Vengrija pasekė Turkijos pavyzdžiu, ir dabar pirmą kartą atrodo įmanoma, kad Švedija artimiausiu metu gali įstoti į NATO.
Kokią naudą NATO gautų iš Švedijos narystės geografiniu požiūriu?
Kai Švedija įstos į NATO, ji padės Aljansui ištaisyti pažeidžiamumą šiaurės vakarų Europoje – Baltijos jūroje, kuri yra bendras vandens kelias su Rusija ir yra kliūtis patekti į aštuonių valstybių, įskaitant Vokietiją, uostus, skelbia portalas „Reuters“.
Švedijai tapus NATO nare, visa Baltijos jūros pakrantė taptų NATO teritorija, išskyrus Rusijos pakrantę – Kaliningradą. Tai, palengvintų Baltijos šalių gynybą Rusijos puolimo atveju. Kariuomenę ir įrangą būtų daug lengviau gabenti laivais per Švediją į Estiją, Latviją ir Lietuvą. Gotlando sala taip pat yra svarbi geografiniu požiūriu, rašo „Deutsche Welle“.
„Ši didelė sala Baltijos jūros viduryje yra itin palanki strateginė bazė Švedijai“, – sakė Zeppelino universiteto Frydrichshafene (Vokietija) tarptautinio saugumo politikos profesorius Simonas Koschutas.
Jis teigia, kad Švedijos geografinė padėtis yra esminis veiksnys, dėl kurio jos narystė NATO yra tokia patraukli.
Švedijos kariuomenė
Švedijos ginkluotosios pajėgos ir jų karinė įranga taip pat būtų vertingas NATO papildymas. Tiesa, ji yra maža šalis, o tai reiškia, kad ir jos kariuomenė yra gana maža. Remiantis Pasauliniu švelniosios galios indeksu, jos karių skaičius siekia apie 38 000.
Tačiau, kaip pažymėjo S. Koschutas: „Švedai turi labai modernią kariuomenę. Visų pirma jie turi modernias savo gamybos oro pajėgas“.
Jis taip pat pabrėžia, kad Švedija yra jūrų galybė, turinti povandeninių laivų, o jos kariuomenė yra patyrusi mūšiuose. Ji jau dalyvavo įvairiose NATO misijose, pavyzdžiui, Afganistane.
Švedija gynybai skiria apie 1,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto. Ši dalis yra gerokai didesnė nei prieš kelerius metus, ir tikimasi, kad artimiausiais metais ji dar padidės.
Kaip ir daugelis Vakarų šalių, pasibaigus Šaltajam karui, Švedija gerokai sumažino išlaidas gynybai. Tačiau 2008 m. karas Gruzijoje ir 2014 m. Rusijos įvykdyta Krymo aneksija jau paskatino persigalvoti, o tai dar labiau sustiprėjo Rusijai pradėjus agresyvų karą prieš Ukrainą.
Galimas NATO pasiekiamumas geležinkeliais
Suomija įstojo į NATO 2023 m., o Švedija tikisi prisijungti netrukus, todėl Aljansas galės naudotis naujomis teritorijomis ir jų infrastruktūra. Tai apima geležinkelių tinklą, kuris sąjungininkams palengvins galimybę siųsti pastiprinimą ir įrangą iš už Atlanto į Suomijos pasienį su Rusija, esantį už kelių valandų kelio nuo Rusijos branduolinio bastiono ir karinių bazių netoli Murmansko.
Helsinkis ne tik atveria savo teritoriją, bet ir perka reikiamą turtą, ypač naikintuvus, „kad sukurtų pridėtinę vertę šiaurės rytų gynybai ir, atvirai kalbant, konflikto atveju sukeltų pavojų Rusijai“, sakė S. Koschutas.
Povandeniniai laivai
Švedijos indėlis iki 2028 m. apims naujos kartos povandeninius laivus Baltijos jūroje, kurie, pasak Švedijos pirmosios povandeninių laivų flotilės vado Fredriko Lindeno, labai padės apsaugoti pažeidžiamą jūros dugno infrastruktūrą ir išsaugoti prieigą.
„Turėdami penkis povandeninius laivus galime uždaryti Baltijos jūrą, – agentūrai „Reuters“ sakė F. Lindenas. – Savo jutikliais ir ginklais padengsime dominančias dalis“.
Analitikai sako, kad pokyčiai įvyko ne laiku. Rusija aktyviai plėtoja savo karinius ir hibridinius pajėgumus Arktyje, nukreiptus prieš Vakarus, iš dalies prisidengdama tarptautiniu aplinkosauginiu ir ekonominiu bendradarbiavimu, „Reuters“ sakė FIIA direktoriaus pavaduotojas Samu Paukkunenas. Rusijos gynybos ministerija neatsakė į prašymą pateikti komentarą.
S. Paukkuneno instituto vertinimu, Vakarų ginkluotosios pajėgos Arktyje kariniu požiūriu nuo Rusijos atsilieka maždaug 10 metų. Net ir patyrus nuostolius, kuriuos Rusija patyrė Ukrainoje, Šiaurės laivyno karinis komponentas ir strateginiai bombonešiai išlieka nepažeisti, sakė S. Paukkunenas.
NATO narė Danija 2004 m. palaipsniui atsisakė savo povandeninių laivų laivyno, taip siekdama sumažinti savo karinį pajėgumą pasibaigus Šaltajam karui, ir dar nenusprendė dėl būsimų investicijų. Norvegija taip pat užsako keturis naujus povandeninius laivus, o pirmasis iš jų turėtų būti pristatytas jau 2029 m.
Kokia būtų didžiausia narystės NATO nauda Švedijai?
Švedija ir NATO jau dabar glaudžiai bendradarbiauja daugeliu aspektų. Narystė NATO Švedijai atneštų vieną esminį pokytį, numatytą Aljanso sutarties 5 straipsnyje. Jame teigiama, kad ginkluotas užpuolimas prieš vieną ar daugiau NATO narių laikomas užpuolimu prieš jas visas. Tokiu atveju karinis Aljansas privalo ateiti į pagalbą užpultai narei.
„Ši apsauga, žinoma, yra esminis aspektas Švedijai“, – sakė S. Koschutas.
Be to, narystė suteiks švedams lygias teises NATO Taryboje, pagrindiniame gynybos Aljanso sprendimų priėmimo organe, įskaitant veto teisę. Būtent šia teise naudojosi Turkija, siekdama blokuoti Skandinavijos šalies narystę – iki šiol.
Rytai – vakarai geležinkelio jungtis per šiaurės aukštumas atvers alternatyvą, kuri gali būti labai svarbi, skelbia portalas „Reuters“.
„Manau, kad rusai gali gana lengvai nutraukti krovinių gabenimą jūra, todėl iš esmės šis šiaurinis maršrutas yra vienintelis po to prieinamas kelias“, – sakė elektrifikaciją projektuojančios Švedijos bendrovės „Sweco“ tarpvalstybinių operacijų vadovas Tuomo Lambergas.
Didžiulė NATO veiklos zona
Akivaizdu, išplėstas Aljansas pakeis Europos saugumo žemėlapį. Regionas nuo Baltijos jūros pietuose iki tolimosios šiaurės gali tapti beveik vientisa NATO veiklos zona.
„NATO dabar gana svarbu turėti visą šiaurinę dalį, matyti ją kaip vientisą gabalą“, – agentūrai „Reuters“ sakė pulkininkas leitenantas Michaelas Mausas iš NATO sąjungininkų vadavietės. Jis vadovavo darbo grupei, kuri vadovavo Suomijos karinei integracijai į NATO.
„Kartu su (esamomis) NATO valstybėmis Norvegija ir Danija dabar turime visą bloką. Ir galvojant apie galimus gynybos planus, mums tai yra didžiulis žingsnis į priekį, kad dabar į tai žiūrime kaip į vientisą teritoriją“, – pridūrė M. Mausas.
Reaguodamas į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Aljansas pertvarko savo strategijas, todėl prieiga prie šių naujų teritorijų ir jų infrastruktūros atveria sąjungininkams galimybes stebėti ir sulaikyti Maskvą. Tai taip pat suteikia precedento neturinčią galimybę visą šiaurės vakarų Europą laikyti vienu bloku, „Reuters“ sakė beveik dvi dešimtys diplomatų ir karinių bei saugumo ekspertų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
