„Rusijos geležinkeliai“ jau atsisakė forminti naftos produktų gabenimą į Estiją gegužės mėnesį.
Vos tik Estijos valdžia priėmė sprendimą demontuoti Brinzinio karo paminklą, aukšti Rusijos valdžios atstovai įspėjo, kad kaimyninei valstybei gali būti taikomos ekonominės sankcijos. Estijos verslininkų nuomone, trumpalaikių pokyčių gali patirti tik tai kai kurios įmonės, tačiau visai valstybės ekonomikos didelės žalos nebus padaryta, rašo „Kauno diena“.
Verslininkų nuomone, didžiausius nuostolius Estija galėtų patirti, jeigu sumažėtų tranzito srautai.
Kai kurie Estijos verslininkai sulaukė įspėjimų iš Rusijos, jog bus papildomai tikrinta produkcijos kokybė ir tik tuomet išduodami leidiniai eksportui.
Pirmieji tokių sankcijų sulaukė su Rusija prekiaujančios maisto pramonės įmonės ir alkoholio gamintojai.
Šiek tiek labiau nuogąstaujama dėl galimų nuostolių, jeigu Rusija sumažins per Estiją gabenamų krovinių srautus. Valstybinė kompanija „Rusijos geležinkeliai“ jau atsisakė forminti naftos produktų gabenimą į Estiją gegužės mėnesį, nors oficialiai aiškinama, kad vežimo grafikas sutrikdytas dėl geležinkelio remonto.
Tranzitu iš Rusijos per Estijos uostus per metus transportuojama 25 mln. tonų naftos. „Estijos geležinkeliai“ ir Talino uostas jau pajuto sumažėjusias užsakymų apimtis.
Esamos padėties nelinkęs dramatizuoti Estijos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Tarmo Krisas: „Dabar jaučiame politinių sprendimų įtaką, bet tokia situacija neturėtų tęstis labai ilgai.
Po poros mėnesių viskas turėtų grįžti į senas vėžes. Tai liudija ir kitų šalių patirtis. Rusija buvo įvedusi draudimų įvairioms šalims, bet vėliau apribojimus atšaukė“.
Estijos prekybos ir pramonės rūmų direktorius Simas Raie taip pat abejoja, ar Rusija imsis įvesti oficialius apribojimus prekybai su Estija, nes abiejų šalių prekybiniai santykiai reguliuojami per Europos Sąjungą.
„Tikėtina, kad kai kurios Rusijos kompanijos gali atsiliepti į valdžios raginimus nebeparduoti estiškų prekių“, – teigė S. Raie.
Estijos prekybos ir pramonės rūmų direktorius svarsto, kad net jeigu ir bus imtasi tam tikrų veiksmų, jie gali atnešti nuostolių pačios Rusijos kompanijoms, kurios per Estiją veža krovinius tranzitu arba prekiauja dujomis, kaip „Gazprom“.
Dujų klausimas Estijai nėra toks aktualus kaip Lietuvai, nes ši Baltijos valstybė turi alternatyvių energijos šaltinių – šalies šiaurės rytuose slūgso degieji skalūnai, kuriais kūrenamos šiluminės elektrinės.
Be to, Estijos kompanijos dar prieš 5-6 metus ėmė dairytis Vakarų kryptimi ir šiuo metu tik nedidelė jų dalis prekiauja su Rusija. Glaudesnius verslo ryšius su didžiąja kaimyne palaiko tik geležinkeliai, uostai ir vežėjai.
