2008-iesiems su kiekviena sekunde sparčiai artėjant į pabaigą, verta dar kartą peržvelgti, kas įdomaus ir reikšmingo per šiuos metus įvyko visame pasaulyje. Tai verta daryti ne tik dėl to, kad dalis šiuos metus sudrebinusių įvykių atguls į istorijos knygas, tačiau dar ir dėl to, kad nemaža dalis šiemet prasidėjusių įvykių lems tai, kaip mes gyvensime kitąmet. Laisvosios Europos radijas išrinko 10 pačių įsimintiniausių šių metų įvykių.
10. Radovanas Karadžičius išduotas Hagos tribunolui
Po daugiau nei dešimtmečio slapstymosi sulaikytas buvęs Bosnijos serbų karo laikų lyderis R. Karadžičius buvo sunkiai beatpažįstamas. Savo veidą jis pridengė masyvia barzda ir ilgais baltais plaukais.
Po dešimties dienų, liepos 31-ąją, švariai nuskustas R. Karadžičius Hagoje stojo prieš Tarptautinį baudžiamąjį tribunolą buvusiai Jugoslavijai. Jam inkriminuojami nusikaltimai žmogiškumui ir genocidas.
Netrukus „Bosnijos skerdiku“ pramintas vyras teisme nusprendė gintis pats ir atsisakė pripažinti savo kaltę. Manoma, kad teismo procesas neprasidės dar kelis mėnesius.
Be to, laisvėje vis dar vaikšto ir kitas itin ieškomas Balkanų karo nusikaltėlis Ratko Maldičius, kuris vadovavo Bosnijos serbų armijai.
9. Vasaros olimpiada Kinijoje
Atletams bei sporto entuziastams itin didelį įspūdį paliko puiki žaidynių atidarymo ceremonija ir įsimintina daugelio sporto arenų architektūra. Tiesa, nebuvo gailima kritikos Pekino oro užterštumui.
JAV plaukikas Michaelas Phelpsas pasiekė rekordą laimėdamas 8 aukso medalius, o Jamaikos sprinteris Usainas Boltas pagerino pasaulio rekordus 100, 200 metrų bėgimo rungtyse bei estafetėje 4x100 metrų. Jis tapo pirmuoju žmogumi, per vienerias žaidynes pagerinusiu visų šių rungčių rekordus.
Tai buvo pirmoji per visą istoriją Kinijoje surengta olimpiada.
Tačiau toks pasirinkimas sukėlė daug kontroversijų. Olimpinio deglo nešimo ceremonija dėl protestų buvo sutrikdyta net keliuose miestuose. Taip aktyvistai išreiškė savo nepasitenkinimą prasta žmogaus teisių padėtimi Kinijoje. Žaidynių metu Kinija sutiko panaikinti interneto apribojimus, tačiau dabar pranešama, kad jie vėl galioja.
Nepaisant to, Londonui 2012 metais teks itin pasistengti, kad šiame mieste vyksiančios žaidynės nenublanktų prieš kinų sukurtą reginį.
8. Maisto kainų augimas, privertęs badauti milijonus
Anot Jungtinių Tautų, augančios maisto produktų kainos alkį kęsti privertė dar 75 mln. žmonių. Iš viso pasaulyje maisto nepriteklių jaučia beveik 1 mlrd. žmonių.
JT Maisto ir žemdirbystės organizacija teigia, kad pasaulinis maisto produktų kainų augimas niekais pavertė pozityvius pasiekimus vykdant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, kurie numato, jog iki 2015 metų būtina per pusę sumažinti alkstančių žmonių skaičių. Organizacija teigia, kad šis tikslas dabar yra dar sunkiau įvykdomas nei kad buvo anksčiau.
Ši krizė šiemet jau sukėlė mirtinas riaušes ir demonstracijas nuo Egipto iki Indijos, nuo Uzbekistano iki Gruzijos. Ekonomistas Jeffrey Sachsas šią krizę pavadino „blogiausia tokio tipo krize per pastaruosius 30 metų“.
Haityje žmonės priversti išgyventi vien valgydami pyragaičius, padarytus iš dumblo, aliejaus ir cukraus. „Tai sūroka ir yra su sviestu, ir tu nežinai, kad valgai purvą“, – „New York Times“ teigė 24 metų Lwich Louis Jeune.
