Retas nugaros smegenų uždegimas siejamas su koronavirusu 21 šalyje

Nustatyta, kad itin reta būklė, sukelianti pilkosios ir baltosios medžiagos uždegimą nugaros smegenyse, yra „netikėtai dažna“ COVID-19 neurologinė komplikacija.

Šis uždegimas geriau žinomas kaip ūminis skersinis mielitas. Kasmet pasitaiko nuo 1,34 iki 4,6 atvejų milijonui žmonių, todėl tai yra išskirtinai reta liga. Tačiau per COVID-19 pandemiją tyrėjai pastebėjo, kad ūminio skersinio mielito atvejų skaičius yra žymiai didesnis.

Naujame tyrime, kuris publikuotas žurnale „Frontiers in Immunology“, Hiustono metodistų ligoninės mokslininkai peržiūrėjo daugybę tyrimų, nagrinėjančių šią sąsają, ir atrado ūminio skersinio mielito atvejus 43 COVID-19 pacientams iš 21 skirtingos šalies. Jie pažymi, kad tai „netikėtai dažna“ komplikacija, atsižvelgiant į visuotinę būklės normą. Be to, mokslininkai nustatė tris ūminio skersinio mielito atvejus tarp „AstraZeneca“ vakcinos klinikinių tyrimų dalyvių.

Dokumente tirtų pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 73, o ši būklė vyrus ir moteris paveikė maždaug tokiu pačiu dažniu. Nors dauguma pacientų buvo 44 metų ar vyresni, tarp jaunų suaugusiųjų buvo bent 13 atvejų ir tarp vaikų – trys atvejai.

Ūminio skersinio mielito simptomai paprastai yra skausmas, jutimo problemos ir silpnumas, taip pat šlapimo pūslės ir žarnyno problemos. Šiame tyrime visiems pacientams pasireiškė paralyžius ir pojūčių praradimas, o medicininės nuotraukos atskleidė nugaros smegenų pažeidimus.

Kalbant apie ūminį skersinį mielitą, yra nemažai nežinomųjų. Kaip minėta, ši būklė apima nugaros smegenų ir centrinės nervų sistemos dalies, kuri siunčia impulsus iš smegenų į likusio kūno nervus, uždegimą. Šis uždegimas gali pakenkti nervų ląstelių skaidulas dengiančiam izoliaciniam apvalkalui, vadinamam mielinu.

Tačiau tiksli šio uždegimo priežastis lieka neaiški. Kai kuriais atvejais jis gali pasirodyti tarsi iš niekur, be jokio nustatomo veiksnio, tačiau taip pat žinoma, kad jis yra susijęs su tam tikrais imuninės sistemos sutrikimais ir infekcijomis, įskaitant gripą, Zika, ŽIV, herpesą, kiaulytę, tymus ir raudonukę.

REKLAMA

Tyrimo metu mokslininkams liko neaiškus ryšys, jei toks yra, tarp COVID-19 ir ūminio skersinio mielito, tačiau jie spėja, kad tai gali būti susiję su SARS-CoV-2 antigenais, kurie yra viruso dalis, sukelianti imuninį atsaką.

„Ūminio skersinio mielito patogenezė tebėra nežinoma, tačiau galima įsivaizduoti, kad SARS-CoV-2 antigenai – galbūt ir AZD1222 vakcinoje nuo koronaviruso ar jos šimpanzės adenoviruso adjuvante – gali sukelti imuniteto mechanizmus, kurie paskatins mielito atsiradimą“, – rašo tyrimo autoriai.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų