Kaip žmogus, norintis plėsti Rusijos didybę, prezidentas Vladimiras Putinas daro viską, kad sugriautų vienintelį ekonomikos sektorių, kuris suteikia Maskvai pretenzijų į supervalstybės statusą ir kuris padeda vykti jo karui Ukrainoje: nafta ir dujos. Putino pradėtas karas visam tam kelia pavojų.
Sankcijos riboja Rusijos galimybes naudotis svarbiausiomis Vakarų technologijomis ir finansais, reikalingais padėti jai gręžti naftą iš nugriautų, tolimų ir nesvetingų Sibiro ir Arkties telkinių. Vakarų kompanijų pasitraukimas taip pat smukdo jos galimybes ateinantį dešimtmetį gaminti itin pelningas suskystintas gamtines dujas.
Rusijai taip pat gali tekti ieškoti naujų vietų pardavimui. Europos Sąjunga imasi sankcijų prieš naftą šeštuoju sankcijų paketu, šalys jau kelia artimiausio laikotarpio tikslus, kad nutrauktų priklausomybę nuo Rusijos naftos ir dujų. Tai V. Putinui kelia galvos skausmą.
„Turime tęsti remdamiesi tuo, kad artimiausioje ateityje energijos tiekimas Vakarams bus sumažintas“, – anksčiau šį mėnesį sakė Rusijos prezidentas, prisiekęs „padidinti energijos išteklius į kitus pasaulio regionus“.
Tačiau tam reikia tiesti vamzdynus ir statyti suskystintų gamtinių dujų terminalus, kad eksportas būtų nukreiptas į Aziją, o Rusijai trūksta ir pinigų, ir technologijų tokiai permainai greitai užbaigti. Kinija tiesiog negali susiurbti visų didžiulių Europoje suvartojamos energijos kiekių, kad padėtų Kremliui. Jau dabar didžiausias Maskvos žaliavos pirkėjas Pekinas turi savo strateginius tikslus išlaikyti įvairius tiekėjus.
Niūrios juodojo aukso perspektyvos
Antraštės buvo nukreiptos į tokių energetikos didžiųjų kaip „Shell“, BP ir „ExxonMobil“ pasitraukimą iš Rusijos, tačiau galiausiai kur kas svarbesnės bus naftos paslaugų bendrovės, kurioms vadovauja „Halliburton”, „Schlumberger” ir „Baker Hughes” trijulė. Taip yra todėl, kad po didžiulio pertekliaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose daugelis Rusijos giliavandenių naftos telkinių Vakarų Sibire nyksta.
Teksaso profesionalų sukurtos ir ištobulintos technologijos, pavyzdžiui, nuotolinio pilotavimo robotų naudojimas horizontaliai gręžti uolienas mylioms, naudojant moderniausią vaizdo gavimo programinę įrangą tiems paskutiniams naftos lašams surasti ir išstumti, remiasi technologijomis, kurioms dabar taikomos sankcijos.
„Šios technologijos yra rinkos inovacijų ir technologijų pažangos produktas, visų pirma kilęs iš JAV“, – sakė buvęs Rusijos energetikos ministro pavaduotojas, o dabar politinės opozicijos veikėjas Vladimiras Milovas.
„Sovietų naftos pramonei jų trūko, o Rusijos privati naftos pramonė tiesiog jas nusipirko, nes kam kurti kažką savarankiškai, kai galima tiesiog samdyti „Halliburton” ir „Schlumberger”, – pridūrė jis.
Paslaugų bendrovės pareiškė nesiimsiančios naujų darbų Rusijoje, o „Halliburton“ pareiškė ketinanti nutraukti savo veiklą šalyje. Trys įmonės atsisakė detalizuoti esamų sutarčių mastą ir laiką. „Rystad Energy“ analitikai teigė, kad dėl to Rusijos naftos gavyba sumažės 4-7 proc. per metus.
Jeigu įmonės visiškai pasitrauks, tai „gali sumažinti Rusijos produkciją 10, 15 procentų, nemanau, kad tai yra perdėtas skaičius“, sakė V. Milovas.
„Gręžinių gręžimas, gamyba, žvalgyba, visa tai gali atlikti Rusijos palaugų bendrovės, taip pat didžiųjų naftos gamintojų, tokių kaip „Rosneft“ ir „Surgutneftegaz“, aptarnavimo padaliniai“, – sakė vyresnioji „Rystad“ analitikė Daria Melnik.
Tačiau tai padaryti bus vis brangiau, nes naujų tiekimo jėgų paieška žvalgosi giliau po žeme ar toliau į tokias vietas kaip Arktis.
„Stengiatės kuo ilgiau išlaikyti senus gamybos laukus, žingsnis po žingsnio traukiatės, tuo pat metu viską gręžiate... maldaujate Rusijos vyriausybės daugiau lėšų pigių paskolų pavidalu, ir, ar statysite mums uostą, prašau, ir, beje, mums reikės naujo vamzdyno, – sakė Džordžtauno universiteto Vašingtone Rusijos politikos profesorius Thane Gustafsonas. – Reikia daug milijardų rublių, kad valstybė padėtų įveikti rusiškos naftos skyrių“.
Beprasmiai vamzdynai
O štai gamtinės dujos yra kita istorija.
„Didžioji dalis Rusijos dujų pramonės tikrai nėra priklausoma nuo Vakarų kompanijų, išskyrus potencialiai finansus“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto dujų programos įkūrėjas Jonathanas Sternas.
Rusija taip pat yra saugesnė dujų, o ne naftos pardavimo atžvilgiu. Kol kas ES atmeta sankcijas gamtinėms dujoms, kurių didžioji dalis į bloką ateina vamzdynais, dėl didelio tokių šalių kaip Vokietija ir Vengrija pasipriešinimo.
