2009.08.31 09:45
Vytautas Žukauskas, LLRI jaunesnysis ekspertas. LLRI-Eltos nuotr.

Vytautas Žukauskas, LLRI jaunesnysis ekspertas. LLRI-Eltos nuotr.

Vienas didžiausių mitų ekonomikos teorijoje ir prakeiksmas ekonominės politikos praktikoje, - manymas, kad didinant pinigų kiekį ir taip „stimuliuojant“ ekonomiką galima paspartinti ekonomikos augimą. Kitas panašaus lygio mitas yra susijęs su infliacijai atvirkščiu reiškiniu – defliacija.

Terminas „defliacija“ nėra vienareikšmis. Senoji, tačiau dar naudojama „defliacijos“ reikšmė yra pinigų kiekio mažėjimas. Tačiau dažniausiai žodis „defliacija“ naudojamas norint apibūdinti bendrą kainų lygio mažėjimą. Nepagrįstai manoma, kad defliacija dėl įvairių priežasčių sukelia ekonomikos nuosmukį, todėl pasitelkiant monetarines (pinigų spausdinimo) ar intervencines (kainų reguliavimo) priemones, bet jos reikia vengti.

Sakoma, kad defliacija mažina pelną ir veda verslus prie bankroto, kadangi mažėjant verslininko parduodamų vartojimo prekių kainoms, o gamybos veiksnių (pvz. darbo užmokesčio) kainoms išlikus tokio pat lygio, verslo pajamos tampa mažesnės už sąnaudas. Tačiau gamybos veiksnių kainos taip pat keičiasi: sumažėjus verslininko pajamoms jis už gamybos veiksnius gali mokėti mažiau nei prieš tai, todėl sumažėjusi jų paklausa turi sumažinti ir jų kainą. Jeigu gamybos veiksnių kaina nemažėja arba mažėja nepakankamai, tai reiškia, jog vartotojai už gaminamą prekę ar teikiamą paslaugą nepasirengę mokėti tiek, kad verslas būtų pelningas. O tai yra visiškai įprasta pelningo ir nepelningo verslo dilema.

REKLAMA

Tariama defliacijos žala ekonomikai taip pat grindžiama tuo, jog mažėjant vartojimo prekių kainoms žmonės yra linkę atidėti savo pirkinius, kadangi mano, jog ateityje juos galės įsigyti pigiau. Tai neva mažina vartojimą ir smukdo ekonomikos augimą. Tai, kad defliacija gali atidėti žmonių vartojimą ir paskatinti juos taupyti yra tiesa. Tačiau tai nesukelia ekonomikos nuosmukio. Net ir labiausiai taupantys žmonės yra apriboti „skrandžio poreikiais“ ir tam, kad išgyventų, privalo pirkti būtiniausius pirkinius. Likusieji gi, vartos panašų kiekį prekių kaip ir nesant defliacijai. Nepaisant to, kad vėliau gal ir būtų galimybę įsigyti pigiau, kiekvienas žmogus yra linkęs pirkti prekę ar naudotis paslauga anksčiau nei vėliau (ekonomikoje tai vadinama laiko pirmenybe). Kita vertus – mažesnis vartojimas ir didesnis taupymas, atvirkščiai nei teigiama, reiškia sparčiau augančią ekonomiką: visos nesuvartotos gėrybės yra sutaupomos ir investuojamos į projektus, kurie be šio taupymo negalėtų egzistuoti.

Teigiama, kad defliacija didina verslo paskolų naštą, kadangi dėl mažėjančių kainų mažėjant verslo pajamoms, paskolos ir palūkanos nekinta. Paskolų našta, tokiu atveju, išties išauga, tačiau kieno tai kaltė? Bet kokio verslo funkcija yra prognozuoti ekonominės aplinkos pokyčius ir ypač ateities parduodamų prekių kainas. Jei dėl pasikeitusių vartotojo pasirinkimų ir didelės paskolų naštos verslo pajamos nebegali padengti jo sąnaudų kalta dėl to ne defliacija, o blogas prognozavimas.

