„Ne kas kita, o amerikiečių drovumas paaiškina, kodėl mes to nedarome (netiekiame mirtinų ginklų – red.) Ukrainai“, – leidiniui sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje, į pensiją išėjęs diplomatas Johnas Herbstas.
WSJ pažymėjo, kad J. Bideno administracijos politika Ukrainos atžvilgiu pastaruosius dvejus metus buvo formuojama baiminantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali griebtis branduolinių ar kitų masinio naikinimo ginklų, jei JAV ar kitos NATO narės aprūpins Kyjivą priemonėmis, kuriomis būtų galima padaryti rimtą žalą Rusijos kariuomenei ar pačiai šaliai.
„V. Putinas yra užsiminęs, kad karo metu galėtų panaudoti branduolinius ginklus“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos atsargos senka
Laikraštis pabrėžė, kad užuot padėję Ukrainai sukurti tokį oro gynybos tinklą, kokį turi Izraelis, Vakarai Kyjivui suteikė tik įrangos kratinį, kuris kelis mėnesius slopino Rusijos atakas. Tačiau Ukrainos priešlėktuvinės gynybos perėmėjų atsargos senka dėl suintensyvėjusios Rusijos atakų prieš elektrines ir kitą civilinę infrastruktūrą kampanijos.
„Bidenas išsigando nuolatinių Putino branduolinių grasinimų. Mes taip pat elgiamės taip, tarsi nebūtume branduolinė supervalstybė“, – leidiniui sakė J. Herbstas.
Savo ruožtu J. Bideno administracijos pareigūnai teigia, kad jų požiūris į Ukrainą ir Rusiją yra adekvatus, atsižvelgiant į eskalacijos riziką.
O kaip dėl Europos?
Pasak WSJ, Jungtinės Valstijos ir NATO pirmosiomis karo dienomis priešinosi Ukrainos raginimams apsaugoti Ukrainos dangų, motyvuodamos logistikos problemomis ir tiesioginio konflikto su Rusijos kariuomene rizika.
„Nuo to laiko baimė dėl eskalacijos taip pat neleido Jungtinėms Valstijoms ir sąjungininkėms aprūpinti Ukrainą kitais ginklais, kurių, Kyjivo teigimu, reikia kovai su didesne kaimyne, pavyzdžiui, tolimojo nuotolio raketomis“, – rašoma straipsnyje.
Toks Rusijos spaudimas privertė Jungtines Valstijas, Vokietiją ir kai kurias kitas NATO nares praleisti savaites ar mėnesius sprendžiant, ar suteikti Ukrainai JAV pagamintas sistemas, įskaitant raketas ATACMS ir naikintuvus F-16.
„Administracija galiausiai su viskuo sutiko, tačiau kritikai teigia, kad ilgas sprendimų priėmimo procesas sumažino jų veiksmingumą, nes suteikė Rusijai laiko pasirengti. Ir vis dar yra sistemų, kurių Ukraina nori, bet negavo, pavyzdžiui, vokiškų iš oro paleidžiamų sparnuotųjų raketų „Taurus“, – rašo WSJ.