V. Putinas neturi galimybių greitai gamtines dujas perkelti į kitas rinkas. Užuot kreipusi dėmesį į suskystintų gamtinių dujų technologiją pasauliniam eksportui laivais, Rusijos dujų strategija buvo į vakarus nutiesti brangius dujotiekius, kurie ilgainiui pelnytų jų investicijas – „Blue Stream“, „Yamal Europe“, „TurkStream“, „Nord Stream“ ir neseniai įšalusį „Nord Stream 2“.
V. Putinas turi vieną dujų eksporto dujotiekį į Kiniją, derybos vyksta dėl dar dviejų. Tačiau trūksta esminių dujotiekių Rusijoje, kurie leistų valstybės remiamam „Gazprom“ nukreipti dujas iš šalies vakaruose esančių laukų naujiems Azijos pirkėjams.
Jų statyba „užtruks, tikriausiai didžiąją šio dešimtmečio dalį“, svarstė J. Sternas.
V. Putinas tikėjosi, kad iki 2035 metų Rusija galės atsiriboti nuo Europos ir užimti penktadalį pasaulinės SGD rinkos. Ekspertai sako, kad neturėdamas vakarietiškų technologijų ir pinigų jis gali atsisveikinti su tomis svajonėmis.
„Suskystintos gamtinės dujos susidurs su didžiausiu vėlavimu, – sakė D. Melnik. – Mes neturime savo technologijų, neturime savo įrangos, net neturime dujų turbinų ar SGD tanklaivių“.
Pietų Korėjos laivų statyklos, statančios ledinius suskystintų gamtinių dujų vežėjus Rusijos kompanijoms, jau dabar susiduria su nerimu dėl to, ar bus sumokėta dėl Rusijai taikomų finansinių sankcijų. Rusijos „Zvezda“ laivų statykla, ketinanti statyti naujos kartos šalies SGD laivyną, pagal ES sankcijas remiasi ir Prancūzijos skystinimo technologijomis.
„Tokie projektai kaip „Rosneft“ Tolimųjų Rytų suskystintos dujos, „Gazprom“ Baltijos suskystintos dujos – jie praktiškai nejuda“, – sakė J. Sternas.
Tačiau, skirtingai nuo naftos gręžinių, kurie gali būti pažeisti juos uždarius (kas gali nutikti, jei sankcijos reikš, kad Rusija negali lengvai parduoti savo žalios naftos), gamtinių dujų gręžinius lengviau išjungti, o po to vėl įjungti.
„Galite užsukti čiaupą dujomis ir laikyti jį, todėl jis yra valdomas, – sakė „Sciences Po Paris“ profesorius Thierry Brosas. – Kyla pavojus, kad pardavimai bus per maži “.
Savarankiškai
Nors Rusija vis labiau izoliuojama nuo likusio pasaulio finansų ir technologijų, ji nėra visiškai bejėgė.
„Negalima sakyti, kad „Gazprom“ yra sovietinė kompanija – jai gali tekti paklusti Vladimirui Putinui pagal kažkokius griežtus užsakymus, bet šiaip tai yra kompanija, kuri turi daug jaunų, išsilavinusių žmonių, jie keliauja į Europą, supranta, – sakė T. Brosas. – Kai pasižiūri į rezultatus ir gebėjimą gaminti, tam tikra prasme tai ne taip biurokratiška, kaip „Shell“ ar BP.“
Tačiau Vakarų apleidimas „kai kuriuos Rusijos įrenginius gali palikti bėdoje ne dėl to, kad jie patys nesugeba jų eksploatuoti, nes per pastaruosius 20 metų jie daug ko išmoko, bet tai daugiau atsarginių dalių problemos, įrangos išlaikymo klausimai“, – sakė J. Sternas.
„Fortress Russia“ šalininkai pažymi, kad vyriausybė turi daug būdų, kaip sumažinti šį skaudulį.
„Prieš kelias savaites išgirdome, kad Rusija leido nemokėti autorinių atlyginimų užsienio technologijų licencijų turėtojams“, – sakė D. Melnik. Atsižvelgiant į tai, kad išvykstančios kompanijos, vargu, ar partemps įrangą ir sankcionuotas technologijas jau esančias vietoje, Rusija galėtų „tiesiog vogti technologijas ir jas kopijuoti“.
„Jei atsidursime situacijoje, kai sankcijos bus taikomos tikrai ilgą laiką, 2022 m. naudingos technologijos 2032 m. nebus naudingos“, – sakė JAV Seton Hall universiteto diplomatijos ir tarptautinių santykių profesorė Margarita Balmaceda.
Rusija taip pat išvydo IT specialistų ir kitų technologijų ekspertų pasitraukimą, galimai sužlugdžiusį tuos atvirkštinius inžinerinius planus.
„Rusijos valdžia stengsis padaryti viską, kad tie žmonės liktų čia, Rusijoje, siūlydama didelius atlyginimus, įvairias subsidijas, kitas paskatas, nes tai yra mūsų labai silpna vieta“, – sakė D. Melnik.
„Renaissance Capital“ Maskvoje įsikūrusi ekonomistė ir Rusijos direktorė Sofya Donets sakė, kad nepaisant Rusijai smogsiančio ekonominio smūgio, naftos ir dujų sektorius veikiausiai sulauks didelės Kremliaus finansinės paramos, o pramonė stengsis orientuotis Azijos rinkų link.
Tačiau perspektyvą gali patamsinti ir ilgalaikės pasekmės, tarp jų ir Rusijos nualinimas pasaulinėmis finansų rinkomis.
„Tai tokia stigma, – pasakė S. Donets. – Net jei sankcijos kada nors bus panaikintos, nesitikiu, kad į šią rinką kada nors sugrįš kokie nors investuotojai.“
