Tai bus pirmas aukšto lygio Kyjivo ir Maskvos pareigūnų susitikimas po to, kai Rusija prieš dvi savaites įsiveržė į kaimyninę šalį.
Ketvirtadienio rytą pietiniame Antalijos mieste numatytos derybos vyks Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui siekiant, kad Ankara tarpininkautų Rusijos ir Ukrainos deryboms, ir ne kartą siūlius jas surengti.
Turkų lyderis išreiškė viltį, kad derybos padės užkirsti kelią tragedijai ir net susitarti dėl paliaubų.
Tačiau analitikai perspėja, kad pasiekti proveržį Antalijoje šansai labai maži.
Aukšto rango Ukrainos pareigūnai, įskaitant gynybos ministrą, Baltarusijoje surengė keletą susitikimų su Rusijos delegacija, daugiausia skirtų humanitariniams klausimams aptarti, tačiau Maskva į derybas nesiuntė nė vieno ministro.
Ketvirtadienį įvyksiančiame susitikime prie S. Lavrovo ir D. Kulebos prisijungs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. NATO narė Turkija, nepaisant karo Ukrainoje, nori palaikyti tvirtus santykius su abiem pusėmis.
Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino, kad ketvirtadienį ruošiasi susitikti su S. Lavrovu, tačiau įspėjo, kad jo lūkesčiai yra „riboti“.
Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys nuo to, „kokius nurodymus ir direktyvas Lavrovas gaus“ iš Kremliaus.
„Nededu į jas didelių vilčių, bet stengsimės iš derybų išpešti kuo daugiau naudos veiksmingai joms pasiruošdami“, – sakė ukrainiečių diplomatijos vadovas.
„Aktyvus neutralumas“
Vizitas Antalijoje bus pirmoji S. Lavrovo kelionė į užsienį po to, kai Vakarų pasaulis izoliavo Rusiją, taikydamas griežtas sankcijas, kurios taip pat buvo nukreiptos prieš ilgametį prezidento Vladimiro Putino vyriausiąjį diplomatą.
Tikėtina, kad susitikimas bus įtemptas. D. Kuleba praėjusią savaitę interviu CNN pavadino S. Lavrovą „savo laikų Ribbentropu (Ribentropu)", turėdamas omenyje nacistinės Vokietijos užsienio reikalų ministrą Antrojo pasaulinio karo metais.
S. Lavrovas trečiadienį atvyko į Turkiją, kur kitą dieną M. Cavusoglu gimtojoje Antalijoje organizuojamo diplomatinio forumo kuluaruose vyks rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrų tiesioginės derybos.
„Dirbame tam, kad ši krizė nevirstų tragedija“, – trečiadienį sakė R. T. Erdoganas.
„Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms“, – pridūrė jis.
Turkija yra tradicinė Ukrainos sąjungininkė ir tiekia šiai šaliai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su įsiveržusia Rusija. Be to, juos gamina įmonė, kurios technologijų direktorius yra paties R. T. Erdogano žentas.
Tačiau Ankara siekia palaikyti gerus santykius ir su Rusija, nuo kurios Turkija labai priklauso dėl dujų importo ir pajamų iš turizmo.
R. T. Erdoganas Rusijos invaziją pavadino „nepriimtina“, tačiau tuo pat metu Ankara nesijungia prie Vakarų sankcijų Maskvai ir atsisako uždaryti savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.
„Šis aktyvus neutralumas padėjo Turkijai atsidurti diplomatinio žaidimo centre“, – sakė Berkas Esenas iš Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto.
Maži šansai pasiekti proveržį
Karas sukėlė didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: Jungtinių Tautų duomenimis, Ukrainos sienas kirto daugiau kaip du milijonai žmonių.
Vakarų sankcijos Rusijai dar nesugebėjo atgrasyti V. Putino nuo tolesnio puolimo.
„Man atrodo, kad visos pastangos padeda, bet nemanau, kad kol kas yra daug vilties pasiekti proveržį“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio politikos tyrimų instituto Artimųjų Rytų programos direktorius Aaronas Steinas (Aaronas Steinas).
Šios derybos bus postūmis R. T. Erdoganui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau susiduria su Vakarų šaltumu dėl vienašališkų Turkijos operacijų Sirijoje ir susirūpinimo žmogaus teisėmis.
Turkija taip pat išgyvena sunkią ekonomikos krizę, dėl kurios smuko liros vertė. Santykių su Rusija nutrūkimas galėtų reikšti ekonominę katastrofą.
Ketvirtadienį 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku R. T. Erdoganas taip pat turėtų kalbėtis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu, pranešė Turkijos prezidentūra.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi sakė, kad Turkija pakvietė į derybas Antalijoje ir jį, išaugus nerimui dėl Ukrainos branduolinių objektų likimo invazijos metu.
„Tikiuosi, kad pavyks pasiekti pažangos sprendžiant neatidėliotiną Ukrainos branduolinių objektų saugos ir saugumo užtikrinimo klausimą“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Vašingtono instituto bendradarbis Soneris Cagaptay (Soneris Čahaptajus) sakė, kad būtų „labai nustebęs“, jei Antalijos derybose būtų pasiektas didelis proveržis, kitiems lyderiams, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir Izraelio ministrą pirmininką Naftali Bennettą (Naftalį Benetą), taip pat siekiant tarpininkauti.
Tačiau jis „didžiule Turkijos diplomatijos sėkme“ pavadino tai, kad abu užsienio reikalų ministrai „sutinka asmeniškai susitikti neutralioje teritorijoje“.
„Tai gana reikšminga, net jei proveržio nebus“, – AFP sakė S. Cagaptay.