Daugelis net nežinojo, kad socialiniame tinkle Facebook maitinančių moterų nuotraukos buvo uždraustos. Iki tol, kol prieš kelias savaites draudimas buvo pašalintas. Tai labiausiai stebina todėl, kad šiais socialinių tinklų laikais vieša erdvė kaip niekad anksčiau pilna atvirai seksualumą, nuogą kūną demonstruojančių nuotraukų, vaido įrašų. Kažkodėl niekam nekliūna pusnuogiai modeliai, apsirengę apatiniu trikotažu vadinamais „šniūreliais“.
Facebook persigalvojo ir dabar maitinančių moterų moterų su nuogais speneliais nuotraukos yra leidžiamos publikuoti viešai.
Moters kūnas - ne naujiena
Viskas prasidėjo tuomet, kai Facebook uždraudė publikuoti pusnuogių moterų nuotraukas, kurios prieštarauja puslapio politikai, prieštaraujančiai nuogumo demonstravimui. Tokio draudimo tikslas, palietęs ir niekuo su nuogybėmis nesusijusias maitinančias moteris, buvo apsaugoti nepilnamečius, kurie yra aktyvūs socialinių tinklų vartotojai.
Draudimas panaikintas nebe pastangų. Prieš metus susivienijusios feministės su rašytoja Soraya Chemaly priešakyje surengė kampaniją, kurią paleido pačiame Facebook ir užvertė puslapio administratorius per 60 tūkst. publikacijų ir parašė 5 tūkst. el. laiškų, nurodydamos, kad toks draudimas nuogumui taiko dvigubus standartus ir diskriminuoja moteris lyties pagrindu. Netrukus draudimas publikuoti kūdikius maitinančių moterų nuotraukas, kuriose neišvengiamai matosi nuogos krūtys buvo panaikintas.
Nepaisant to, meniškas krūtų ar spenelių vaizdavimas vis dar neleistinas, todėl fotomenininkai gali nesidžiaugti.
Kaip bebūtų, Facebook nuogumo demonstravimas ir jo ribos turbūt aptarinėjamas taip dažnai ir ilgai kaip niekur kitur. Diskusijos buvo pasmerktos nesibaigti, nes uždraudus vieną, reikėjo uždrausti ir kitą, o uždraudus trečią buvo prieita prie to, kad reikia uždrausti ir istorinių meno šedevrų demonstravimą.
Maitinanti krūtimi moteris mene vaizduojama nuo neatmenamų amžių. Net primityviuose piešiniuose ar lipdiniuose žmonės vaizdavo besilaukiančias moteris bei dideles jų krūtis.
Iki krikščionybės, moters nuogumas buvo itin dažnas: tai buvo vaisingumo simbolis. Vienas žymiausių meno kūrinių, vaizduojančių maitinančią motiną – Romulas ir Remas, dvyniai, geriantys vilkės pieną tiesiai ją iš krūtinės, kurie tapo neatsiejamu Romos miesto simboliu.
Kada nuogumas tapo problema?
Meno kūriniai su vaizduojama moters nuogybe siekia laikus prieš Kristų. Vienas pirmųjų rastų kūrinių – deivė Issis, maitinanti savo sūnų Horą. Nuogumo demonstravimas problemų sukėlė daug vėliau.
Atėjus krikščionybei, nuogybė, kuri nesiderino su tuometiniu padorumo supratimu, iškilo paviršiun. Bažnyčia ėmė drausti meno kūrinius, neatitikančius „padorumo“ standartų.
Tik renesansas (14 a. pab. - 15 a. pr.) atnešė kitokį požiūrį į nuogą moters kūną mene bei populiariojoje kultūroje, ikonografijoje. Nuogumas imtas vertinti daugiau kaip atvaizdavimas, o ne aliuzija į kažką nešvaraus. Tuomet atsirado ir žymusis maitinančios Madonos paveikslas. „Madonna del Latte“ (liet. „pieno mergelė Marija) tapo toks populiarus ir visų mėgiamas, kad jį ėmė aktyviai ikonografijoje naudoti ir pati bažnyčia: mergelė buvo vaizduojama nuogomis krūtimis, besirengianti maitinti arba bemaitinanti kūdikį. Tokį pasirinkimą bažnyčia aiškino tuo, kad paveikslas primena, jog mergelė Marija, visų motina yra žmogus kaip ir visi.
„Madonna Littia“ yra 15 a. paveikslas, kuriame mergelė vaizduojama maitinanti kūdikėlį Jėzų, paprastai priskiriamas Leonardo Da Vinci, tačiau yra manančių, kad paveikslą nutapė jo mokinys Boltraffio.
Nyderlandų dailininkas Janas van Eyckas 1436 m. nutapė „Madonna di Lucca“, kuriame pavaizdavo krūtimi maitinančią mergelę, sėdinčią soste su keturiomis liūto skulptūromis.
Antonio Allegri, dar vadinamu Coreggio, 1524 m. „Madonna del Latte e un angelo“ yra vienas didingiausių paveikslų, vaizduojančių mergelę, krūtimi maitinančią kūdikėlį Jėzų ir šalia stovintį angelą, tiesiantis kūdikiui raudonas uogas – ateityje laukiančios pagundos simbolį. Paveikslas visus žavi judesio natūralumu, veidų švelnumu ir visa gaubiančia, gyvumo teikiančia šviesa.
1490 m. Mikelandželo Buonarroti buvo sukurtas „Madonna della Scala“. Nedidelėje marmuro plokštėje pavaizduota motina, maitinanti kūdikį ir sėdinti ant kubo-laipto. Paveikslas simbolizuoja vaiko atėjimą pasaulį per motiną, jos rūpestį.
Tačiau būtent tada, kai, rodos, nuogumas tapo normaliu dalyku, situacija pasikeitė dramatiškai. Kotrreformacijos laikotarpiu nuogų angelų, maitinančių moterų ar Ievos ir Adomo atvaizdai buvo laikomi nepriimtinais. Geriausiai tą metą iliustruoja komiška Danielos da Volterros, vadinamos „braghettone“ (liet. didelės kelnės), istorija. 1564 m. Sistino koplyčioje esančiuose nuogus Mikelandželo paveikslų personažus moteris „aprengė“ nupiešdama jiems rūbus.
Sukilęs pasipiktinimas nuogumu nevienodai paveikė skirtingų šalių meną. Maitinimas krūtimi yra motinystės ir moters gyvenimo dalis, todėl diskusijos šia tema niekada nenuslopsta. Be to, yra menininkų, pavyzdžiui Jusepe de Ribeira, kuris nutapė ką tik pagimdžiusios, maitinančios barzdotos moters portretą, kurie tenorėjo šokiruoti. Skirtingai nei Carlo Cignani ar kiti, norėję išaukštinti moters kaip motinos vaidmenį.
Vėlesni modernieji dailininkai, kaip Renoiras ar Mary Cassat, maitinančias motinas vaizdavo kur kas natūraliau, be idealizavimo ar noro parodyti religinius aspektus, siekė parodyti tikrą gyvenimą.
Nuo madonų iki juodaodžių deivių
Šiuolaikiniai menininkai taisykles pakeitė staiga. Religiniai paveikslai tapo nuotraukomis, mergelės – juodaodėmis deivėmis, maitinančiomis dvynius (Vanessa Beecroft darbai). Moteriškumas patraukė ir LaChapelle, kuris maitinimą krūtimi pavaizdavo visiškai neįprastai, sukeldamas gausybę pasipiktinusių komentarų viešumoje.
Praėjus šimtmečiams, visuomenė neapsisprenžia – toleruoti, garbinti ar drausti. Net ir šiais laikai neretai baisimasi viešumoje maitinančia krūtimi moterimi, pasitaiko ir, kad jos paprašoma liautis ar pasišalinti iš patalpos. Taip ir iš didžiulės erdvės, vadinamos socialiniais tinklais. Visuomenės požiūrį pakeisti sunkiai te padeda ir įvairios meninės, kultūrinės ar edukacijos akcijos, motiniškumui pagarbą skatinantys projektai.
Draudimas rodyti „spenelius“ galiojo ne tik Facebook, jis iki šiol yra Instagram ir Twitter. Dėl to aktoriaus Bruce'o Williso dukra Scout Willis surengė kampaniją „laisvė speneliams“, vaikščiodama pusnuogė Niujorko gatvėmis. Ją palaikė ir kitos žinomos moterys, pavyzdžiui dainininkė Rihana.
Tokiai cenzūrai prieštaraujančios moterys vadina tai diskriminacija ir įžeidimu. Jos nesupranta, kaip kūdikio maitinime kažkas gali įžvelgti seksualinių poteksčių – juk maitinimas krūtimi pats natūraliausias ir nekalčiausias procesas.
Už laisvę maitinančioms moterims kovojantis menininkas Danielis Edwardsas 2009 m. sukūrė skulptūrą „Landmark of Breastfeeding“ (liet. maitinimo krūtimi orientyras), pasirinkdamas šešių vaikų motinos, Angelinos Jolie atvaizdą. Kūrinyje pavaizduota moteris maitina du kūdikius vienu metu. 2008 m. vieną savo dvynių maitinančios aktorės nuotrauka buvo išspausdinta ant „W Magazine“ viršelio.
Tarp garsių aktorių, palaikančių viešą maitinimą krūtimi – modelis Doutzen Kroes, Yaya Dacosta, Miranda Kerr, Gisele Bundchen, kurios nevengia publikuoti nuotraukas, kuriose jos maitina kūdikius fotosesijų ar mados kolekcijų pristatymų užkulisiuose, mieste bei kitose viešose vietose.
Perėjo į kraštutinumus
Toks žinomų žmonių elgesys paskatino ne vieną menininką sukurti darbų šia tema. Tačiau kartais prieinama iki kraštutinumų – 2012 m. ant žurnalo „Time magazine“ viršelio buvo išspausdinta motina, maitinanti savo gerokai ūgtelėjusį, vyriškai aprengtą vaiką. Taip buvo propaguojamas „pririšamoji motinystė“, kai vaikas ne tik maitinamas krūtimi, bet ir paaugęs miega kartu su mama ir panašiai. Ši idėja persikėlė ir į televiziją – seriale „Game of Thrones“ buvo vaizduojama liguistai savo vaikus sauganti motina, maitinanti 10-metį sūnų.
Diskusijų dėl maitninimo krūtimi pagrindų išlieka klausimas, ar tai kada nors buvo moterų noras atkreipti į save dėmesį, demonstruoti nuogumą? Ar tai daro žalą aplinkiniams? Maitinančiųjų šalininkai sako, kad jokiu būdu: tai būtų tas pats, kas sakyti, jog „itin skausmingi sąrėmiai yra noras atkreipti dėmesį ir nesąžininga“.
Ko gero visos moterys sutiktų, kad kur kas labiau skaudina tai, jog dauguma prekių šiais laikais reklamuojamos naudojant moters kūną, kai tai visiškai nėra būtina, kai moteris naudojama tik tam, kad „pardavimai būtų efektyvūs“.
Išsiaiškinti, ką galima rodyti, o ko ne – ilgas darbas. Tačiau kol kas maitinančios moterys džiaugiasi bent maža pergale – kad Facebook atskyrė nuogybės demonstravimą ir nekaltą kūdikio maitinimą, kuris prilygsta buteliuko vaikui padavimui.