Iki 2027 m. brigada „Litauen“ turėtų būti dislokuota su beveik 4 800 karių ir apie 200 civilių, savo infrastruktūra, gyvenamaisiais būstais, mokyklomis ir darželiais. Tai, kas daug kur kitur net pačioje Vokietijoje tebėra svajonė, NATO rytuose tampa realybe.
Treniruokis taip, lyg kovotum
Miškų takas prie Ruklos nusėtas pėdsakais, o tankų vikšrai prakerta smėlingą gruntą. Tai — drauge pratybos ir priminimas: „train as you fight“ – treniruokis taip, lyg kovotum. Apie 120 karių daugiausia vokiečių vadovaujamoje daugianacionalinėje kovinėje grupėje treniruojasi Gaižiūnų poligone, netoli Ruklos. Nuo 2017 m. čia rotaciniu principu dislokuojami Bundesvero tankų ir pėstininkų batalionai; šiemet atvyko 411-asis mechanizuotas pėstininkų batalionas.
Kariai – parengti, aprūpinti, disciplinuoti. Jie dėvi apsaugą nuo šautinių sužeidimų, su savimi turi šovinius, granatas ir ryšio priemones. Kaip sako vienas jų: „Per pastaruosius dešimt–penkiolika metų įranga tapo kokybiška. Tie laikai, kai vokiečiai pirko geriau priglundančius batus ar šalmus už savo pinigus – praeityje.“
Brigada „Litauen“: karinis ir politinis pareiškimas
Vokietijos brigados sukūrimas Lietuvoje – ne vien karinis žingsnis, bet ir politinis pareiškimas apie Vokietijos įsipareigojimą NATO rytiniam sparnui. Brigados projektas – vienas ambicingiausių Bundesvero istorijoje: pilnai ginkluota vienetų grandis, logistika, nuolatinė infrastruktūra. Ji bus tarsi antra kariuomenė Lietuvoje, kaip teigia šalies vyriausybės atstovai – su aiškia misija užtikrinti ilgalaikį regiono saugumą.
Brigada dislokuojant bus paskirstyta: apie trečdalį kareivių įsikurs Rukloje, likę du trečdaliai – Rūdininkuose prie Vilniaus, kur statoma nauja kareivinių ir socialinės infrastruktūros zona. Kaip „Die Welt“ sakė Lietuvos ambasadorius Berlyne Giedrius Puodžiūnas, projektas yra „švyturio“ tipo iniciatyva ir sulaukia plačios visuomenės paramos.Rusijos provokacijos ir NATO atsakas
Brigados atsiradimas sutampa su padidėjusia Rusijos aktyvumo įtampa regione. Per pastaruosius mėnesius NATO šiaurės rytų fronte fiksuojami dronų įskridimai, oro erdvės pažeidimai ir kiti incidentai. Viena iš šių situacijų – „Gerbera“ tipo drono įskridimas iš Baltarusijos ir jo sudužimas Gaižiūnuose su rastomis sprogmenų liekanomis – valdžios ir NATO atstovų vertinimu buvo tiesioginis iššūkis regiono saugumo architektūrai.
Daugianacionalinio korpuso štabo vadovas brigados generolas Ullrichas Spannuthas spaudai sakė, kad Rusija intensyvina veiksmus ir „testuoja NATO ribas ir galimybes“ plačiame geografiniame rate. Jo žodžiais, Rusijos veiksmai nėra tik pavieniai incidentai – tai platesnis uždavinys stiprinti puolimo pajėgas ir išbandyti hibridinius veikimo būdus.
„Kas vyksta, yra veiksmų intensyvėjimas — ne tik karinis, bet ir hibridinis, slaptas bei atviras. Reikia ramios, konkrečios apsisprendimo žinutės“, – cituojamas jis „Die Welt“.
Lietuvoje akcentuojama: tokiuose išbandymuose pasinaudojama ir ketvirtojo straipsnio procedūra (kai NATO narė skelbia, kad jaučiasi grėsmės akivaizdoje ir sušaukia konsultacijas), bet iki kolektyvinės gynybos paskelbimo pagal 5-ąjį straipsnį dar neprieita.
Kasdienybė Rukloje: tarp parengties ir bendruomenės
Rukla – ne tik karinis poligonas; ten susiformuoja savotiškas kareivių miestelis: lauko virtuvės, sporto salės, kino vakarai, bažnyčia, paštas. Laikinuosius pastatus keičia ilgesnės trukmės infrastruktūra: PLSA (Permanent Logistics Support Area) keičia iki šiol laikinas remonto dirbtuves ir tiekimo angarus.
Kariai atkreipia dėmesį į vietos gyventojų šiltą priėmimą: vaikai mojuoja, parduotuvėse kartais suteikiamos nuolaidos, o kontaktai su vietos bendruomene gerina tarpusavio supratimą. Kaip sako vienas vadas: „Mes nesislepiame. Dalyvaujame miesto šventėse, bėgame maratonuose — tai svarbu. Žmonės mato, kad mes čia dėl jų saugumo.“
Lietuva: pastangos ir tempo pranašumas
Lietuva keičia savo saugumo politiką: gynybos išlaidos per pastarąjį laiką smarkiai išaugo — šiemet jos sudarė apie 4 proc. BVP (maždaug 3,35 mlrd. eurų), o kitais metais planuojama viršyti 5 proc. Iki 2030 m. Vilnius siekia suformuoti savo pirmąją diviziją (~20 000 karių). Vyriausybės ir administracijos vadovybė projektus įgyvendina sparčiai – priimami įstatymai, supaprastinami procedūriniai reikalavimai, vykdomi infrastruktūros projektai.
Lietuvos gynybos viceministras Tomas Godliauskas šią iniciatyvą apibūdina paprastai: vokiečių brigada Lietuvoje yra „tarsi antra kariuomenė“ šalies žemėje – politinė, karinė ir civilinė prioritetinė partnerystė. Konkrečiai tai reiškia dešimtis infrastruktūros projektų, pritaikytų brigados logistikai ir kasdieniams poreikiams.
Parengtis — kasdienis įsipareigojimas
Rukloje ir aplink ją pratybos yra intensyvios: kariai kartu treniruojasi įsitvirtinti, ginant pozicijas dienomis ir savaitėmis, kaip padalinys ar net kaip brigada. Vadai pabrėžia, kad parengtis nėra vien „karinės technikos“ demonstravimas – tai kasdienė disciplina, higiena, budrumas. Maža to, tam būtinas ir bendruomenės įtraukimas.
Rytų fronte kuriamas precedentas – nuolatinė užsienio brigada su visa socialine, logistine ir karine infrastruktūra. Lietuvai ir regionui tai reiškia didesnį saugumą, Vokietijai – įrodymą, kad įsipareigojimai NATO gali būti verčiami ilgalaikėmis realiomis priemonėmis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
