Tai dar nėra ta „nenumušama“ raketa, apie kurią girdamasis visam pasauliui pasakojo Rusijos prezidentas V. Putinas. Tačiau rusai tikisi, kad šis ginkluotės pavyzdys suteiks valstybei dar didesnę karinę galią.
„Iskander“ – kaip politinis poveikio būdas
Birželio 16-ąją Rusijos gynybos ministerija paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti kaip kariuomenė išbando trumpojo nuotolio „9K720 Iskander“ raketas. „Iskander“ Rusijos kariuomenėje buvo pradėtas naudoti 2006 metais ir pirmą sykį karo sąlygomis išbandytas 2008-aisiais karo su Gruzija metu.
„Iskander“ pasižymi dar ir tuo, kad gali paleisti įvairaus tipo raketas: kuro-oro bombas, galvučių kekes, bunkerių naikinimo bombas. Tuo metu „Iskander M“ geba paleisti dar ir sparnuotąsias raketas.
„Iskander“ nuolatos pasireiškia kaip tema, kuri gadina santykius tarp Rusijos ir Vakarų. Rusija „Iskander“ ne tik panaudojo karo Gruzijoje metu, tačiau ir dislokavo Kryme, netrukus po to, kai ši teritorija buvo atimta iš Ukrainos. „Iskander“ dislokavimas Rusijos anklave Kaliningrade taip pat dažnai pateikiamas, kaip Rusijos spaudimas Vakarams. Jeigu anksčiau tai tebuvo gandai ar Kremliaus „skalambijimas ginklais“, tai šiais metais jau buvo patvirtinta, kad „Iskander“ iš tiesų yra dislokuotas Kaliningrade. Tiesa, nėra žinoma, ar rusai šioje teritorijoje dislokavo ir branduolinį ginklą.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė į šią naujieną reagavo aršiai ir perspėjo, kad tokie Rusijos veiksmai „kelia grėsmę ne tik Lietuvai, tačiau ir pusei Europos valstybių“, rašoma „The National Interest“.
Tai kėlė įtampą mažiausiai dėl dviejų priežasčių. Pirmiausiai, tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gana tiesmukai gąsdino Vakarus branduoliniu karu, o „Iskander“ gali nešti branduolinius ginklus. „Be jokios abejonės, tai yra labai blogai, nes šios raketos gali nešti branduolines galvutes“, – „The National Interest“ cituojamas tuometinis Ukrainos generolas.
Antra, „Iskander“ turima MaRV technologija leidžia raketoms taikytis į judančius laivus. Žinant, Krymo vietą šalia Juodosios jūros, ar Kaliningrado – šalia Baltijos, tai kelia didelę grėsmę NATO laivynui.
„Sarmat“ ir „Bulava“ – branduolinės galios simboliai
Tačiau „Iskander“ nėra vienintelė Rusijos raketų sistema, kuri buvo išbandyta pastaraisiais mėnesiais. Kovą Rusijos gynybos ministerija paskelbė apie sėkmingą naujosios tarpkontinentinės balistinės raketos „Sarmat“ išbandymą. Tai šimtą tonų sverianti ir dvyliką kovinių galvučių galinti nešti raketa, šalia kurios amerikiečių trisdešimties tonų „Minuteman ICBM“ verčia atrodyti kaip dantų krapštukas. Tai buvo jau antrasis „Sarmat“ testas, dar vieną raketą rusai išbandė praėjusių metų gruodį.
Birželio 26-ąją atominis povandeninis laivas „Jurij Dolgorukij“ atliko eilinį sėkmingą „Bulava“ bandymą. Raketos buvo išbandytos Kamčiatkos poligone, paleidus jas iš Barenco jūros.
Raketų bandymai prasidėjo dar 2004 metais, tačiau projektą dar ilgai lydėjo nesėkmės ir skandalai.
Rusai skelbia, kad povandeninis laivas gebėjo paleisti keturias branduolines galvutes galinčias nešti raketas vos per 20 sekundžių, o tai, anot ekspertų, verčia šią naują ginkluotę sunkiai sustabdoma priešraketinėms sistemoms.
JAV pakėlė į orą B-52
Galimai tai buvo tiesiog sutapimas, tačiau naktį į birželio 27-ąją JAV buvo aptiktas EAM (Emergency Action Messages) radijo signalas. Jis yra aktyvuojamas, kuomet šalyje skelbiama nepaprastoji situacija. Šiuo atveju radijo signalas buvo skirtas strateginiam bombonešiui B-52 „Stratofortress“, skelbiama „The Drive“.
Tokio pobūdžio žinutės karo veiksmų metu yra perduodamos priėmus sprendimą panaudoti branduolinį ginklą. Gavęs tokį nurodymą, B-52 „Stratofortress“ komanda privalo nurodytomis koordinatėmis paleisti branduoliniu užtaisu aprūpintas 20 sparnuotųjų raketų AGM-86 ALCM (Air Launched Cruise Missile).
Leidinyje pažymima, kad tuo metu vyko karinės pratybos, kuriose dalyvavo strateginiai bombonešiai B-52 „Stratofortress“ ir B-2 „Spirit“, taip pat strateginio valdymo lėktuvas E-6 „Mercury“.
„Šie mokymai taip pat yra aiškus priminimas JAV priešams, kad Amerikos bombonešiai yra pasirengę ir gali smogti termobranduoliniais užtaisais visame pasaulyje“, – rašoma leidinyje.
