REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Dažnai sakoma, kad vaizdas pasako daugiau nei tūkstančiai žodžių. Ir panašu, kad šis senas frazeologizmas gali būti ir geras patarimas ruošiantis egzaminui arba mokantis naują kalbą.

Dažnai sakoma, kad vaizdas pasako daugiau nei tūkstančiai žodžių. Ir panašu, kad šis senas frazeologizmas gali būti ir geras patarimas ruošiantis egzaminui arba mokantis naują kalbą.

REKLAMA

Žurnale „Current Directions in Psychological Science“ pasirodęs tyrimas įrodė, kad piešimas gali turėti neįtikėtinai stiprų poveikį, kuomet yra naudojamas kaip priemonė geriau įsiminti informaciją. Tyrėjai tai pavadino „Piešimo efektu“.

Mokslininkai parodė, kad, palyginus su rašymo arba informacijos vizualizavimo mintyse metodais, piešimas buvo pats efektyviausias būdas atsiminti informaciją.

„Šie eksperimentai parodo, kad norint įsiminti naujai gautą informaciją, jos užrašymas nėra pats geriausias būdas. Patogesnė ir daug efektyvesnė priemonė yra piešinių iš gautos informacijos kūrimas“, – rašo tyrėjai.

Vaterlo universiteto Kanadoje psichologai pirma paprašė dalyvių greitai peržiūrėti ir įsiminti daugiau nei 30 žodžių sąrašą. Dalyviai, kurie turėjo nupiešti sąraše įvardintus dalykus, sugebėjo prisiminti daugiau žodžių, nei tie, kurie turėjo sąrašą perrašyti arba jame išvardintus daiktus įsivaizduoti.

REKLAMA
REKLAMA

Po šio eksperimento sėkmės mokslininkai nusprendė į atmintį gerinančias piešimo savybes pažvelgti giliau, naudojant kiek sudėtingesnę informaciją. Jie dalyviams davė 60 sekundžių, per kurias jie turėjo arba parašyti žodžių „spora“ arba „izotopas“ apibūdinimus, arba nupiešti juos paaiškinančius procesus. Ir šįkart informacijos nupiešimas buvo daug veiksmingesnis nei paprastas rašymas.

REKLAMA

Taigi kodėl piešimas yra efektyvesnis įsimenant informaciją?

Tyrime rašoma: „Mes manome, kad piešimas padeda geriau įsiminti, nes apjungia tris įsiminimo būdus: emocinį, motorinį bei vaizdinį.“

„Norėdamas paversti žodį į jo vaizdinę reprezentaciją, žmogus turi suprasti, ką jis reiškia. Piešiant taip pat yra atliekami rankų judesiai (motorinis veiksmas), o galutinis kūrinys yra nagrinėjamas (vaizdinis apdorojimas).“

„Manome, kad mechanizmas, skatinantis „piešimo efektą“, sujungia šiuos kodus – arba informacijos pateikimo būdus – į vientisą atminties pėdsaką. Būtent todėl vėliau yra paprasta atsiminti išmoktus žodžius.“

Tiesa, šis tyrimas yra naudingas ne tik „kalantiems“ mokiniams ar studentams. Mokslininkai savo teoriją išbandė ir su senelių namuose gyvenančiais demencija sergančiais senoliais. Tyrėjai atrado, kad „piešimo efektas“ geriau įsiminti jiems pateiktus žodžius padėjo ir pagyvenusiems žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų