Ispanijos oro pajėgoms priklausantis NATO misijos Estijoje naikintuvas antradienį per klaidą paleido kovinę raketą „oras-oras“ AMRAAM. Spėjama, kad sprogiosios medžiagos pripildyta raketa krito apie 40 km atstumu į šiaurę nuo Tartu miesto.
Estijos karinių oro pajėgų vadas Riivas Valgė pareiškė, kad antradienį Ispanijos naikintuvo per klaidą paleista „oras-oras“ klasės raketa buvo kovinės parengties, ji tikriausiai sprogo. R. Valgės teigimu, 100 km galinti nuskrieti raketa paleista šiaurės kryptimi.
„Jei raketa būtų skriejusi rytų kryptimi, teoriškai ji būtų galėjusi pasiekti Pečiorus arba nukristi kitoje Peipaus (Čiudo) ežero pusėje Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakė R. Valgė.
Incidentą laikys išmokta pamoka
Atsargos karininkas, ginkluotės ekspertas Darius Antanaitis neatmeta galimybės, kad, jei Estijoje paleista raketa vis tik būtų skirdusi į rytus ir sprogusi Rusijoje, Rytų kaimynė imtųsi veiksmų.
„Rusija, be abejo, apkaltintų NATO ir bandytų įvesti atsakomąsias sankcijas, teigdama, kad buvo iškeltas pavojus jos piliečių saugumui. Neatmetama galimybė, kad Rusija tuo bandytų pagrįsti kokius savo neadekvačius veiksmus“, – tv3.lt kalbėjo D. Antanaitis.
Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala antrina teiginiui, kad Rusija NATO raketą savo teritorijoje palaikytų provokacija.
„Be abejo, priklausytų nuo to, kur ta raketa nusileistų. Žinoma, tai būtų didelis tarptautinis skandalas. Manau, kad šiuo atveju svarbiausia, jog NATO yra labai atvira, apie tai kalba ir šitai viešina, nes tai vienintelis kelias. Tokių įvykių gali būti, tai pakankamai normalu, klaidos pasitaiko“, – tv3.lt kalbėjo L. Kojala.
Neaišku, kiek Rusiją nuramintų ir Estijos bandymas paaiškinti, kad paleistoji raketa – nesusipratimas. Vis tik D. Antanaitis pažymi, kad šiuo atveju svarbiausia – skaidrumas, kad niekas nieko nebandytų nuslėpti, o Estija paaiškintų nesusipratimo priežastis.
„Kaip ir kiekvienas mechanizmas jis gali gesti, neatmetama žmogiškoji klaida. NATO netgi veikia vadinamasis išmoktų pamokų skyrius. Būtent tokie įvykiai ten yra nagrinėjami ir priimami sprendimai, ką daryti, kad tai nepasikartotų. <...> Kiekviename mechanizme viena detalė gali sugesti, svarbiausia, kad tai daugiau nepasikarotų. Pirmiausias reikia surasti priežastį, kodėl tai įvyko“, – sakė ginkluotės ekspertas.
L. Kojala taip pati tikisi, jog NATO pasimokys iš savo klaidos ir imsis visų priemonių, kad toks incidentas nepasikartotų ateityje, o ypač, „kad tai nebūtų susiję su užsienio valstybėmis, trečiosiomis šalimis“.