7. Augantis smurtas bei Talibano sukilimas Afganistane
Afganistane jau dabar yra apie 65 tūkst. užsienio karių, iš kurių daugiau kaip 30 tūkst. atvyko iš JAV. Tačiau JAV planuoja į šalį pasiųsti dar daugiau karių, kurie turėtų padėti susitvarkyti su tokia smurto banga, kokios Afganistanas veikiausiai nematė nuo pat to laiko, kai per JAV invaziją buvo nuverstas Talibano režimas.
JT teigia, kad šiais metais Afganistane žuvo 4 tūkst. žmonių, iš kurių apie trečdalį yra civiliai.
Per ateinančius metus ar dvejus Pentagonas į Afganistaną rengiasi pasiųsti papildomus 20 tūkst. karių. Analitinis institutas – Tarptautinė saugumo ir plėtros taryba teigia, kad Talibanas nuolat būna mažiausiai 72 proc. šalies teritorijos. Šį skaičių itin neigia JAV, NATO ir Afganistano vyriausybė.
NATO ir JAV pajėgų vadas generolas Davidas McKiernanas sukūrė sutaikymo planą, pagal kurį daugiau galios bus suteikiama vietiniams afganų lyderiams, tarp jų ir buvusiems Talibano nariams.
6. Teroristų išpuoliai Indijoje
Lapkričio 26 dieną 10 teroristų didžiausiame Indijos mieste Mumbajuje surengė koordinuotus teroristinius išpuolius. Atvykę greitaeigiu kateriu ir apsiginklavę automatiniais ginklais ir granatomis, teroristai užėmė kelis objektus, tarp kurių buvo ir du prabangūs viešbučiai.
Indijos saugumo pajėgos su teroristais kovojo 3 dienas. Galiausiai 160 žmonių, tarp kurių buvo ir 30 užsieniečių, žuvo.
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė Pakistane įsikūrusi grupuotė „Lashkar-e-Taiba“.
Išpuolis padidino įtampą tarp Pakistano ir Indijos. Indija reikalavo, kad Pakistanas jai išduotų išpuolių rengimu įtariamus asmenis, o JAV valstybės sekretorė Condoleezza Rice ragino Pakistaną imtis tvirto atsako ir smogti teroristams.
Tačiau Pakistano prezidentas Asifas Ali Zardaris atsisakė Indijai išduoti 20 įtariamųjų, kurie, Indijos teigimu, slapstosi Pakistane. Tiesa, prezidentas pridūrė, kad Pakistano saugumo tarnybos imsis veiksmų prieš visus išpuolius rengusius Pakistano gyventojus.
5. Rusijos prezidento pasikeitimas
Kovo 2 dieną Dmitrijus Medvedevas, pirmasis vicepremjeras ir iš posto besitraukiančio prezidento Vladimiro Putino pasirinktas įpėdinis, laimėjo prezidento rinkimus. V. Putinas, kuris vis dar turi milžinišką įtaką Rusijos politiniame gyvenime, netrukus buvo paskirtas ministru pirmininku.
Lapkritį Rusijos parlamentas pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis buvo numatyta prezidento kadenciją pratęsti iki 6 metų. Kai kurie analitikai teigia, kad tokios pataisos rengiamos vien tam, kad 2009 metais D. Medvedevas atsistatydintų ir prezidento kėdę vėl grįžtų V. Putinas. Tuomet V. Putinas galėtų valdyti šalį dvi kadencijas po 6 metus – nuo 2009 iki 2021 metų.
Pats V. Putinas nepadarė nieko, kad paneigtų tokias kalbas.
4. Kosovo nepriklausomybės paskelbimas
Vasario 17 dieną Kosovas tapo jauniausia pasaulio valstybe. Tą dieną Priština paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją.
Kosovo premjeras Hashimas Thaci pareiškė, kad nauja valstybė bus „skirta taikai ir stabilumui“ užtikrinti, o pats Kosovas yra „demokratiška, sekuliari ir multietninė visuomenė“.
Švęsti nepriklausomybės į Prištinos gatves išėjo dešimtys tūkstančių kosovarų. Tačiau Serbijos prezidentas Borisas Tadičius pareiškė, kad Belgradas visomis „taikiomis, diplomatinėmis ir teisinėmis“ priemonėmis sieks, kad ši deklaracija būtų anuliuota. Tačiau prabėgus vos kelioms dienoms Serbijos sostinę Belgradą sudrebino prieš Kosovo nepriklausomybę nukreiptos kruvinos riaušės.
Kosovo nepriklausomybę kol kas pripažino kiek daugiau nei 50 JT narių, tarp kurių yra ir JAV, dauguma ES valstybių bei Japonija.
Gruodžio 9 dieną ES pradėjo savo misiją Kosove. Šia misija bus siekiama įtvirtinti stabilumą šalyje.
3. Rusijos-Gruzijos karas
Kas pradėjo ir kada?
Tarptautinė bendruomenė vis dar aktyviai diskutuoja dėl šio klausimo, kuris kilo rugpjūčio mėnesį, kai Rusija ir Gruzija stojo į trumpą, tačiau kruviną karą dėl separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų.
Rusija teigia, kad Gruzija neprovokuojama rugpjūčio 7 dienos vakare pradėjo Pietų Osetijos sostinės Cchinvalio puolimą. Rusija į tai atsakė pasiųsdama tankus ir karius ne tik į Pietų Osetiją, bet ir giliau į Gruzijos teritoriją. Gruzija savo ruožtu teigia tik atsakiusi į nuolatinius Maskvos separatistų vykdomus etninių gruzinų kaimų apšaudymus.
Nediskutuojama tik dėl vieno – kovos padarinių.
Rusija netrukus pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę. Vakarai tokius Rusijos veiksmus kritikavo kaip „neproporcingus“, o Maskvos santykiai su NATO, ES ir JAV pasiekė nuo pat Šaltojo karo pabaigos dar neregėtas žemumas.
2. Barackas Obama išrinktas 44 JAV prezidentu
Kaip rašė „Time“ žurnalas, suteikęs B. Obamai metų žmogaus apdovanojimą, B. Obama ėmė dominuoti viešajame Amerikos gyvenime taip, kad dabar net sunku patikėti, jog prieš porą metų apie šį žmogų nieko nežinojo net pusė JAV gyventojų.
Dauguma likusio pasaulio apie šį politiką su „keistu vardu“ irgi nieko nežinojo. Tačiau lapkričio 4 dieną Ilinojaus senatorius aiškia persvara laimėjo kovą dėl Baltųjų rūmų vadovo kėdės ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, nugalėjusiu prezidento rinkimuose.
B. Obamos dabar laukia milžiniški iššūkiai: baigti karą Irake, kovoti su Talibanu Afganistane, susidoroti su finansine krize.
1. Globalinė finansinė krizė
Teigiama, kad tai yra pati didžiausia finansinė krizė nuo pat Didžiosios depresijos laikų. Be to, kaip ir Didžioji depresija, dabartinė krizė prasidėjo JAV ir netrukus išplito po visą pasaulį.
Rugsėjo mėnesį viskas prasidėjo kaip nekilnojamojo turto rinkos krizė, tačiau vėliau situaciją pablogino investicinio banko „Lehman Brother“ bankrotas. Žlugo ir daugiau bankų, smuko pasaulio akcijų rinkos. Kilo pardavimų panika. Kompanijos bankrutavo arba atleidinėjo darbuotojus. Vien per lapkričio mėnesį JAV bedarbių gretos pagausėjo 500 tūkst. žmonių.
Buvęs JAV Federalinio rezervo vadovas Alanas Greenspanas pareiškė, kad tai yra viena iš tokių kartą per amžių vykstančių ekonominių krizių.
Spalį žlugo Islandijos bankininkystės sistema, o tai privertė šalį prašyti Tarptautinio valiutos fondo pagalbos. Ten pat kreipėsi ir Vengrija, Latvija, Ukraina, Baltarusija ir Pakistanas.
20 turtingiausių ir labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių lyderiai lapkričio viduryje susitiko Vašingtone, kad aptartų vieningą atsaką į krizę. Buvo raginama iš esmės peržiūrėti pasaulinės ekonomikos sistemą.
Dabar baiminamasi, kad gali bankrutuoti JAV automobilių pramonė, kuri yra viena iš kertinių šalies pramonės atramų.
Manoma, kad kovai su krize JAV jau išleido 8,5 trilijonus dolerių.
