Moteris buvo tikinti ir aktyviai dalyvavo Belchatuvo parapijos veikloje bei turėjo ypatingą ryšį su parapijos tėvu Piotru Kotasu. Tad 2012 m. atsiradus galimybei vykti į piligriminį žygį ir melstis prie Aušros Vartų, ji net neabejodama sutiko. Kaip prisimena moters dukra Barbara Pol, „ji svajojo ten nuvykti“.
Nors tai buvo 79-metės moters pirmoji kelionė į užsienį, ji nebuvo naujokė piligrimė – anksčiau ji jau buvo dalyvavusi keliose parapijos kelionėse Lenkijoje. Šeima turėjo tam tikrų abejonių, nes moteris buvo jau garbaus amžiaus, tačiau ji buvo geros sveikatos, savarankiška ir energinga. Ji nereikalavo priežiūros, o jos psichinė ir fizinė būklė nekėlė jokių nuogąstavimų.
Kelionė virto košmaru
2012 m. rugsėjo 28 d., penktadienį, 55 piligrimų grupė iš Belchatuvo išvyko į Lietuvą. Pirmoji nakvynė buvo numatyta Augustave. Ten K. Zaremba dalijosi kambariu su kita dalyve, kuri vėliau liudijo, kad senjorė elgėsi keistai – sakė norinti grįžti namo, buvo nerami. Tačiau apie tai ji nepranešė kelionės vadovui.
Kitą dieną piligrimai pasiekė Vilnių. Pirmoji programos stotelė buvo Trakai, o kiek vėliau grupė nuvyko į Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos koplyčią – pagrindinį kelionės tikslą. Moteris sėdėjo gale ir iš pradžių aktyviai dalyvavo pamaldose, tačiau staiga, nieko nepasakiusi, išėjo iš koplyčios.
Apie 14 val. piligrimai turėjo susirinkti nurodytoje vietoje, tačiau K. Zaremba nepasirodė. Moteris neturėjo telefono, nes jį paliko Lenkijoje, o paieškas dar labiau apsunkino tai, kad niekas neturėjo jos nuotraukos, todėl nebuvo galima apklausti praeivių. Rasti pagyvenusią moterį turistų pilname Vilniaus centre buvo beveik neįmanoma.
Kai kurie liudytojai teigė, kad moteris išėjo ieškoti tualeto, kiti – kad norėjo nusipirkti pašto ženklų. Piligrimų kelionės organizatoriai, kunigas P. Kotasas ir gidas, nesiėmė jokių veiksmų – jie nusprendė tęsti kelionę su likusia grupe, tikėdamiesi, kad moteris grįš pati.
Kameros moterį užfiksavo tris kartus
Tik kitą dieną, rugsėjo 30 d., K. Zarembos šeima buvo informuota apie jos dingimą. Lenkijos ambasada Lietuvoje pradėjo paiešką.
Apsaugos kameros užfiksavo pagyvenusią moterį degalinėje, esančioje už 6 km nuo koplyčios, apie 3 val. nakties. Ji vilkėjo paltą, akinius ir turėjo rankinę. Degalinės darbuotojai teigė, kad ji neatrodė išsigandusi.
Vėliau vaizdo kameros ją užfiksavo netoli daugiabučio namo – ji priėjo prie sargo, bandydama užmegzti kontaktą. Tiesa, ji jau nebevilkėjo palto ir akinių, atrodė sutrikusi bei sušalusi. Paskutinį kartą moteris užfiksuota netoliese esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje – po to ji dingo.
Paieškose dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos tarnybos, savanoriai bei žiniasklaida. Šeima vis dar tęsia savo pastangas ir tiki, kad moteris yra gyva – Lietuvoje iki šiol nebuvo nustatyta, kad būtų rastas pagyvenusios moters kūnas, atitinkantis jos aprašymą.
Moters dukra: „Aš pykstu ant kunigo“
Per metus viešumoje atsirado daug teorijų – kad moteris galėjo būti užpulta, paguldyta į ligoninę ar net priglausta. Tačiau nė viena iš šių versijų nebuvo patvirtinta.
Piligrimams grįžus į Lenkiją, moters šeima išreiškė pasipiktinimą. Jie pateikė skundą prokuratūrai, kaltindami kelionės organizatorius pavojaus gyvybėi ir sveikatai sukėlimu.
„Aš pykstu ant kunigo, kad jis grįžo iš kelionės, palikęs mano motiną užsienyje. Jis net nesiteikė atvykti pas mus paaiškinti situacijos“, – sakė dingusios moters dukra.
Belchatuvo apygardos prokuratūra nenustatė jokių pažeidimų, tačiau šeima su tuo nesutinka. Jie teigia, kad jei kas nors būtų nuoširdžiai norėjęs padėti, moteris būtų buvusi surasta.
„Organizatorius yra atsakingas už kelionės eigą, bet ne už suaugusių dalyvių individualų elgesį“, – teigė prokuratūros atstovas Piotras Grochulskis.
Panaši moteris užfiksuota Vilniuje 2022 m.
Naujausi duomenys pasirodė maždaug prieš mėnesį. Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapis „Dingęs jau daugelį metų” pranešė:
„2022 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, netoli Aušros Vartų, buvo pastebėta žemo ūgio pagyvenusi moteris, sėdinti prie sienos ir prašanti išmaldos. Pagal pranešimą, ji kalbėjo gryna lenkų kalba, be rytietiško akcento. Bet kokia informacija, net ir mažiausia, gali būti labai svarbi.“
Nors nėra aišku, ar tai buvo K. Zaremba, fizinis panašumas ir įvykio vieta leidžia manyti, kad tai galėjo būti ji. Šiandien K. Zarembai būtų 92-eji, o jos artimieji, vis dar tikintys, kad ji gyva, prisimena ją kaip šiltą, linksmą ir ištikimą žmogų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
