Darbo yra, bet darbuotojų trūksta: Lietuvos gamintojai – dviprasmiškoje situacijoje

Nepaisant koronaviruso ir karantino keliamų sunkumų, Lietuvos pramonininkai laikosi palyginti neblogai, sako ekspertai. Ir nors įmonės sulaukia vis daugiau užsakymų iš užsienio, gamykloms sunkumų kyla dėl nuolat kintančio darbuotojų skaičiaus.

„Swedbank“ vyriausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nors gamykloms šis laikas sudėtingas dėl nepastovaus darbuotojų kiekio, Lietuvos pramonė, palyginti su pernai, paaugusi.

„Daugeliui Lietuvos pramonės įmonių šie metai bus rekordiniai. (...) Apskritai gamybos apimtys per 10 šių metų mėnesių, net ir įvertinus pavasario nuosmukį, jau yra didesnės. Toliau didėja ir Lietuvos eksporto užsakymai, rodantys, kad pramonės augimas turėtų tęstis ir artimiausiais mėnesiais“, – sako ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipia dėmesį, kad greičiausiai tam įtakos turi pasauliniai veiksniai.

„Dėl pakitusių galimybių transportuoti produkciją, užsakovams iš Europos sąjungos yra daug patogiau sutrumpinti tiekimo grandines ir tam tikrų prekių grupes užsakyti ne iš Azijos šalių, o iš Baltijos šalių ar Rytų Europos gamintojų“, – sako V. Janulevičius.

Jo teigimu, taip susikuria, nors ir laikinas, bet akivaizdus pakaitinių darbuotojų poreikis.

Pakaitiniai darbuotojai reikalingi nuolat

Jei dar prieš kelias savaites dėl gamyklose daugėjančių susirgimų įmonės buvo priverstos mažinti pamainų skaičių ir dirbti mažesniu efektyvumu, šiandien situacija – stabilesnė.

„Bent jau Vilniaus regione situacija stabilizavosi. (...) Kauno regiono gamybinėse įmonėse susirgimų skaičius šiek tiek dar auga, bet Lietuvos šiaurėje matyti akivaizdūs stabilizacijos ženklai, o vakarų Lietuvos situacija irgi nėra labai prasta – kol kas viskas veikia ir dirba“, – portalui tv3.lt koronaviruso situaciją šalies gamybos įmonėse komentavo V. Janulevičius.

V. Janulevičius prideda, kad nors gamybos įmonės nedirba taip, kaip dirbo prieš pasaulinę pandemiją, pavasarį buvo daug prasčiau nei dabar.

REKLAMA

„Pavasarį veikė tik 60 proc. visų įmonių, kitos liko prastovose. Šiandien situacija yra kur kas geresnė“, – sako V. Janulevičius.

LPK prezidentas taip pat pažymi, kad prastovose esančių įmonių yra, dabar ir jų skaičius po truputį auga. „Augantis jis yra dėl to, kad darbuotojai serga ir todėl trūksta gamybinių pajėgumų jiems pakeisti. Specialistų nėra, tuomet yra eliminuojamos visos pamainos, nes galimai bendravo su infekuotuoju. Todėl gamybinis stabilumas yra šiek tiek sutrūkinėjęs“, – teigia V. Janulevičius.

Visgi kai kurie sektoriai nesijaučia saugiai dėl ateities, todėl ne visi skuba ieškoti papildomų darbuotojų.  

„Darbuotojų poreikis išlieka, nes dalis jų yra arba saviizoliacijoje, arba serga. Tačiau sakyti, kad išlieka ilgalaikis darbuotojų poreikis, aš nedrįsčiau. (...) Įmonės atsargiai žiūri į priekį, nes mano, kad paklausa dėl karantino gali sumažėti“, – sako V. Janulevičius.

Darbo vietų yra, bet diskriminacija verčia išvykti?

Pastaruoju metu viešumoje nemažai diskusijų kilo ir dėl trūkstamų darbuotojų atsivežimo į Lietuvą. Kai kurie ekonomistai sako, kad kvotų mažinimas neigiamai paveiktų, pavyzdžiui, transporto įmones, kuriose dirba daug trečiųjų šalių piliečių. Kiti teigia, kad įsivežti užsieniečių nereikėtų, jeigu darbdaviai lietuviams mokėtų didesnes algas.

„Sodros“ duomenimis, atvykėliai iš trečiųjų (ne Europos Sąjungos) šalių paprastai nesunkiai įsilieja į darbo rinką Lietuvoje. „Pastaruosius kelerius metus iš užsienio atvykstantys darbuotojai sėkmingai papildė Lietuvos darbo rinką – jų skaičius nuosekliai augo ir šių metų pradžioje siekė 25,7 tūkst. – dvigubai daugiau negu 2018 metų pradžioje.

REKLAMA

Matome, kad karantino laikotarpiu užsieniečių atvykimo į Lietuvą ribojimai ir vėstanti darbo rinka sumažino dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių, skaičių“, – praneša „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

„Sodra“ taip pat praneša, kad Lietuva vien šių metų rudenį prarado beveik 5 tūkstančius čia dirbusių užsieniečių. Tam įtakos greičiausiai turėjo sumažėjusios dirbusiųjų pajamos – kai kurių profesijų darbo užmokestis smuko net iki 38 proc., kai tuo tarpu tą patį darbą dirbančių lietuvių atlyginimai augo mažiausiai dešimtadaliu.

„Lietuvoje daugiausia dirbo sunkiasvorių sunkvežimių ir kito krovininio transporto vairuotojų, suvirintojų, betonuotojų, tinkuotojų, mūrininkų, statybininkų, virėjų, lengvųjų automobilių ir taksi vairuotojų, vadovų iš trečiųjų šalių.

(...) Tik aukštesnės kvalifikacijos specialistų, tokių kaip programinės įrangos specialistų ar sistemų analitikų, darbo pajamų analizė rodo, kad užsieniečiai gauna panašų atlygį kaip ir Lietuvos specialistai, tačiau dirbančių šiose sferose yra vos keli“, – pranešime žiniasklaidai nurodo „Sodra“.


Rašyti komentarą...
Z
Z
2020-11-26 06:47:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Algas normalias mokekit ir darbuotojų netruks. Aš pats grįžčiau iš užsienio. Problema yra ta, kad Lietuvoje kainos, kaip Europoje, o uždarbis menkas. Ne iš gero gyvenimo dauguma važiuoja į užsienį. Visi nori gyventi namuose.
Atsakyti
-1

J
Jonas
2020-11-26 06:25:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirmiausia nuo algų reik pradėt,dar-kas eis dirbt pakaitiniu 1mėn.
Atsakyti
-1

O
O
2020-11-26 07:06:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol bus vargija uz minimumo tol truks darbuotoju. Minimumas turi buti i rankas 1000
Atsakyti
-3

SKAITYTI KOMENTARUS (41)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų