja apie 2,5 mlrd. litų. Kompanijoje pernai dirbo beveik 100 tūkst. žmonių. Ji valdo apie 800 gamyklų. H&M turi 2,5 tūkst. parduotuvių. Pernai atidarė 266, šiemet planuoja įrengti 275. 2012 m. rudenį kompanija pirmąsias parduotuves atidarys Rygoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų