Dabar, slegiamas kaltinimų, kad Maskva padėjo jam tapti Baltųjų rūmų šeimininku, D.Trumpas pagaliau akis į akį susitiks su Rusijos lyderiu, tačiau šis susitikimas gali virsti spąstais problemų persekiojamam Amerikos vadovui.
Vladimiro Putino ir D.Trumpo derybos įvyks penktadienį vėlai vakare Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Hamburge kuluaruose.
Temų diskusijai neturėtų pritrūkti. Tarp klausimų, kurie tikriausiai bus paliesti, yra konfliktai Sirijoje ir Ukrainoje, Šiaurės Korėjos branduolinė programa ir pastangos kovoti su terorizmu.
Visgi D.Trumpui didžiausias iššūkis bus pastangos rasti būdą santykiams su V.Putinu pagerinti ir tuo pat metu išlaikyti principingą poziciją dėl šio žmogaus, kurį Amerikos žvalgybos agentūros kaltina asmeniškai nurodžius surengti didžiulio masto kampaniją siekiant paveikti pernai vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatus.
„Trumpas turi būti mandagus, bet tvirtas ir ne per daug draugiškas“, – sakė Rusijos klausimų ekspertas Michaelas O'Hanlonas iš Vašingtone įsikūrusio Brookingso (Brukingso) instituto.
„Jei jis nori geresnių JAV ir Rusijos santykių ateityje, pirmiausia turi aiškiai išsakyti, kad jam didžiulį nerimą kelia Rusijos pastarojo meto elgesys. Priešingu atveju Putinas gali pamanyti, kad juo lengva manipuliuoti, o Kongresas sukils prieš Trumpo politiką Rusijos atžvilgiu“, – sakė analitikas.
Anksčiau manyta, kad netikėta D.Trumpo pergalė lapkritį vykusiuose rinkimuose pranašauja Maskvos ir Vašingtono santykių pagerėjimą. Tačiau dvišaliai santykiai, pašliję prezidento pareigas einant Barackui Obamai, dar pablogėjo, o prie to smarkiai prisidėjo Rusijos parama Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui.
Maskva neslėpė įtūžio, kai D.Trumpo administracija balandį įsakė paleisti dešimtis sparnuotųjų raketų į Sirijos karinę bazę, iš kurios B.al Assado režimo pajėgos surengė pražūtingą cheminę ataką prieš civilius gyventojus.
Praėjusį mėnesį buvo numatyta surengti JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatų derybas, tačiau Maskva jas atšaukė. Taip ji reagavo į Vašingtono sprendimą sugriežtinti sankcijas Rusijai, įvestas už jos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje ir Krymo aneksiją.
Reikalus dar labiau komplikavo Federalinio tyrimų biuro (FTB) tyrimas, aiškinantis, ar D.Trumpo komanda rinkimų kampanijos metu buvo slapta susimokiusi su Rusija. D.Trumpas griežtai atmetė šias prielaidas, pavadinęs jas „išgalvotomis naujienomis“ (angl. fake news).
D.Trumpas dar negrąžino Maskvai dviejų jos diplomatinių kompleksų Merilande ir Niujorke, kurie B.Obamos nurodymu buvo perimti gruodį, kai į viešumą iškilo faktai apie Rusijos kišimąsi į rinkimų procesą.
Nors aplinkybės prieš penktadienio susitikimą nėra itin palankios, abi pusės atrodo linkusios pamėginti pasiekti pažangos.
„Konstruktyvūs santykiai“
V.Putino aukšto rango patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad šis prezidentų susitikimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti tarptautinį stabilumą. Pasak jo, abi pusės „suinteresuotos rasti išeitį iš dabartinės aklavietės dvišaliuose santykiuose“.
D.Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Herbertas Raymondas McMasteris savo ruožtu sakė, kad konkrečios derybų darbotvarkės nėra. Pasak jo, pagrindinis tikslas yra užmegzti „konstruktyvesnius santykius“, tuo pat metu reiškiant nepritarimą „destabilizuojančiam Maskvos elgesiui“.
Prezidentams gali pavykti rasti bendrą kalbą dėl kovos su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“, kuri artimiausiu metu gali netekti dviejų paskutinių savo bastionų – Mosulo Irake ir Rakos Sirijoje.
Tačiau 71 metų D.Trumpui, kuris tebėra visiškas naujokas diplomatijos srityje, susitikimas su beveik du dešimtmečius valdžioje esančiu lyderiu neabejotinai bus sunkus išbandymas.
Gegužę D.Trumpas pateko į nemalonią padėtį: jį užgriuvo kaltinimų lavina, kad prezidentas Baltuosiuose rūmuose vykusiame susitikime su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu atskleidė slaptos žvalgybinės informacijos.
M.O'Hanlono nuomone, penktadienio susitikimas geriausiu atveju gali paskatinti nedidelį atšilimą dvišaliuose santykiuose, o tarp prezidentų, nepaisant nepalankių aplinkybių, galėtų užsimegzti tam tikras tarpusavio supratimas.
„Nemanau, kad kokiais nors klausimais jie galėtų pasiekti realios pažangos, turint galvoje nuodingą dvišalių santykių atmosferą“, – sakė jis.
„Taigi, viliuosi, kad jie bent jau pradės kurti tarpusavio ryšį, kuris galbūt leistų kito pokalbio metu imtis Sirijos klausimo iš esmės, nes iš tiesų nėra daug laiko“, – sakė M.O'Hanlonas.
