Naujoji koalicija dėl mokesčių atsargi, bet programose – ir mažinimas, ir didinimas

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui?

(nuotr. Fotodiena.lt)

Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.

„Kažkokių iniciatyvų iki metų pabaigos mokesčių srityje mes turbūt nenorėtume teikti, nes nėra galimybių aptarti, diskutuoti ir iš principo nėra tam jokio ir poreikio“, – pirmadienį sakė buvusi finansų ministrė.

Pasak jos, turėtų likti dabartinės Vyriausybės pateikti techniniai pakeitimai, dėl kurių nebuvo didesnių ginčų Seime. Tačiau vėliau būtų galima diskutuoti apie nulinį mokesčių tarifą reinvestuojamam pelnui. 

Paprastai pelno mokestį, kuris skaičiuojamas nuo išlaidas viršijančių pajamų moka verslo įmonės. Minėta lengvata leistų išvengti mokesčio, jeigu gautas pelnas nebūtų paskirstomas akcininkams, o toliau investuojamas įmonėje.

Į naują koaliciją kviečiamo Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Simonas Gentvilas neslepia, kad jo atstovaujama politinė jėga sieks sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Esame įsivardinę, kad kiekvienais metais mažinsime 1,25 nominaliu procentu GPM ir sumažinsime iki 15 proc. kadencijos pabaigoje. Taip mes atvesime žmones į darbą, išspręsime chroniško ilgalaikio nedarbingumo problemas regionuose ir dirbti apsimokės“, – sakė politikas.

REKLAMA

Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kiek aptakiau pasisakė dėl galimų mokesčių pakeitimo: „Mūsų lūkesčiai koalicijai yra draugiškesnė verslo aplinka, nulinis mokestis reinvestuojamam pelnui, kad įmonės galėtų plėstis.“

Didesnis mokesčių perskirstymas

Jeigu naujos valdančiosios koalicijos partneriai principingai laikytųsi prieš rinkimus duotų pažadų, jiems susitarti būtų gana keblu.

„Manome, kad Lietuvos mokestinių pajamų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) turėtų didėti bent 3–4 procentiniais punktais, kad būtų galima užtikrinti viešųjų paslaugų finansavimo tvarumą ir jo palyginamumą su ES vidurkiu ne tik lūkesčių, bet ir finansavimo požiūriu.

Tuo pačiu suvokiame, kad nuolatinė mokesčių sistemos kaita kelia įtampą verslams ir kitokią veiklą planuojantiems subjektams, kenkia investicinei aplinkai“, – rinkimų programoje rašo TS-LKD.

Planuojama, kad kitais metais viešųjų finansų deficitas sieks apie 5 proc. BVP, kuris, tikimasi, kitąmet išaugs.

Vadinasi, perskirstomų mokesčių santykis su šiuo rodikliu dar suprastės. Taigi, norėdami pakeisti šią tendenciją ir įgyvendinti savo rinkimų programą, konservatoriai turės sugalvoti, kaip kokius mokesčius padidinti arba kokius įvesti naujus.

„Ekonomikai mažiausiai žalingi mokestinių pajamų šaltiniai, tokie kaip turto mokesčiai, aplinkosaugos mokesčiai Lietuvoje kol kas yra vieni kukliausių, tad prioritetas turėtų būti teikiamas būtent jiems“, – nurodoma konservatorių programoje.

Tačiau pajamų iš didesnių turto (nekilnojamojo turto, galbūt žemės, paveldėjimo ar kt.) ar taršos mokesčių gali neužtekti  naujai valdančiajai koalicijai jeigu ji norės tęsti įstatymais įtvirtintą kasmetinį pensijų indeksavimą ar kelti vaiko pinigus. 

REKLAMA

Mažesni mokesčiai – daugiau pinigų?

Liberalų sąjūdis savo rinkimų programoje aiškiai pasižada: mažinsime mokesčius, taip palikdami daugiau pinigų žmogui ir šeimai.

Ši politinė jėga žada mažinti ne tik PVM būtiniausiems maisto produktams iki 5 proc. (nuo dabartinio 21 proc.), bet ir GPM – iki 15 proc. (nuo dabartinių 20 proc.).

Dar daugiau Liberalų sąjūdis deklaruoja tikslą suvienodinti neapmokestinamų pajamų dydį (NPD) su minimaliu mėnesio atlygiu (MMA). Tokiu atveju uždirbantiems MMA nereikėtų mokėti jokio GPM.

Laisvės partija savo rinkimų programoje taip pat deklaruoja panašias nuostatas: „Būtina sumažinti su darbo santykiais susijusį GPM iki 15 proc. visiems.“ Taip siūloma atsisakyti dabar galiojančių didesnio 32 proc. tarifo uždirbantiems daugiausia. 

„Neįvesime jokių naujų mokesčių, o esami mokesčiai nebus keičiami, nebent juos mažinant, siekiant užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą. Nuosekliai turi būti svarstoma apie pajamų mokesčių mažinimą, mokesčių sistemą orientuojant į efektyvesnį vartojimo mokesčių surinkimą“, – žada Laisvės partija.

Tuo pačiu programoje ji žada didinti subsidijas įmonėms už prastovoje esančius darbuotojus. Tai itin aktualu prasidedant antram karantinui savivaldybėse.

„Svarbiau išsaugoti darbo vietas, o ne didinti nedarbo išmokas gaunančių skaičių. Taip pat būtina kompensuoti prastovas ir daugiau uždirbusiems: kompensuoti 50 proc. pajamų iki mokestinių lubų „Sodros“ ar GPM“, – nurodoma partijos programoje.

Kita vertus, joje neatmetama galimybė didinti su aplinkosauga susijusius mokesčius:

„Aplinkosauginiai mokesčiai turėtų skatinti mažiau naudoti iškastinių ir atvežtinių energijos išteklių, užtikrinti tvaraus vartojimo didinimą peržiūrint atitinkamas PVM lengvatas ar patį PVM mokestį, nustatyti plastiko, pakuočių, kitų daug žalos padarančių ar atliekas generuojančių žaliavų apmokestinimą.“


Rašyti komentarą...
V
Valdas
2020-10-27 18:13:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ko tikėtis? O gi pačio blogiausio.
Atsakyti
-2

s
severija ajireves
2020-10-28 19:58:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
balnokit ,broliai, zirgus ir bekit is lietuvos...atejo kudos karves metai, kaip sventam raste pasakyta.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų