Aukštus atlyginimus suvalgė didelės kainos
Atlyginimai po Krymo aneksijos gyventojams iš tiesų išaugo. Anot oficialios statistikos, 2016-ųjų pabaigoje Krymo gyventojai vidutiniškai uždirbo 25 tūkst. rublių (kiek daugiau nei 11 tūkst. grivinų arba 405 eurus). Palyginimui, Ukrainoje 2016-ųjų gruodį vidutinis atlyginimas sudarė 6475 grivinų (223 eurai). Tačiau kainos čia keliskart aukštesnės nei Ukrainoje. Per tris metus bendras infliacijos lygis, anot „Krymstat“ duomenų, viršijo 75 proc. Šiuo metu produktų kainos Kryme kelis kartus aukštesnės, negu Kijeve. Pavyzdžiui, bulvės viename iš Kerčės turgų parduodamos po 12 grivinų, Kijeve už tai sumokėtumėte 6-7 grivinas.
Krymo ekonomistas Jurijus Smelijanskis leidiniui pasakojo: Krymo pajamų augimą jau seniai „suvalgė“ infliacija, iš tiesų po aneksijos praturtėjo tik valdininkai ir kariškiai. „Kainos jau seniai „suvalgė“ Krymo pajamas. Tačiau mes turime suprasti, kad kariuomenės pensininkai, spec. tarnybų pensininkai, valstybės tarnautojai, tie kurie tarnauja okupacinėje kariuomenėje, jų vartotojiškos galimybės yra didesnės. Okupacinė valdžia juos stimuliuoja, jiems moka daugiau,“ – pasakojo ekspertas.
Vartotojų poreikių krepšelis taip pat atspindi šią situaciją – minimalų paslaugų ir prekių krepšelį Ukrainoje įvertino 3200 grivinų, o Kryme už analogišką vartotojo krepšelį teks mokėti 6230 grivinų.
Vien šiais metais pabrango 15 proc. elektros energija, šiluma dar 9,6 proc., dujos 10 proc., vanduo 15 proc. Tačiau vietos gyventojus neramina dar ir tai, kad kainos kol kas vis dar mažesnės už Rusijos pietų federalinės apygardos, kuriai priskirtas okupuotas Krymas, nustatytas kainas.
Ekonomistai aiškina: 2014 metais kainos Kryme išaugo apie 1,5 karto dėl staigaus atlyginimų kilimo, kuris neturėjo ekonominio pagrindo. Biudžetininkų atlyginimai, perskaičiuojant iš grivinų į rublius, buvo dauginami koeficientu 3,8, o privačios bendrovės daugino iš 3. Krymas taip pat susiduria ir su itin brangaus prekių pristatymo problema – sausumos kelio į Rusiją nėra, todėl prekes tenka vežtis jūra.
Propaganda televizijoje ir politiniai areštai
Visi ukrainietiški televizijos kanalai Kryme buvo išjungti dar 2014-ųjų kovą. Dalį transliacijų pakeitė rusiškais kanalais, dalį tiesiog išjungė. Vietos televizija – paremta propaganda ir vienpusė. Jeigu anksčiau dar buvo galima rinktis, žiūrėti rusiškus ar ukrainiečių kanalus, tai dabar liko tik rusų.
Jau po metų Kryme buvo uždarytas vienintelė pasaulyje Krymo totorių televizija ATR. Tuo pat metu tiesiog gatvėse buvo pradėtas rodyti „Rossija 24“.
Iškart po aneksijos Krymo gyventojai neteko teisės rinkti savo miestų ir kaimų administraciją. Dabar, kas valdys miestu, sprendžia ne patys jo gyventojai, o deputatai.
Dėl sankcijų pusiasalyje neveikia tokios mokėjimo sistemos, kaip „Visa“ ar „MasterCard“. Krymo įmonės neteko galimybės prekiauti ES ir JAV rinkose, o tarptautinėms bendrovėms nėra leidžiama pusiasalyje vystyti veiklą. Krymą aplenkia ir kruiziniai laivai.
„Mažiausiai nukentėjo gamyklos, kurios vykdo Rusijos karinius užsakymus. Visos kitos pramonės šakos nukentėjo – kai kurios daugiau, kitos mažiau. Svarbiausia – visos gamyklos veikia varomos elektros. Nėra elektros energijos – nėra darbo. Jeigu įjungia generatorius – papildomos išlaidos. Papildomos išlaidos – auga savikaina. Auga savikaina – krenta galimybė realizuoti produkciją. Net žemyninėje Rusijoje ši produkcija netenka konkurencingumo. Krymo produkcija yra brangi,“ – pasakojo ekonomistas J. Smeljanskis.
Tačiau labiausiai nukentėjo vietos totorių bendruomenė. Šiuo metu Kryme 17 žmonių yra laikomi dingę dėl savo politinių įsitikinimų, 12 žuvusių, 39 politiniai kaliniai.
Skeldėjantis turizmas
Esminis Krymo uždarbio šaltinis – turizmas. Vietos gyventojai pasakoja, kad jeigu anksčiau pirmasis uždarbis jau galėjo būti skaičiuojamas gegužę, tai dabar geriausiu atveju pinigų tikėtis galima liepą ar net rugpjūtį.
Jeigu dar 2014-aisiais buvo juntama patriotizmo banga, kai rusai faktiškai varu buvo varomi į Krymą, tai dabar jau jaučiasi atsiradęs išrankumas. Pernai ir pats premjeras Dmitrijus Medvedevas sukritikavo regiono administraciją dėl prastų turizmo sąlygų.
Tačiau ekspertai pažymi, kad didžiausia Krymo turizmo problema – atvykimas į izoliuotą pusiasalį. Nepaisant to, kad oficialiai 2016 metais Krymą aplankė beveik 5 mln. turistų, tačiau realiai skaičiai galėjo būti kartais mažesni. Buvusio Krymo kurortų ministro Aleksandro Lijevo, pusiasalis techniškai negali priimti tokio skaičiaus žmonių: nevažiuoja traukiniai iš Ukrainos (anksčiau vien tokiu būdu apsilankydavo iki 4 mln. gyventojų), oro uostas net geriausiais laikais priimdavo 500 tūkst. lankytojų.
