• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šią savaitę Sankt Peterburge vykstantis ekonomikos forumas – pirmasis naujosios Vladimiro Putino kadencijos metu – leidžia Rusijos lyderiui pademonstruoti savo geopolitinės įtakos apimtis, juk šįkart jis į sceną lipa kartu su Japonijos ir Prancūzijos lyderiais. Ankstesniais metais buvo kitaip: tuomet augančios įtampos akivaizdoje aukštas pareigas užimantys Vakarų valdininkai baidėsi šio renginio, rašoma „Bloomberg“.

Šią savaitę Sankt Peterburge vykstantis ekonomikos forumas – pirmasis naujosios Vladimiro Putino kadencijos metu – leidžia Rusijos lyderiui pademonstruoti savo geopolitinės įtakos apimtis, juk šįkart jis į sceną lipa kartu su Japonijos ir Prancūzijos lyderiais. Ankstesniais metais buvo kitaip: tuomet augančios įtampos akivaizdoje aukštas pareigas užimantys Vakarų valdininkai baidėsi šio renginio, rašoma „Bloomberg“.

REKLAMA

Tačiau galingas politinis pakilimas, kuriuo pažymėtas Kremliaus pristatymas verslui ir investuotojams, kontrastuoja su kur kas kuklesniais ekonominiais V. Putino valdomos šalies rezultatais. Net ir atsižvelgiant į neseniai užfiksuotą atvirkštinį efektą po naftos kainų pokyčių Rusijos ekonomikos atstatymas vyksta itin netolygiai, o rublis ir toliau silpsta. Vienintelis teigiamas požymis – rekordiškai žema infliacija, tačiau to neužtenka, kad išaugtų JAV ir Europos Sąjungos sankcijų smaugiamos investicijos ir sumažėtų verslo klimato Rusijoje toksiškumas. O ir pačiame forume matyti ne taip jau ir daug didžiausių tarptautinių bendrovių vadovų.

„Bloomberg“ išvados: V. Putino privalumai pasaulinėje ekonomikoje tirpsta, o ne stiprėja.

BVP dalis ir toliau mažėja

Nors V. Putinas žadėjo per savo prezidentavimo laikotarpį pasiekti „svarbų proveržį“ pragyvenimo lygio klausimais, tačiau specialistai mano, kad Rusijos ekonomika ir toliau atsiliks augimo klausimais nuo likusio pasaulio, o tai reiškia, kad šalis ne tik kad nekaups galios, tačiau priešingai, užleis pozicijas.

REKLAMA
REKLAMA

Iš metų į metus kartojami pažadai diversifikuoti ekonomiką, sumažinus jos priklausomybę nuo naftos ir dujų, ženklesnių rezultatų neparodė: Rusija ir toliau itin priklausoma nuo energijos šaltinių eksporto.

REKLAMA

Naftos atsargos

Nuo pat Krymo aneksijos 2014-aisiais, kuomet Rusijos atžvilgiu buvo įvestos sankcijos, Kremlius pradėjo aktyviai plėtoti prekybą su Azija. Pagrindine kryptimi buvo pasirinkta Kinija, kur iš esmės ir eksportuojama naftos bei kiti gamtos ištekliai.

Prekybos kryptis sukasi į rytus

Prekyba su šalimis, kurios atstovai tapo forumo garbės nariais – kalbama apie Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Japonijos ministrą Shinzo Abe, – kol kas nepasiekė buvusio prieš 2014-ųjų naftos kainų griūtį lygio.

REKLAMA
REKLAMA

Posūkis prekyboje

Nors per paskutinius kelerius metus V. Putinas ir Sh. Abe susitikinėjo beveik dvi dešimtis kartų, atšilimo jų politiniuose santykiuose neužteko tam, kad pakreiptų tinkama linkme prekybos rodiklius. Griuvusios kainos už naftą negatyviai atsiliepė Rusijos eksportui, tuo pat metu rublio griūtis, prasidėjusi 2014-aisiais, išaugino japoniškų automobilių ir technologijų kainas Rusijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prekybos nuosmukis

Atsidūrus žymesnių svečių apsuptyje, V. Putinas, tikriausiai, su dvigubu entuziazmu pasakos apie savo ambicingus ekonominius projektus – kaip tai daro kiekvienais metais. Tačiau jo auditorija, kurią sudaro tautiečiai verslininkai-magnatai, valdininkai ir keli pasikviesti bendrovių vadovai, puikiai suvokia, kad realios perspektyvos yra toli gražu ne tokios spalvingos, kokiomis norima jas pateikti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų