Po beveik trejus metus trukusios pandeminės izoliacijos, kai tarptautinė diplomatija iš esmės buvo vykdoma vaizdo ryšiu, Kinija dabar siekia sustiprinti savo pasaulinius aljansus, ypač su besivystančiomis šalimis, didėjančios konkurencijos su Jungtinėmis Valstijomis ir dėl karo Ukrainoje destabilizuoto pasaulio akivaizdoje.
Per pastarąją savaitę įvyko daugybė valstybinių vizitų į Kiniją, kurių metu buvo pabrėžta prekybos ir kitų diplomatinių ryšių palaikymo svarba, net Kinijai vis atkakliau ginant savo interesus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, nepaisydamas aršios kritikos namuose, penktadienį apsilankė Pekine su verslo delegacija ir pažadėjo stiprinti prekybinį bendradarbiavimą su Kinija, kartu keldamas tokius klausimus kaip karas Ukrainoje.
Jo vizitas užbaigė Pakistano, Tanzanijos ir Vietnamo komunistų partijos vadovų kelionių ciklą – tai daugiausiai susitikimų akis į akį, kuriuos Xi Jinpingas surengė po to, kai vasario mėnesį Pekino olimpinėse žaidynėse priėmė keliolika pasaulio lyderių.
Praėjusią savaitę Prancūzijos užsienio reikalų ministras sakė, kad prezidentas Emanuelis Macronas tikriausiai apsilankys Kinijoje artimiausiais mėnesiais.
„Trykštantis pasitikėjimu“
Kitą savaitę Balyje vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime Xi Jinpingas prisijungs prie tokių pasaulio lyderių kaip JAV prezidentas Joe Bidenas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Australijos, Indijos, Japonijos ir Jungtinės Karalystės ministrai pirmininkai.
Konferencijoje nedalyvaus Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio šalies vasarį pradėta invazija į Ukrainą bus viena iš pagrindinių renginio temų.
Kinijos užsienio reikalų ministerija dar nepatvirtino Xi Jinpingo dalyvavimo, nes paprastai apie jo kelionių planus paskelbia prieš pat joms įvykstant, tačiau tikimasi, kad jis dalyvaus.
„Aš manau, kad Xi Jinpingas atvyks į G-20 susitikimą trykštantis pasitikėjimu, ką tik gavęs naujus Kinijos komunistų partijos įgaliojimus“, – sakė Drew Thompsonas, Singapūro nacionalinio universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis.
Trečiadienį J. Bidenas, atrodo, patvirtino susitiksiąs su Xi Jinpingu renginio kuluaruose, sakydamas, jog įvertins jo „raudonąsias linijas“, kad sumažintų konflikto tikimybę, didėjant įtampai dėl Taivano.
Tačiau ekspertai nesitiki proveržio sprendžiant ilgalaikius nesutarimus.
„JAV ir Kinijos politiniai nesutarimai yra giliai įsišakniję... Susitikimas daugiašalio susitikimo pakraščiuose nėra tinkama vieta tokiems strateginiams nesutarimams spręsti“, – sakė D. Thompsonas.
„Susitikimas neabejotinai duoda naudos, pavyzdžiui, padeda geriau suprasti, ko kiekviena pusė tikisi iš kitos, o tai, tikėkimės, sumažins nesusipratimų ir padės išvengti apskaičiavimų“, – teigė jis.
Praėjusį mėnesį užsienio reikalų ministras Wang Yi pirmą kartą asmeniškai susitiko su JAV ambasadoriumi Kinijoje Nicholasu Burnsu, kurį nuo pat atvykimo kovą buvo ignoravęs.
Nuo lapkričio mėnesio Wang Yi taip pat telefonu kalbėjosi su kolegomis iš Australijos, Singapūro ir Prancūzijos, o tai rodo, kad Xi Jinpingas gali surengti daugiau aukšto lygio dvišalių susitikimų G-20 renginio kuluaruose.
Didėjanti įtampa tarp JAV ir Kinijos
Šiais metais JAV ir Kinijos santykiai dar labiau pablogėjo dėl Taivano, Jungtinių Tautų žmogaus teisių ataskaitos dėl Sindziango ir JAV puslaidininkių eksporto apribojimų, kuriais siekiama pažaboti kylančią Kinijos lustų pramonę.
Praėjusį mėnesį vykusiame Komunistų partijos suvažiavime Xi Jinpingas įspėjo apie sudėtingą geopolitinį klimatą, svarbioje kalboje pasakodamas apie „neišvengiamą“ Kinijos pergalę prieš sunkumus, bet nepaminėdamas JAV.
„Ši vizija reikalauja atsieti ekonominę modernybę nuo vakarietiškų politinių ir socialinių normų bei pamatinių kultūrinių įsitikinimų, – žurnale „Foreign Affairs“ rašė buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas. – Ji siūlo naują tarptautinę tvarką, paremtą Kinijos, o ne JAV geopolitine galia.“
Pekinas taip pat neišleidžia iš akių savo regioninio kiemo – šią savaitę premjeras Li Keqiangas su „gulbės giesmės“ vizitu apsilankė Kambodžoje, kur dalyvavo keliuose Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ASEAN) forumuose.
Xi Jinpingas taip pat turėtų dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikime Bankoke netrukus po G-20 renginio, praėjusią savaitę sakė Tailando užsienio reikalų ministras.
Japonijos žiniasklaida taip pat pranešė apie tikėtiną Xi Jinpingo ir japonų ministro pirmininko Fumio Kishida susitikimą G-20 arba APEC susitikime.
Jo kelionė tuo nesibaigs.
Leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Xi Jinpingas tikriausiai vyks valstybinio vizito į Saudo Arabiją, kad sustiprintų nuo naftos priklausomus ekonominius ryšius, energetiniam saugumui karo Ukrainoje metu esant vienu iš svarbiausių klausimų.
