Lėktuvnešio „USS Harry S. Truman“ skrydžio denį dengė reaktyvinių variklių dujų garai, kai vienas po kito į dangų kilo „F-18 Super Hornet“ lėktuvai. Stebėti pakilimus ir nusileidimus iš arti „yra vienas pavojingiausių dalykų tavo gyvenime“, tvirtino 28 metų patirtį kariniame jūrų laivyne turintis karininkas.
Pakilimo denio triukšme ir įniršyje tai neatrodė kaip hiperbolė: patirtis buvo sukrečianti. Nepaisant ausų apsaugų, 1,8 karto garso greitį viršijančio lėktuvo ūžesys priverčia krūtinės ląstą virpėti, o širdį – plakti. Ne kartą mums buvo inirtingai šaukiama: „Eikite už linijos!“. Aplink mus nuolat riedėjo, kilo ir leidosi lėktuvai. Sveiki atvykę į pavojingą zoną.
Nors „USS Truman“ įgulai toks tempas – tik įprasta darbo diena, geografinė ir politinė aplinka dabar buvo kitokia: „USS Truman“ smogiamoji grupė, pripratusi prie Ramiojo vandenyno ir Artimųjų Rytų jūrų, dabar yra šiaurinėje Jonijos jūroje, jos naikintuvai ir radiolokaciniai lėktuvai patruliuoja prie rytinių NATO sienų ir žvelgia į rytus, į Ukrainą, į kurią įsiveržė Rusijos ginkluotosios pajėgos.
Nuo beveik prieš mėnesį prasidėjusios invazijos, šie naikintuvai iš „Truman“ atliko daugiau nei 75 patruliavimo misijas per NATO rytinį flangą iki Ukrainos sienos. Vadinamoji sustiprinta oro policijos misija yra NATO priemonių dalis, įvesta 2014 m., Rusijai neteisėtai aneksavus Krymo pusiasalį. Šių priemonių tikslas – ginti NATO oro erdvę, užkertant kelią rusų įsiveržimams.
20 aukštų branduolinis laivas „Truman“ yra svarbiausia smogiamosios grupės dalis. Tai mobiliosios kovinės pajėgos, kurias sudaro iki 10 naikintuvų ir povandeninių laivų, 8 lėktuvų eskadrilės ir raketinis kreiseris, pajėgos gali judėti bet kurioje pasaulio jūros vietoje, rengti raketinius ar oro smūgius arba tiesiog pateikti matomą Amerikos ryžto įrodymą.
Kaip mobili JAV oro pajėgų bazė, „Truman“ bus pirmoje fronto linijoje, jei NATO nuspręstų įvesti neskraidymo zoną arba jei nutiktų blogiausia ir NATO pajėgos būtų įtrauktos į tiesioginį konfliktą. „Truman“ ir kitų jo sąjungininkų vaidmuo – atgrasyti rusus nuo tolesnės agresijos ir būti nuolatinėje parengtyje įsakymams, kurie gali būti duoti mūsų prezidento ar kitų pasaulio lyderių, siekiant apsaugoti Ukrainą ir Ukrainos žmones“, – sakė JAV karinio jūrų laivyno sekretorius Karlosas Del Toro, apsilankęs lėktuvnešyje.
Nuo karo su terorizmu pradžios prieš 20 metų JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešiai didžiąją dalį savo dislokacijos laiko praleido Artimuosiuose Rytuose. Pastaruoju metu, didėjant įtampai su Kinija, JAV dėmesį sutelkė į Ramiojo vandenyno regioną, kad atremtų numanomą grėsmę saugumui, kurią kelia Kinijos ambicijos šiame regione. Tačiau po invazijos į Ukrainą svorio centras bent jau kol kas persikėlė į Rytų Europą, o smogiamoji grupė dabar dislokuota Viduržemio jūroje.
Dėl Rusijos spaudimo Viduržemio jūroje yra daugiau JAV karo laivų nei bet kada anksčiau, sakė Del Toro. „Šiandien Viduržemio jūroje yra daugybė Rusijos laivų ir povandeninių laivų, todėl NATO svarbu turėti lygiavertį buvimą, kuris juos atgrasytų“, – sakė jis ir pridūrė: „Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra jėga.“
Šia misija siekiama ne tik Rusijai, bet ir JAV sąjungininkėms NATO pademonstruoti, kad, nepaisant to, jog JAV nėra pasirengusi kariniu būdu įsitraukti į Ukrainos reikalus, kai kalbama apie NATO priklausančias šalis, situacija yra kitokia. Po Donaldo Trumpo valdymo metų, kai NATO susidūrė su egzistencine krize, „Truman“ buvimas Viduržemio jūroje, NATO misijoje, taip pat yra fizinė prezidento Joe Bideno žinutės NATO sąjungininkams išraiška, kad Amerika grįžo.
