vytautas žukauskas

Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje ekspertai iškėlė užduotis naujam Seimui: mažinti biurokratiją, įvykdyti pažadus dėl mažų ir skaidrių mokesčių, stiprinti įstatymų leidybos kultūrą.  Lietuvos laisvos rinkos instituto organizuotoje spaudos konferencijoje ekspertai pristatė įžvalgas, kokių sprendimų šaliai reikia kuriant gerovę gyventojams.

Prastos žinios rūkaliams. Dyzelino akcizus nusprendusi pakelti valdžia nusitaikė branginti ir tabako gaminius. Visos cigaretės, cigarilės ir cigarai - brangs, taip valdžia biudžetą papildys keliolika milijonų eurų. Kol valdžia teisinasi, kad taip siekia sumažinti rūkančiųjų skaičių, rinkos analitikai aiškina, kad politikai eina lengviausiu keliu ir kelia tuos mokesčius, kurie gyventojus piktina mažiausiai. Marius sostinės parduotuvėje perka cigaretes.

Valdančiųjų kova griežtinant prekybą alkoholiu atsirūgo – statistika rodo, kad auga šešėlinė alkoholio prekyba. Tai patvirtina ir viešojoje erdvėje aktyvėjantys skelbimai, siūlantys įsigyti alkoholio draudžiamu laiku, bei vis dažniau policijos sulaikomi nelegalaus alkoholio gamintojai. Šiemet įsigaliojo valdančiųjų inicijuotas prekybos alkoholiu griežtinimas – sutrumpintas alkoholio pardavimo laikas bei padidintas pardavimo amžius. Taip pat uždrausta alkoholio reklama.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

Naujausi tyrimai parodė, kad nuosekliai mažėjęs šešėlis tiek alkoholinių gėrimų, tiek cigarečių rinkoje keičia tendenciją ir ima didėti. Dėl to kaltinama valdžios įvykdyta akcizų politika. Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenis, remiantis ekonomisto Friedrich Schneiderio sudarytu metodu, bendras šešėlio lygis Lietuvoje mažėja. Tai lemia auganti ekonomika. Mat gerėjant žmonių gyvenimui, žmonės tampa paprasčiau legaliai įpirkti produktus.

Vyriausybė šiandien svarsto įstatymo projektą, kuriuo siekiama žemės ūkyje ir miškininkystės srityje pasiteisinusį projektą pritaikyti ir namų ūkio paslaugoms. Kitaip tariant, pavyzdžiui, už trumpalaikę vaikų priežiūrą ar namų tvarkymą būtų atsiskaitoma išrašant kvitus ir priskaičiuojant socialinio draudimo mokestį.

Šių metų pradžioje imta viešinti vidutinį atlyginimą mokamą daugiau nei 3 darbuotojus turinčiose įmonėse. Dabar ruošiamasi žengti žingsnį toliau, tačiau darbdaviai abejoja tokio sprendimo tikslu. Šią savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Seimo narių Aušros Maldeikienės ir Ingridos Šimonytės įstatymo projektui, kuriuo siūloma skelbti ne tik įmonėse mokamų atlyginimų vidurkius, bet ir medianą, imties standartinis nuokrypį bei 25 proc. kvantilį ir 75 proc. kvantilį.

Pamačius, turbūt sunku patikėti – konkurencingumo reitinge Lietuva aukščiausią vietą pelnė pagal kainų kategoriją. Tai reiškia, kad Lietuva priskiriama prie pigių šalių. Pasaulio šalių konkurencingumo tyrime IMD World Competitiveness Ranking, kurį kasmet nuo 1989 m. atlieka Šveicarijos Tarptautinis vadybos institutas, Lietuva užima 33–čią poziciją tarp 63 šalių. Aukščiausią – 12 vietą – Lietuva užima pagal kainas. Pažvelgus į šią kategoriją labiau aiškėja, kaip buvo skirtas toks įvertinimas.

Darbo užmokestis Lietuvoje tampa vis labiau politizuotas. Dalis Seimo narių reikalauja raštiško susitarimo su verslu dėl darbo užmokesčio Lietuvoje augimo. Vis dėlto, toks manymas, kad dirbančiųjų gyvenimą gali pagerinti tokie susitarimai tėra politinė iliuzija. Ji sukelia nepagrįstų lūkesčių dirbantiesiems ir nukreipia dėmesį nuo reikalo esmės. Kainas rinkos ekonomikoje lemia ekonominiai veiksniai, o ne politikų užgaidos.