Lietuvoje bankų apetitas mažėjo, bet vis tiek mokame daugiau už kitus

Retas gali sau leisti nusipirkti brangesnį daiktą ar nuosavą būstą be paskolos. Jų palūkanų dydis lemia, kiek papildomai turėsime sumokėti grąžinę pasiskolintą sumą. Nors šiuo metu Lietuvoje siūlomos bene mažiausios palūkanos per pastaruosius metus, jos gerokai didesnės nei vidutinės visoje Euro zonoje.

(nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)

Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, rugpjūtį vartojimo paskolų vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 7,78 proc. Tai yra mažiausias rodiklis nuo praėjusių metų rugpjūčio, kai būtų tekę mokėti vidutiniškai beveik 3 proc. punktais didesnes palūkanas.

Paprastai kalbant, jei tuomet iš banko metų laikui būtumėte skolinęsi 10 tūkst. eurų tai iki šio rugpjūčio be pasiskolintos sumos papildomai būtų tekę sumokėti 1076 eurus palūkanų. Jeigu taip pat skolintumėtės dabar, palūkanų sumokėtumėte beveik 300 eurų mažiau.

Vidutinės būsto paskolų palūkanos šį rugpjūtį taip pat buvo mažiausios per pastaruosius metus ir siekė 2,33 proc. Tai yra 0,11 proc. punkto mažiau nei 2019 m. rugpjūtį. Jeigu skolintumėtės 50 tūkst. eurų 20 metų laikotarpiui, dėl tokio sumažėjimo sutaupytumėte 1100 eurų.

Nepaisant tokio palūkanų sumažėjimo, Lietuvoje jos tebėra gerokai didesnės nei vidutinės palūkanos visoje euro zonoje. Paprastai kalbant lietuviai bankams ir kitiems skolintojams sumoka daugiau nei kitų šalių gyventojai.

Per mažai rinkos žaidėjų?

Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys įvardijo kelias priežastis, dėl kurių vidutinės palūkanos pastaruoju metu sumažėjo.

„Pirma, patys pinigai beprotiškai atpigo, rinkoje jų yra vis daugiau. Taip pat vis dažniau girdime, kad nenaudojamų pinigų laikymas sąskaitose atneša nuostolį ir klientams kainuoja. Kai kurie ne tik nebegauna net ir mažų palūkanų, bet už pinigų laikymą patys yra priversti primokėti. Taigi, ieškoma būdų, kaip juos „įdarbinti“.

REKLAMA

Vėlgi turbūt ir bankai, suprasdami, kad pandemija yra smarkiai paveikusi žmonių norą skolintis, mato galimybę privilioti klientus žemais pinigų kaštais“, – svarstė asociacijos vadovas.

Kalbėdamas apie tai, kodėl Lietuvoje palūkanos vis dar gerokai didesnės už vidutines Euro zonoje, jis priminė naują Airijos kandidatę į Europos Komisiją Mairead McGuinness, kuri siekia finansų paslaugų komisarės portfelio.

Pasak K. Kupšio, kandidatė iš arti susipažinusi su finansų rinkomis, jos įžvalgos tinka Lietuvai ir kai kurioms kitoms mažesnėms šalims.

„Ji aiškiai įvardijo, kad maža rinka veda prie rinkos koncentracijos ir jei tik yra mažas skaičius žaidėjų, kurie gali savo verslą palaikyti taikydami gana aukštas kainas, tai jie turbūt tuo ir naudosis. Čia turbūt vienas iš paprasčiausių ir akis badančių paaiškinimų“, – kalbėjo pašnekovas.

Konkurencija tarp vartojimo paskolų tiekėjų

Lietuvos banko (LB) Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnioji ekonomistė Nora Marija Laurinaitytė pripažino, kad paskolų palūkanos būstui yra grįžusios į 2018 m. pabaigos – 2019 m. pradžios lygį, o palūkanos vartojimui yra mažiausios per pastaruosius kelerius metus.

„Vartojimo paskolų rinkoje konkurencija jau kuris laikas palaipsniui didėja dėl gausėjančio skaičiaus šio tipo paskolų tiekėjų. Didėjant rinkos konkurencingumui, matomas nuoseklus palūkanų normų mažėjimas.

Būsto paskolų rinkoje palūkanoms pastaruoju metu itin didelę įtaką turėjo vieno iš bankų sugrįžimas į rinką su aktyvia marketingo kampanija ir noru padidinti užimamą būsto paskolų rinkos dalį. Šio banko kainų politika, tikėtina, privertė ir kitus bankus peržiūrėti savo kainodarą, nes matomas didžiųjų rinkos žaidėjų palūkanų supanašėjimas“, – aiškino LB atstovė.

REKLAMA

Anot jos, taip pat stebima tendencija, kad kredituojant būsto rinką po karantino aktyviau dalyvauja ir mažesnieji bankai.

„Apskritai, vis dar aktyviai vykdoma Europos Centrinio banko skatinamoji pinigų politika nesudaro priežasčių palūkanų normoms didėti. Labai tikėtina, kad ši žemų palūkanų normų aplinka išsilaikys dar gana ilgą laiką“, – pasakojo N. M. Laurinaitytė.

Jos teigimu, po sąstingio karantino laikotarpiu, matome naujų paskolų būstui ir vartojimui srautų atsigavimą. Tačiau kaip rodo nauja LB užsakytos namų ūkių apklausa, daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių pajuto finansines karantino pasekmes, matomas didesnis neapibrėžtumas dėl ateities perspektyvų ir mažesnis noras išlaidauti.

„Ypač smarkiai finansines karantino pasekmes teigia pajutę ir dėl ateities perspektyvų ypač neramūs jaučiasi jaunesnio amžiaus ir didmiesčiuose gyvenantys namų ūkiai. Kadangi būtent šie namų ūkiai sudaro didžiąją dalį besiskolinančių vartojimui ir būsto įsigijimui, neturime indikacijų, kad šiek tiek žemesnės šių tipų paskolų palūkanų normos ženkliai paskatintų namų ūkius skolintis ir vartoti šiuo metu. O rinka yra pakankamai aktyvi jau dabar“, – komentavo pašnekovė.

Ragina įvertinti ne tik dabartį, bet ir ateitį

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) laikinasis prezidentas Aidas Budrys atkreipė dėmesį, kad palūkanų pokyčiai yra kompleksinis reiškinys, susijęs su daugeliu priežasčių. Esą pastebimos mažėjimo tendencijos gali būti susijusios su ekonominės aplinkos pokyčiais – atslūgusia pirmine įtampa dėl koronaviruso pandemijos.

„Susiklosčiusioje situacijoje klientai įgyja daugiau pasirinkimo galimybių. Drauge atkreiptume dėmesį, kad paskolos yra finansinis įsipareigojimas, todėl nusprendus jį prisiimti, reikėtų įvertinti ne tik dabartinę savo ar šeimos situaciją, bet ir pabandyti įsivaizduoti, kaip ji gali keistis ateityje“, – įspėjo LBA laikinasis vadovas.

REKLAMA

Anot jo, finansinio saugumo sumetimais verta pagalvoti apie draudimo apsaugas nuo gyvenimo netikėtumų.

„Kaip rodo finansų rinkų praeitis, žemumas pasiekusi palūkanų norma anksčiau ar vėliau turės kilti. Todėl, svarstant įsigyti būstą arba kitą reikšmingą pirkinį, patartina neišnaudoti visų savo ir savo šeimos skolinimosi galimybių maksimaliai“, – sako A. Budrys.

Jis priminė, kad įprasti kreditavimo reikalavimai (pajamų ir projektų tvarumas, nuosavų ir skolintų lėšų santykis, galimybės vykdyti įsipareigojimus) nepasikeitė. Bankai esą veikia atsakingai ir skatina klientus prisiimti tik tokius įsipareigojimus, kuriuos gali įvykdyti. 

„Aiškių prielaidų ženkliam paskolų palūkanų augimui artimiausiu metu nematome“, – į klausimą apie galimus palūkanų pokyčius artimiausioje ateityje atsakė LBA atstovas.


Rašyti komentarą...
N
Nijolė
2020-10-06 13:59:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kodėl Lietuvoje turėti sáskaitá kainuoja? Turi būti pasiūla; laisva sáskaita ir mokama iki įvairaus lygio. Bankas už apmokamá sáskaitá galėtú pasiūlyti draudimá metams (pamestiems raktams, telefonui,mašinos draudimas ir kt.) Tai būtú teisingá.
Atsakyti
0

B
Banko darbuotoja
2020-10-09 17:17:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tarpbankinių palūkanų normos yra neigiamos, t.y. bankai moka centriniams bankams, kad pasaugotų pinigus. Kokie tai pinigai? Ogi tie patys, kurie "tupi" Jūsų einamojoje sąskaitoje. Kadangi tokie pinigai bankui kainuoja, tai jie kainuoja ir Jums per sąskaitos mokestį. Beje, už tą mokestį Jūs gaunate šiokias tokias paslaugas - banko kortelę ir galimybę ja atsiskaityti be papildomo mokesčio, galimybę naudotis el. bankininkyste ir per ją - el. valdžios paslaugomis. Kodėl šitai turėtų būti nemokama? Arba kodėl už tai, ką naudojate Jūs, turėtų mokėti bankas?
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų