Putinas grįžo prie „Jaltos 2“ idėjos: derybose su Trumpu sieks perbraižyti pasaulio žemėlapį

Laikraščio šaltinio teigimu, V. Putinas tikisi „naujosios Jaltos“ — derybų dėl įtakos sferų padalijimo, analogiškų 1945 metų konferencijai. Europos saugumo tvarkos peržiūros Maskva siekė dar prieš įsiveržimą į Ukrainą, rašoma „Agentstvo“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Iš Europos – kaltinimas JAV: dėl jūsų veiksmų mes papildomai iš savo kišenės sumokėjome 100 mlrd. eurų

Po Trumpo pareiškimų – eksperto kirtis: „Tam tikra Ukrainos ir demokratijos išdavystė“

Sukasi pasaulis. Trumpą įsiutinęs Zelenskis, klastūnas Lukašenka ir blondinės Baltuosiuose rūmuose

Prieš pat įsiveržimą (2021 gruodžio 17 d.) Rusija paviešino ultimatyvius reikalavimus Vakarams, kurie buvo atmesti.

Pagrindiniai reikalavimai, kurie iš esmės rodo, kad vien karas Ukrainoje, kad ir kaip jis pasibaigtų, šių klausimų nesprendžia:

• NATO plėtros draudimas: Teisiškai įpareigojanti garantija, kad NATO visam laikui atsisakys suteikti narystę Ukrainai ir kitoms buvusioms Tarybų Sąjungos respublikoms.
• Karinės infrastruktūros atitraukimas: Visiškas visų NATO pajėgų, ginkluotės ir karinės infrastruktūros išvedimas iš šalių narių, kurios prie aljanso prisijungė po 1997 m. gegužės mėn. (įskaitant Lenkiją, Baltijos šalis ir Balkanų valstybes).
• Operacijų ribojimas: Visos NATO karinės veiklos nutraukimas Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.– Raketų uždraudimas: Draudimas dislokuoti trumpojo ir vidutinio nuotolio raketas vietovėse, iš kurių jos galėtų pasiekti kitos šalies teritoriją.
• Branduolinio ginklo apribojimai: Draudimas dislokuoti branduolinį ginklą už kiekvienos šalies nacionalinės teritorijos ribų, kas pareikalautų pašalinti JAV branduolinius ginklus, kuriais dalijamasi su sąjungininkais Europoje.

Jalta 2 ir Putino lūkesčiai

Kaip WSJ pranešė buvęs Rusijos žvalgybos darbuotojas, susipažinęs su šia iniciatyva, Rusijos prezidentas su trišaliu formatu sieja didžiulius, nors ir nerealius lūkesčius: jis norėtų paversti susitikimą antrąja Jaltos konferencija, kurioje didžiosios valstybės padalytų pasaulį į įtakos sferas.

Maskva pasiūlė surengti derybas APEC viršūnių susitikimo užkulisiuose lapkričio 18–19 d. Kinijos Šendženo mieste. Pasiūlymas Pekinui buvo perduotas diplomatiniais kanalais. Kinija davė suprasti, kad neprieštarauja, jei sutiks D. Trumpas, teigia WSJ šaltiniai.

D. Trumpas kol kas nesutiko, tačiau gali palaikyti šią idėją dėl pažado užbaigti karą, pranešė aukštas JAV pareigūnas. Šis formatas atmeta Ukrainą ir jos sąjungininkes Europoje.

Derybų galimybę patvirtino ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. „Kalbių apie susitikimą buvo. Nežinau, ar dėl jo galutinai susitarta, tačiau prezidentas aiškiai davė suprasti, kad nori karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos“, — pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė jis. V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas WSJ teigė, kad kol kas nėra aiškumo nei dėl susitikimo, nei dėl darbotvarkės, „nors visos trys šalys pripažįsta hipotetinę tokio susitikimo galimybę“.

+4

Putinas: „Europos saugumo klausimai jau buvo išspręsti“

2021 metų gruodį Rusija perdavė JAV ir NATO sutarčių dėl „saugumo garantijų“ projektus. Maskva reikalavo teisiškai uždrausti aljanso plėtrą, įskaitant Ukrainą ir kitas buvusias SSRS respublikas, nutraukti NATO karinę veiklą Ukrainoje, Rytų Europoje, Pietų Kaukaze bei Centrinėje Azijoje ir grąžinti aljanso pajėgų išdėstymą Europoje prie 1997 metų konfigūracijos.

NATO atsisakė užverti duris naujoms narėms ir pasiūlė aptarti ginkluotės kontrolę bei rizikos mažinimą. V. Putinas pareiškė, kad į Rusijos reikalavimus buvo atsižvelgta neigiamai. Skelbdamas apie įsiveržimą 2022 m. vasario 24 d., jis pareiškė, kad Maskva 30 metų bandė susitarti su Vakarais, tačiau susidurdavo su „melu“ ir „šantažu“.

2024 metų birželį susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovybe V. Putinas pasiūlė sukurti naują saugumo sistemą Eurazijoje ir palaipsniui sumažinti čia „išorės valstybių“ karinį buvimą. 2025-ųjų gegužę V. Putinas vėl pareikalavo raštiškų garantijų dėl NATO nesiplėtimo — įskaitant Sakartvelą, Moldovą ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos įtakos respublikas.

2026 metų rugsėjį V. Putinas pareiškė, kad Europos saugumo klausimai buvo išspręsti po Antrojo pasaulinio karo, o pokyčiai po SSRS žlugimo vyko su Rusijos sutikimu. Viskas, kas prieštarauja šiems susitarimams, prieštarauja Maskvos interesams, sakė jis.

Trišalio susitikimo idėja kilo dar prieš spalio mėnesio skambutį. Dar rugsėjo 1 d. Jurijus Ušakovas pranešė, kad V. Putinas ir Xi Jinpingas aptarė viršūnių susitikimą dviese. O rugsėjo 9 d. D. Peskovas patvirtino, kad V. Putinas tai aptarė su D. Trumpu. „Valdajaus“ forumo metu spalio 1 d. V. Putinas sakė, kad jis yra „tik už“, tačiau reikia apibrėžti darbotvarkę. Iki konkretaus susitikimo tai kol kas taip ir nebuvo suderinta.

Šį kartą naujosios Jaltos idėja skamba Vašingtono ir Maskvos santykių peržiūros fone. Per pastarąsias savaites JAV:

• leido prekiauti rusišku dyzelinu po D. Trampo pokalbio su V. Putinu spalio 9 d. 
• sustabdė naujų sankcijų įvedimą, numatytą rugsėjo mėnesį priimtame įstatyme,
• reikalauja iš Kyjivo nutraukti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas,
• aptarinėjo sandorius dėl „Lukoil“ užsienio turto ir JAV investuotojo dalyvavimą „Nord Stream“ projektuose, taip pat galimą Rusijos turto atšaldymą.
• JAV derybininkai taip pat veda derybas dėl to, kad Europa atnaujintų Rusijos energijos išteklių pirkimą.

Apžvalgininkas: tai būtų pralaimėtojų Jalta

Rusijos apžvalgininkas Valerijus Paniuškinas atkreipė dėmesį, kad net jeigu šių trijų didžiųjų šalių lyderiai ir susitiks, tai bus „pralaimėtojų Jalta“. Anot rusų žurnalisto, 1945-ųjų Jaltos susitikimo metu JAV, Didžioji Britanija ir SSRS buvo pasiekusios strateginių pergalių visame pasaulyje, o dabartinės Rusija, JAV ir Kinija negali savęs vadinti dominuojančiomis.

„1945 metų vasario mėnesio Jaltos konferencija vyko tokiomis sąlygomis, kai visos trys derybose dalyvavusios šalys be jokių abejonių jau laimėjo karą. Britanija išgyveno beprecedentį Londono bombardavimą, atkovojo Afriką, pasiekė visišką viršenybę danguje ir jūroje.Amerika užkariavo Ramųjį vandenyną, užėmė pusę Italijos ir dar baigė kurti atominę bombą. Sovietų Sąjunga staigiai prarado ketvirtį savo teritorijos ir taip pat staigiai ją atkovojo, o prie viso to dar ir trečdalį Europos...Tą akimirką jie jau buvo nugalėję vermachtą – pačią tobuliausią 1940-ųjų metų karo mašiną. Jalta buvo nugalėtojų, tikrųjų nugalėtojų, realių galybių konferencija, kurių kiekviena galėjo pretenduoti į pasaulinį viešpatavimą, tačiau bet kuriai iš trijų šalių šis viešpatavimas būtų kainavęs pernelyg brangiai. Dabar – visai kas kita. Jei D. Trumpo, Xi Jinpingo ir V. Putino susitikimas įvyks, tai bus pralaimėtojų susitikimas“, – cituojamas jis „The Moscow Times“.

V. Paniuškinas pažymėjo, kad per tą laiką, kurio prireikė J. Stalino karvedžiams, kad atitrauktų kariuomenę iki Volgos, o paskui nuvestų iki Vislos ir Oderio, V. Putino kariuomenė nesugebėjo užimti ne tik Donecko srities Slovjansko ir Kramatorsko, bet ir Malaja Tokmačkos – kaimo Zaporižios srityje. 

Nenorėtų prisiminti šis „anekdotinis pasaulio valdovas“ nei pralaimėjimo Sirijoje, nei beveik nulio siekiančio pačios Rusijos ekonomikos augimo, nei eilių prie benzino sąstingio. Kraujo pralieta daug, o kruvinų savo planų neįgyvendino, tikina autorius.

Amerika taip pat nesugebėjo nugalėti Irano. Nepavyko JAV suvaldyti ir situacijos Afganistane, tai nors ir vyko ne Donaldo Trumpo valdymo metu, tačiau akivaizdu, kad su barzdotais vyrukais stipriausia pasaulio kariuomenė tvarkosi ne itin gerai.

Kinija pasukiojo karines pratybas aplink Taivaną ir – ir atsitraukė, salelė pasirodė neįkandama.

„Vienu žodžiu, šiaip sau Jalta išeina. Pasaulio lyderių, kurių kariuomenės ką tik nesugebėjo nugalėti kur kas silpnesnių, keliais kartais silpnesnių varžovų, konferencija“, – paaiškino jis.