Dažnai defliacija siejama su ekonomikos krizėmis teigiant, jog defliacija pasaulio istorijoje neretai buvo nuosmukio priežastimi. Tai ypač siejama su garsiuoju ekonomistu Milton Friedman ir jo didžiosios depresijos interpretacija, kurioje teigiama depresijos priežastį esant staigų pinigų kiekio sumažėjimą. Tačiau istorijoje taip pat gausu laikotarpių, kuomet defliacijos laikotarpiu ekonomika sparčiai augdavo: pvz., JAV 1789 – 1913 m. arba Kinija 1998 – 2001 m., kurioje vartotojų kainos per metus krito 0,8 – 3 proc., o ekonomika kasmet vidutiniškai paaugdavo 7,6 proc. Atliktos išsamios empirinės studijos, paneigusios ryšį tarp defliacijos ir ekonomikos nuosmukio.

REKLAMA

Defliacija nėra ekonomikos nuosmukio priežastis. Be nuolatinio centrinių bankų bei dalinių atsargų bankininkystės sukelto pinigų kiekio didinimo defliacija, sukelta spartaus ekonomikos našumo augimo, būtų lygiai toks pat natūralus ir savaime suprantamas dalykas kaip šiandien yra infliacija. Šį reiškinį puikiai iliustruoja aukštųjų technologijų pramonė: smarkiai sumažėjusios kompiuterių kainos netrukdo klestėti juos gaminančioms įmonėms.

Besikeičiant prekių ar paslaugų paklausai ir pasiūlai jų kaina gali tiek augti, tiek mažėti, todėl nėra gerų ar blogų kainų, kaip nėra ir blogos ar geros jų kitimo tendencijos. Natūrali defliacija yra reikalingas rinkos prisitaikymas prie besikeičiančių ekonomikos sąlygų, o valdžios prisidengimas defliacijos „baubu“ vykdant infliacinę ekonominę politiką yra nepagrįstas ir pražūtingas.



Vytautas Žukauskas, LLRI ekspertas

eimantas
2009-08-31 09:56:48
Aktualus ir idomus straipsnis. Taciau toje vietoje kur rasai "Jei dėl pasikeitusių vartotojo pasirinkimų ir didelės paskolų naštos verslo pajamos nebegali padengti jo sąnaudų kalta dėl to ne defliacija, o blogas prognozavimas." nors kaltinamas ir prognozuotojas, vis gi parodoma, kad defliacija yra blogai.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
KLAIPEDA 2009-09-01 15:47:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
APSILANKYKITE WWW.SAVASBIZNIS.LT   ATSAKYTI
TOOPas 2009-08-31 14:07:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kodėl nepaminėta defliacijos spiralė. T.y. krentant bendram kainų lygiui krenta verslo pajamos. O to pasekoje mažinami darbuotojų atlyginimai. Sumažėjus atlyginimams kainos krenta dar labiau, mažėja vartojimas, smunka ekonomika.   ATSAKYTI
aaa 2009-08-31 13:58:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Man yra baisu paskaicius tokius straipsnius ... Kokia ideologija, absoliuciai nera jokio loginio rysio. sapaliojama bile kas. Matosi kad kalba ne patirtis, o interpretuojamas ekonomikos vaodvelis.Totali sapalione. Apie kompiuteriu kainas geriau isviso butu patylejes. Visiska nekompetencija.   ATSAKYTI
PhD Econ 2009-08-31 11:09:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nepykit ant autoriaus. Jis bakalaura VU baige. Patys zinot, kas ten per mokslai ir kokias ekonomikos tiesas koks nors prof. Gylys desto...   ATSAKYTI
LLRI 2009-08-31 11:01:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dieve, kodel LLRI kartais taip beviltiskai nusisneka?

ddefliacija reiskia, kad mazeja nominalios verslu pajamos ir del to jiems isauga skolinimosi kastai. jei auga skolinimosi kastai, verslai gali maziau investuoti, nori maziau gaminti ir algu maziau moketi.

tai ir vadiname krize.

siaip jau, jei pasiziuretu ekspertai i tai, kad visi pasaulio centriniai bankai siekia infliacijos (raskite nors vieną, kurio infliacijos tikslas yra 0), gal tada susimastytu?
juk infliacija (nedidele, kontroliuojama, apie 2-5 procentukus) veikia kaip lubrikantas ekonomikai.
   ATSAKYTI
vardas 2009-08-31 10:31:47
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
''Vienas didžiausių mitų ekonomikos teorijoje ir prakeiksmas ekonominės politikos praktikoje, - manymas, kad didinant pinigų kiekį ir taip „stimuliuojant“ ekonomiką galima paspartinti ekonomikos augimą.''

Kas per idiotai tame LRI tupi... tegul pasiziuri i Britanija, Vokietija, Japonija ir JAV. Kad jau ekspertais tituluojasi, gal vertetu knygeles paskaityti?   ATSAKYTI
isvada 2009-08-31 10:26:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kadandi kas bus musu valstybeje prognozuoti nieks negali, nes esam neprognozuojami ekonomikos vystymosi atzvilgiu del dideles priklausomybes nuo isores veiksniu ir aplinkiniu valstybiu, bei nuo musu paciu politiku nesveiku neprognozuojamu ambiciju, galiu prognozuoti, kad esam tokioj skylej, jog verslininkams, besistengiantiems kazkaip isgyventi ir verdantiems savo sultyse, geriausia iseitis bus uzdaryti versla ir eiti i visas keturias puses arba tapti valstybes islaikytiniais.   ATSAKYTI
Laurynas 2009-08-31 10:06:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aš irgi toks egzpertas.... Atskirų kainų grupių defliacija yra sveikintinas tikrai dalykas, bet bendra defliacija rodo vienintelį dalyką ekonomikos smukimą. Aišku galima galvoti, kad ekonomikos smukimas yra gerai, nes leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių ekonominių salygų :)   ATSAKYTI
eimantas 2009-08-31 09:56:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Aktualus ir idomus straipsnis. Taciau toje vietoje kur rasai "Jei dėl pasikeitusių vartotojo pasirinkimų ir didelės paskolų naštos verslo pajamos nebegali padengti jo sąnaudų kalta dėl to ne defliacija, o blogas prognozavimas." nors kaltinamas ir prognozuotojas, vis gi parodoma, kad defliacija yra blogai.   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
(nuotr. stop kadras)
Parduotuvės yra įpareigotos valdyti pirkėjų srautus taip, kad nesusidarytų grūstys ir būtų išlaikomi saugūs atstumai. Tai mėginę daryti „Lidl“ darbuotojai sako sulaukę ...
„Barbora“. Fotodiena/Justino Auškelio nuotr.
Įvedus karantiną, itin išaugo maisto produktų pristatymo į namus paslaugų paklausa. Jas teikiančių įmonių darbuotojai vos spėja suktis. Ir anot jų, įmonės pelnu ...
Vygintas Skaraitis/Fotobankas
Prasidėjus karantinui visi sporto klubai buvo priversti sustabdyti savo veiklą, visgi kai kurie klientai gavo pranešimus, kuriuose prašoma sumokėti sąskaitas, nors paslaugos ir ...
Darbas Andrius Ufartas/Fotobankas
Kovo mėnesį apie atleidimą įspėta 360 darbuotojų – iš viso devynios grupės, iš jų trys grupės, arba 144 žmonės darbo neteks dėl paskelbto karantino.    „Dauguma ...
Paieška internete (nuotr. Shutterstock.com)
Sulėtėjęs tempas, saviizoliacija ir viruso aktualumas neabejotinai išaugino laiką, skiriamą medijoms. Net 80 proc. žmonių naujienas apie koronavirusą, situaciją šalyje ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų