Kitaip nei Lietuvoje, kai kuriose šalyse į pensiją galima išeiti daug anksčiau

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais.

(nuotr. Fotodiena.lt)

Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių. Ekonominio bendradarbiavimo ir ekonomikos plėtros organizacijos duomenimis, Japonijoje ir Korėjoje vyrai paprastai dirba iki 70 metų, nepaisant to, kad į pensiją galėtų išeiti jau 60 metų.

Greičiausiai pensija gali džiaugtis Turkijos gyventojai, čia moterys išeina į pensiją sulaukusios 48, o vyrai – 51 metų.

Daugelyje Europos šalių – Danijoje, Islandijoje, Airijoje, Portugalijoje ir Šveicarijoje, Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Liuksemburge ir Slovakijoje – pensinis amžius svyruoja nuo 60 iki 65 metų. Šiose šalyse paprastai moterys išeina į pensiją maždaug vieneriais ar dvejais metais anksčiau nei vyrai.

REKLAMA

Didžiausias skirtumas tarp vyrų ir moterų pensinio amžiaus yra Austrijoje ir Izraelyje, čia vyrus ir moteris skiria 5 penki metai.

Kaimyninėje Lenkijoje skirtumas tarp vyrų ir moterų siekia 4,2 metus. O Lietuvoje vyrus ir moteris skiria vieneri metai. Vyrai į pensiją išeina 64, o moterys 63 metų. O vyrų ir moterų pensijinis amžius nesiskiria Indijoje, Indonezijoje, Saudo Arabijoje ir Pietų Afrikoje.

Daugelyje šalių galima išeiti į išankstinę pensiją. Tačiau skiriasi amžiaus riba, kada galima tai padaryti. Pavyzdžiui, Australijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje išeiti į išankstinę pensiją galima sulaukus 55 metų. Slovakijoje – likus 2 metams iki pensinio amžiaus.

Ši riba daugelyje šalių svyruoja nuo 2 iki 5 metų negu įprastas pensinis amžius. Tačiau yra šalių , kuriose nėra galimybės išeiti į išankstinę pensiją. To negalima padaryti Austrijoje, Vengrijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje.

Pensija Lietuvoje

Portalas tv3.lt primena, kad šiuo metu Lietuvoje išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau, nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos.

Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Tokia išankstinė pensija apskaičiuojama panašiai kaip paprasta senatvės pensija. Tik už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus, ji mažinama 0,4 proc. Pavyzdžiui, jei žmogus neranda darbo ir neturėdamas kitų pajamų, nusprendžia išeiti į pensiją trimis metais anksčiau laiko, jos dydis bus sumažintas 14,4 proc. (36 mėn. x 0,4 proc.).

Taigi užuot gavęs, pavyzdžiui, vidutinę 400 eurų senatvės pensiją, iki mirties jis turėtų tenkintis 342,4 euro dydžio išankstine pensija.

Neseniai Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas nusprendė, kad per mėnesį turėtų būti parengti teisės aktų projektai, pagal kuriuos ilgainiui išankstinės pensijos neliktų, o ją pakeistų speciali nedarbo draudimo išmoka.

Komitetas grįžo prie parlamentaro Algimanto Dumbravos teiktos pataisos svarstymo. Šio pasiūlymo esmė – nemažinti pensijos tuo atveju, jeigu žmogus turi 40 m. ir didesnį stažą, o išankstinę pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus. Esmė yra ta, kad žmonės, kurie turi būtinąjį 40 m. darbo stažą, sulaukę senatvės pensijos, galėtų gauti ne apkarpytą pensiją, o tokią pensiją, kuri buvo priskaičiuota.

Komitete A. Dumbrava sutiko su Vyriausybės pasiūlytu pataisos patobulinimu. Juo 40 metų stažo terminas būtų palaipsniui ilginamas taip, kaip dabar yra ilginamas paprastos pensijos būtinasis stažas (kasmet po pusmetį iki 35 m.).

„Taip, tai yra žmonės, kurie išeina į išankstine pensiją, kurie iškrenta iš darbo rinkos ir tokiu atveju išankstinės pensijos pagalba mes tarsi sprendžiame jų nedarbo problemą. Priešpensinio amžiaus žmonėms yra sunkiausia įsidarbinti. Ir tų žmonių nėra daug.

Tai šiuo atveju, žmonės, kurie tikrai turi svarų indėlį socialinio draudimo sistemoje, nekalbame apie tuos, kurie nedirbo, bet tuos, kurie sąžiningai mokėjo mokesčius ilgą laikotarpį“, – komitete kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Anot jos, kad galėtų pasinaudoti tokia palankesne išankstinės pensijos skyrimo tvarka, žmogus turėtų dirbti visą gyvenimą nuo 17 metų. Tokių asmenų nėra daug. Panašiai išankstinė pensija esą skiriama ir kai kuriose kitose ES šalyse.

Vis dėlto diskusijoje komiteto nariai ėmė abejoti šiuo pasiūlymu, kuris esą iš esmės nesprendžia išankstinių pensijų ir apskritai mažų pensijų problemos.

Pasak Seimo nario Tomo Tomilino, užuot skyrus mažesnę išankstinę pensiją, darbo negaunančiam vyresniam žmogui galbūt reikėtų skirti specialią nedarbo draudimo išmoką. Juolab, kad nuo birželio, vyresniems nei 45 metų bedarbiams tokia išmoka gali būti skirta pusmečiui.

Algirdas Sysas iš viso sukritikavo idėją keisti išankstinių pensijų tvarką.

„Kada kalbame apie tokius dalykus, nereikėtų spekuliuoti empatija ir jautrumu. Mes žaidžiame nedidelės žmonių grupės jautrumu jos santykyje su didele. 600 tūkst. pensininkų sąžiningai dirbo, mokėjo įmokas į bendrą katilą, o kažkas dėl įvairių priežasčių ne.“

A. Sysas priminė, kad išankstinės pensijos atsirado tada, kai Rusija paskelbė embargo Lietuvos gamintojų produkcijai. Tuomet daugybė vyresnių žmonių neteko darbo, prasidėjo protestai. Taigi, tada priimta tvarka, kad išankstinę pensiją gauti galima, bet ji bus mažesnė nei įprastinė.

„Priėmę pataisą, atidarysime Pandoros skrynią. Juk reikėtų spręsti, ar kompensuosime netekimus tiems, kurie jau anksčiau išėjo į pensiją? Kodėl kelių šimtų žmonių padėtis turėtų būti gerinama kitų sąskaita?“ – retoriškai klausė parlamentaras.

Vėliau jis pridūrė pritariantis idėjai, kad vietoje išankstinės pensijos būtų mokama speciali nedarbo draudimo išmoka. Komiteto nariai sutarė, kad dėl koronaviruso prasidėjusi ekonomikos krizė gali padidinti vyresnių žmonių nedarbą ir mažos jų pajamos toliau bus problema.


Rašyti komentarą...
A
Antanas B
2020-06-14 21:17:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
Per didelis darbo stazas reikalaujamas, reiketu padaryti kaip lenkai pasielge ir grysti prie 60 metu amziaus iseiti i pensija, moterims tikrai turetu buti 5 metais anksciau nes ju darbo kruvis tikrai didesnis, namu ir vaiku prieziura moterys rupinasi ir sito nei vienas perlomentaras nepaneigs.
Atsakyti
-15

Q
Q
2020-06-14 21:06:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mano mama turi 52 metų nepertaukiamą darbo stažą ur visą laiką dirbo visu etatu, ne po pusę ar 0,25 etato.Dar kurį laiką dirbo būdama pensijoj kiemsarge. Dabar į rankas gauna 400€, bet atmetus našlės pensiją išeina - 373€. Už 52 metų darbo stažą! Iš dirbančių pensininkų dar ir PSD išskaičiuoja, nors jie jau ir taip socialiai drausti. Vagys.
Atsakyti
-12

G
Gėda meluojat
2020-06-14 19:32:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl jūs rašot apie vidutinę pensiją,gal rašykit ne apie save ir seimūnų pensijas o apie paprasto žmogaus pensiją kuri yra 279 nes tokio amžiaus žmonės didelių atlyginimų neuždirba tai ir pensijos tik tokios.O dabar paišot taip kad pensininkai gauna pensijas vos ne atlyginimo dydžio.
Atsakyti
-9

SKAITYTI KOMENTARUS (30)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų